Nieko drastiško, naujo ar netikėto. Jonas Kazlauskas į rinktinę pakvietė (arba kvietė) visus geriausius Lietuvos krepšininkus.

Nors po olimpinio nusivylimo Londone visi rėkė apie kartų kaitą ir būtinybę auginti rinktinę Rio de Žaneirui, J.Kazlauskas pasuko kitu – medalių keliu.

„Jūs (kreipiasi į žurnalistus, – SportIN.lt) galit kalbėti kiek norit. Apie perspektyvą ir t.t. (Galima teisintis, – SportIN.lt), kad nepasiekiame rezultatų, nes žiūrime į perspektyvą. Rinktinė yra rinktinė. Joje turi žaisti geriausi“, – net kiek piktokai dėstė J.Kazlauskas.

Iš vienos pusės – keista, nes apie rinktinės jauninimą kalbėjo ne tik žurnalistai, bet ir federacijos prezidentasArvydas Sabonis, antradienį spaudos konferencijoje sėdėjęs šalia J.Kazlausko. Anksčiau, kai su treneriu buvo pasirašyta ketverių metų sutartis, A.Sabonis ragino aukoti šį čempionatą, nes svarbiausia, anot jo, grąžinti rinktinę į elitą 2016-ųjų olimpiadoje.

Iš kitos pusės – suprantama. J.Kazlauskas nėra tas treneris, kuris turėtų kažką įrodinėti ir mokytų jaunimą, kaip žaisti krepšinį. Jis – treneris, kuris su paruoštais kareiviais profesionalais eina žudyti.

„Kas bus, jeigu mes dabar surinksime jaunių rinktinę, o kai kurie žaidėjai nepriaugs iki rinktinės lygio iki kitos olimpiados? Tai, aš manau, yra nelogiška ir neteisinga“, – argumentavo J.Kazlauskas.

Logiška ir teisinga. Ne rinktinėje mokytis krepšinio. Taip, jaunimui naudinga apšilti kojas, tačiau kam nurašyti rinktinę, kuri, tinkamai sutepta, dar gali labai daug? Galbūt net laimėti „Eurobasket 2013“, kuris šiemet nebus toks svarbus, kad į jį veržtųsi ryškiausios ispanų, prancūzų ar rusų žvaigždės.

„Aš nenoriu nurašinėti 33 ar 32 metų krepšininkų. Nesutinku, jie jau veteranai, juos reikia išvaryti iš rinktinės. Jūs visi pažįstat Sabonį. Jei neklystu (neklysta, – SportIN.lt), jam buvo 39 metai, kai jis Eurolygoje buvo pripažintas geriausiu žaidėju. Rinktinė ir vadinasi rink-ti-nė“, – pabrėždamas aiškino J.Kazlauskas.

„Taip, mes turime suteikti šansą jaunimui. Taip, mes turime jį auginti. Taip, mes turime jį apžaidinėti varžybose. Bet čia yra kova už vietą. Kiekvienas turi ją išsikovoti. Jeigu ten grūsime kažkokį netinkamą (žaidėją), kas iš jo bus?“

J.Kazlauskas pasuko kitu keliu. Jis pabandė surinkti geriausia, ką šiuo metu turi Lietuvos krepšinis. Beveik pavyko. Po ilgų derybų, neišdegė tik su Šarūnu Jasikevičiumi ir Simu Jasaičiu. Rimo Kaukėno ir Dariaus Songailos treneris nebekvietė pats.

Be to, rinktinė kiek atjaunėjo – nuo 28,5 metų vidurkio (Londono olimpiadoje) iki 27,3 metų.

Nors kvietė garsiausius, kandidatų sąraše atsirado ir naujų veidų, kuriuos žadėjo J.Kazlauskas. Pirmiausia – taiDarjušas Lavrinovičius, niekada nežaidęs Kęstučio Kemzūros treniruotoje rinktinėje, o paskutiniu metu, kaip ir brolis Kšištofas bei Martynas Gecevičius, net nekviestas į stovyklas.

Oficialiose rungtynėse su rinktinės apranga dar nėra debiutavę Adas Juškevičius, Mindaugas Kuzminskas irDonatas Motiejūnas. Šiemet jų šansas – kaip niekada arti.

Surašydamas šias pavardes ant popieriaus J.Kazlauskas perdavė aiškią žinią sirgaliams ir varžovams – Lietuvos rinktinė neišsisukinės, nesiteisins, o sieks tik aukščiausių tikslų.

Ar mums pavyks? Gaila, bet tai sužinosime tik rugsėjį Slovėnijoje. Tačiau su tokiu sąrašu laukti ir svajoti bus daug drąsiau, ar ne?