Buvęs Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas antrą sezoną sėkmingai darbuojasi Maskvos CSKA klube.
Pernai lietuvis padėjo komandai iškovoti Rusijos čempionų titulą, o šiemet kariškiams iškeltas dar ambicingesnis tikslas – po trejų metų pertraukos užkopti į Eurolygos viršūnę. Kol kas J.Kazlausko vadovaujamas CSKA žengia čempionišku grafiku ir per 15 šio sezono dvikovų suklupo vos kartą.
Šiomis dienomis specialistas iš Lietuvos apsilankė Rusijos televizijoje „NTV+“ ir beveik valandą trukusioje laidoje „Eurolyga su Gomelskiu“ bendravo su sporto komentatoriumi ir žurnalistu Vladimiru Gomelskiu.
– Jonai, kuris pasiekimas tau, kaip treneriui, pats reikšmingiausias? – pokalbį pradėjo V.Gomelskis.
– Pirmiausia prieš akis iškyla Sidnėjaus olimpinės žaidynės ir su Lietuvos rinktine iškovoti bronzos medaliai.
– Galėjo būti ir auksas...
– Taip, galėjome laimėti ir auksą, ir sidabrą, tačiau pusfinalis su JAV susiklostė nesėkmingai. Šiam mačui baigiantis buvome keblioje situacijoje – neturėjome minutės pertraukėlių, tad paruošti paskutinį metimą laiko nebuvo. Šarūnas Jasikevičius nepataikė. Nemanau, kad tąkart amerikiečiai prasižengė, tačiau rungtynių pabaigoje teisėjai jiems neskyrė kelių pražangų ir tai mūsų padėtį gerokai apsunkino. Vis dėlto šiuo pasiekimu labai džiaugiuosi. Niekas nesitikėjo, kad iš NBA žvaigždžių sudarytai JAV rinktinei kas nors gali mesti iššūkį. O mes ir grupės varžybose, ir pusfinalyje su jais kovėmės kaip lygūs su lygiais.
– Kurioje šalyje dirbti buvo sunkiausia ir kodėl?
– Žinoma, kad Kinijoje. Ten visiškai kitokia kultūra ir kitoks krepšinio supratimas. Sakiau jiems, kad jeigu treniruosiu pagal tenykščius metodus, tuomet man išvis nėra prasmės dirbti. Bendravome su žaidėjais per vertėją. Vėliau kai kurie pramoko anglų kalbos, tačiau dirbti tokiomis sąlygomis buvo labai sudėtinga.
– Kita kultūra, kitas mentalitetas. Kaip sekėsi prie to priprasti?
– Per treniruotes jie labai gerai pakartodavo tai, ką parodydavau, bet kinai – ne iš tų, kurie mėgsta dažnai kartoti tą patį pratimą. Tokia jau jų kultūra. Net įmetus taškus ar neapsigynus žaidėjų emocijos būdavo vienodos. Klausdavau jų: ar jūs kada nors džiaugsitės? Sakydavau, kad tai krepšinis ir neįmanoma jo žaisti be emocijų. Penkerius metus praleidau Kinijoje ir kasmet vis suprasdavau, kad juo toliau, juo mažiau juos suprantu.
– CSKA šiemet žaidžia vieną sėkmingiausių sezonų Eurolygoje. Man šios komandos žaidimas patinka – per penkiolika mačų suklupote vos kartą. Ar ekipa dar turi potencialo?
– Man CSKA taip pat labai patinka. Patinka ir tai, ko jūs nematote, – vaikinų darbas per treniruotes, mikroklimatas, juokeliai po treniruočių. Man daug kas kėlė nerimo praėjusį sezoną, bet šiuo metu viskas puiku. Man nepatinka, kad visi kalba, jog žaisime finalo ketverte. Mūsų dar ten nėra, nors neneigsiu, kad norime ir tikimės ten būti. Nenoriu, kad žaidėjai atsipalaiduotų.
– Šį sezoną daug kas išskiria sėkmingą komandos žaidimą po savuoju krepšiu. Jus tenkina CSKA gynyba?
– Turime problemų. Mano nuomone, po savuoju krepšiu leidžiame atkovoti per daug kamuolių. Gerai ginamės, bet, likus 2–3 sek. iki atakos pabaigos, prarandame koncentraciją. Stengiamės žaisti greitai, bet tai nereiškia, kad turime bėgti lyg akis išdegę. Nenoriu, kad greitai žaisdami dažnai klystume. Buvo rungtynių, kai padarėme 17–18 klaidų. Tai manęs nedžiugina. Norėčiau klaidų nekartoti.
