Pasipuošė išskirtine apranga

Savaitgalį vykusiame pirmame "Top" lygos ture buvo numatytos ketverios rungtynės. Tačiau dėl koronaviruso atvejo Vilniaus "Geležinio vilko" komandoje buvo atšauktas debiutantų susitikimas su čempiono titulą ginančiu "Baltrex-Šiauliai" klubu. Lygos vicečempionai Kauno "Ąžuolo" regbininkai namuose po permainingos kovos 43:12 nugalėjo lygos naujokus iš Vilniaus regbio akademijos (VRA-"Tomosta").

Į šias rungtynes "Ąžuolas" stojo pasipuošęs ypatinga apranga, sukurta specialiai jubiliejiniams metams.

"Marškinėliuose sudėta visa regbio istorija, taip pat yra pagoniškų dalykų. Ant apykaklės užrašyta 1961 m. data, nupieštas tauras – Kauno ženklas bei penki ąžuolo lapai simbolizuoja anksčiau Kaune gyvavusius penkis regbio klubus, iš kurių ir kilo dabartinis "Ąžuolo" klubas" , – pasakojo "Ąžuolo" klubo treneris Linas Naujalis.

Idėją iškėlė žurnalistas

Nors regbis pasaulyje pradėtas žaisti dar XIX a., Lietuvoje šis sportas koją įkėlė tik 1961 m gegužės 25 d., dabartiniame S.Dariaus ir S.Girėno stadione, kai pirmąjį mačą sužaidė Vilniaus USK "Mokslo" ir Kauno KKI "Atleto" komandos.

Lietuvos regbio federacijos garbės prezidentas Vytautas Vasilenka pasakojo, kad pirmasis šalyje klausimą: "Ar Lietuvoje galima žaisti regbį?" – uždavė sporto žurnalistas Virgilijus Mundrys.

"Juk regbis tvirtų vyrų sportas, o Lietuva tuo metu ypač pasižymėjo tvirtais vyrais", – apie regbio atėjimą į Lietuvą kalbėjo V.Vasilenka.

Pats pašnekovas susidomėjimą šiuo sportu pajautė dar mokykloje, kai regbį žaisdavo mokyklos krepšinio aikštelėje: "Bėgdavome per visą aikštelę su kamuoliu rankoje ir mesdavome į krepšį. Grįždavome be marškinių sagų ir apykaklių, kuriuos vieni kitiems nulupdavome", – juokėsi jis.

Rungtynėse – žiūrovų minia

Pirmos varžybos, žinoma, treniruočių pobūdžio, įvyko 1960 m. spalį. Tikrosios rungtynės sužaistos 1961-ųjų gegužę. Jų metu buvo pasiektas lankomumo rekordas – apie 7 tūkst.žiūrovų. Nors šis skaičius stebina, V.Vasilenka dėstė, kad tai buvo draudžiama, buržuazinė sporto šaka ir tas savotiškas kaunietiškas pasipriešinimas sovietizmui labai traukė žmones į visas varžybas.

"Sporto valdininkai iš kažkur ištraukė legendą, kad regbio negalima žaisti iki aštuoniolikos metų, neva, tai – pavojingas sportas: daužo galvas ir nusukinėja sprandus", – prisiminė jis.

Papildymas: šį sezoną "Ąžuolui" kovoti dėl titulų padės ir legionieriai iš Pietų Afrikos Respublikos. /  Evaldo Šemioto nuotr.

Tada V.Vasilenka suvokė, kad būtina duoti šansą žaisti šešiolikmečiams ir septyniolikmečiams, nes šie dažnai būdavo meistriškumu netgi pranašesni už 20-mečius vyrus. Todėl imta klastoti dokumentus. Visi jaunesni žaidėjai buvo rašomi kaip aštuoniolikmečiai, kol pats V.Vasilenka neprispaudė federacijos pagaliau leisti žaisti ir jaunesniems.

"Aš, būdamas federacijos nariu, iškėliau klausimą dėl regbio vystymo tarp vaikų ir jaunimo. Na, ir žinote kaip būna, pats pasakai – pats ir daryk", – sakė Lietuvos regbio federacijos garbės prezidentas.

Svarbu ir išsilavinimas

Tada ir buvo įkurtas dabartinis Kauno regbio klubas "Ąžuolas". Visas to meto sportas viešėjo universitetuose, buvo rengiamos įvairių sporto šakų universiados, kitokios varžybos.

"Dabartinė sporto tragedija ir yra tai, kad visiškai sunaikintas studentų sportas, todėl daugelis jaunų talentų išvažiuoja studijuoti į užsienį, kur jų sportinė veikla kartais nukenčia", – apgailestavo V.Vasilenka.

Beje, išsilavinimas regbio žaidėjams visuomet buvo svarbus.

"Ne veltui sakoma, kad regbis – išsilavinusių žmonių sportas. Yra toks posakis: futbolas džentelmenų žaidimas, kurį žaidžia chuliganai, o regbis – chuliganų žaidimas, kurį žaidžia džentelmenai", – priminė pašnekovas.

Jo žodžiais, ir regbio taisyklės, ir etiketas yra labai griežtai apibrėžti. Pavyzdžiui, į teisėją gali kreiptis tik komandos kapitonas, o šiam patyrus traumą – kapitono pavaduotojas.