– Savo komandoje turite du tautiečius – Darjušą Lavrinovičių ir Ramūną Šiškauską, tačiau aikštėje kartu jie pasirodo retai. Kodėl?
– Sezono pradžioje Darjušas žaidė labai gerai, bet patyrė nugaros traumą. Kai sugrįžo, Viktoras Chriapa buvo įspūdingos sportinės formos. Be jų mes komandoje dar turime Andrejų Voroncevičių. Susiklostė bloga situacija: nervinasi Darjušas, nervinuosi aš. Negerai, kad V.Chriapa patyrė traumą, bet gal dabar Darjušui atsiras progų daugiau pažaisti? D.Lavrinovičius labiau vidurio puolėjas, bet aš jį verčiu rungtyniauti sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje.
– Šį sezoną Eurolygoje dominuoja dvi geriausiai subalansuotos komandos – CSKA ir „Barcelona Regal“. Gal neetiška vertinti pagrindinių konkurentų žaidimą, bet vis dėlto: kokį įspūdį palieka katalonų žaidimas?
– Man šios ekipos žaidimas patinka. Sutinku, kad tai labai gerai subalansuota komanda, rungtyniaujanti aukščiausiu lygiu. Tai viena stabiliausių Eurolygos ekipų. Jie daugelį metų sugeba išvengti duobių, į kokią praėjusį sezoną buvo patekęs CSKA klubas.
– Prisipažinsiu, kad, į NBA išvykus pagrindiniam įžaidėjui Ricky Rubio, maniau, jog tinkamos pamainos jam neatsiras. Vis dėlto šias funkcijas netikėtai puikiai perėme Marcelinho Huertas...
– Nesakyčiau, kad netikėtai. Marcelinho jau per paskutinį pasaulio čempionatą, atstovaudamas Brazilijos rinktinei, žaidė solidų ir stabilų krepšinį.
– Barselonos komandai diriguoja šiame klube išugdytas ir trejus metus vyriausiojo trenerio asistentu dirbęs Xavieras Pascualis. Kaip vertinate šį specialistą?
– Labai gerai. Šio trenerio taikomose gynybos schemose matau daug gerų idėjų ir principų, kuriuos stengiuosi pritaikyti ir savo auklėtiniams. Man patinka šios komandos žaidimo stilius. Prieš sezoną ekipą labai sustiprino Chuckas Eidsonas, protingas žaidėjas. Katalonai turi Erazemą Lorbeką, kuris gali sėkmingai žaisti tiek po krepšiu, tiek toliau nuo jo, ir – Juaną Carlosą Navarro. Šis žaidėjas imasi iniciatyvos sunkiausiomis akimirkomis ir savo tolimomis „bombomis“ iš bet kurios aikštės vietos gali išgelbėti komandą.
– Kita šio sezono Eurolygos favoritė – Sienos „Montepaschi“. Gynyba ar puolimas yra šios italų komandos koziris?
– Svarbu pažymėti, kad „Montepaschi“ yra iš tų ekipų, kurios seniai žaidžia tos pačios sudėties. Ekipos vadovams pavyksta išlaikyti branduolį – Rimantą Kaukėną, Kšyštofą Lavrnovičių, Shauną Stonerooką, Niką Zisį. Šio sezono pirmoje dalyje jie atrodė blankiai ir nebuvo priskiriami prie favoritų. Komandą išretinus traumoms, „Montepaschi“ susitelkė ir daug kam netikėtai įveikė „Barceloną Regal“. Šios komandos žaidimas labai priklauso nuo Bo McCalebbo. Į rikiuotę sugrįžus jam ir Kšyštofui, vėl viskas stojosi į vietas – Sienos ekipa žaidžia laisvai ir pakiliai. Pastaraisiais metais italams trūko jėgos po krepšiu, tačiau atvykęs Davidas Andersenas šią poziciją labai sustiprino.
– Be CSKA, Rusijos krepšiniui Eurolygoje atstovauja Kazanės „Uniks“...
– Pirmiausia noriu pasakyti, kad džiaugiuosi darbu CSKA ekipoje ir tuo, jog žaidžiame pajėgioje Rusijos lygoje, kur tenka kautis su tokiais varžovais kaip „Uniks“. Šį sezoną Kazanės klubas taip pat labai gerai reprezentuoja Rusijos krepšinį. Graikijos žurnalistai yra suskaičiavę, kad Rusijos klubai laimi daugiau nei 80 proc. visų tarptautinių mačų. Tai daug ką pasako ir manau, kad Rusijai reikėtų skirti daugiau vietų Eurolygoje.
Naujausi komentarai