Turi būti norinčių laimėti

„Sezonas baigėsi, sezonas prasideda, – po šampanu aplaistytos pergalės finalo serijoje kalbėjo A. Juškėnas. – Turime didelių iššūkių artėjant kitam sezonui. Kai kurie žaidėjai, kurie planavo palikti klubą po šio sezono, vis dėlto dėl įvairių priežasčių neišvyksta, bet išvyks kiti. Tad turėsime iššūkių ir daug darbo. Sezonas baigėsi, pasidžiaugėme, bet netrukus jis vėl prasidės.“

Pasak „Dragūno“ vyriausiojo trenerio, finalo serijoje šiemet buvo labai daug įtampos – tikimasi, kad kitą sezoną tokios įtampos bus galima išvengti arba pavyks neleisti jai susidaryti.

„Žaidėjams reikia išmokti patiems su įtampa susitvarkyti. Kartais ant suoliuko tą įtampą tenka sukurti dirbtinai, kad komanda nesijaustų laimėjusi jau po pirmo kėlinio, kai pirmaujama devyniais įvarčiais, nes po to atsipalaidavę pradedame vaikiškai klysti. Tai yra pagrindinė mūsų bėda, kurią, tikiuosi, kitą sezoną išspręsime“, – akcentavo A. Juškėnas.

Trenerio teigimu, komandoje kasmet turi būti žmonių, kuriems finalas būtų didelis iššūkis, siekiamybė – kad jie degtų noru laimėti.

„Daugelis mūsų komandoje yra aprimę, įpratę prie pergalių. Taip, niekaip nenurimsta mūsų kapitonas Arvydas Bučius, kuris visuomet yra užsivedęs ir bet kokia kaina siekia laimėti. Tačiau šiemet komandoje buvo Laurynas Palevičius, Lukas Vanagas, kurie nežmoniškai norėjo laimėti. Manau, kad jie ir tapo tais išskirtiniais finalo žaidėjais, kurių dėka mes laimėjome. Džiaugiuosi abiejų pasirodymu. Palevičiui pavyko pajusti sroves, įsilieti į žaidimą – jo statistika labai puiki. Vanagu itin džiaugiuosi – jis buvo įmestas į vandenyną ir turėjo išplaukti. Jis išplaukė – taip ir tampama žaidėjais. Lygiai taip pat į vandenyną savo laiku buvo įmesti Mindaugas Dumčius, Jonas Truchanovičius, Lukas Simėnas, Lukas Juškėnas. Jie visi išplaukė ir tai yra šaunu“, – auklėtinius gyrė A. Juškėnas.

Aukso nusipelnė kiekvienas

Vis dėlto komandos strategas apgailestavo, kad progos pasirodyti neteko Lukas Simėnas, kuris vasario pradžioje patyrė Achilo sausgyslės traumą, dėl kurios buvo priverstas baigti sezoną.

„Manau, kad šis sezonas turėjo būti Simėno sezonas – ne Vanago, o Simėno. Bet dėl traumos Simėno neliko aikštelėje, todėl teko į žaidimą mesti visai žalią vaikį – Vanagą. Vėliau buvo nemai kitų įvairių smulkių traumelių, kurių mūsų sporte niekas nesureikšmina. Bet tuomet mūsų didysis „Big C“ – Gintaras Cibulskis – pateko į ligoninę, jam buvo išoperuotas apendiksas. Tai buvo netikėtas smūgis. Mums teko įrodyti, kad ir kiti komandos nariai gali eiti, žaisti ir laimėti, kad jie nėra prastesni už rinktinės žaidėjus. Net kai buvo blogai vartininkui Benui Vaicekauskui, į vartus stojo jauniausias komandos žaidėjas Benediktas Pakalniškis ir keletą rungtynių rodė labai neblogą žaidimą. Tad visi šešiolika žaidėjų ir yra čempionai – ne du ar trys, bet visi šešiolika. Tai ir yra mūsų didžiausia stiprybė.

Be galo nuostabu buvo tai, kad paskutinėse finalo rungtynėse jautėme, jog už mūsų stovi visa Klaipėda. Kaip tik trečiųjų finalo rungtynių išvakarėse komandai parodžiau vaizdo įrašą iš tų metų, kai pirmą kartą tapome čempionais, kai tribūnos buvo perpildytos. Visi buvo nustebę, nes šį sezoną tiek sirgalių tikrai nematėme. Finale tribūnos nebuvo perpildytos, bet triukšmo buvo tikrai daugiau. Noriu padėkoti visiems sirgaliams, kurie buvo su mumis visą sezoną, tiems, kurie atėjo bent vieną kartą, tiems, kurie atėjo bent jau į finalą – jūs vis tiek buvote kartu su mumis. Mums labai svarbu jausti klaipėdiečių palaikymą, nuoširdžiai ačiū kiekvienam iš jūsų“, – sakė A. Juškėnas.

Norisi iššūkių

Pasidomėjus, kokių iššūkių šį sezoną turėjo treneriai, A. Juškėnas neslėpė, kad turėjo didesnių tarptautinių ambicijų – norėjosi patekti į tolesnį Europos rankinio lygos taurės etapą, stipriau kautis Baltijos lygoje ir patekti į finalinį ketvertą.

„Bet, matyt, mes nebuvo tam pasiruošę. Tikiu, kad kitą sezoną bus kitaip – noriu didesnių iššūkių. Noriu, kad žaidėjai keltų sau didesnius iššūkius, o šalies čempionatą laimėtų lengviau. Be abejonės, reikės stiprinti komandą, reikia ieškoti žaidėjų, skirti tam daugiau lėšų. Kartais susidaro įspūdis, kad mes jau išaugome savo kelnaites ir norisi didesnių iššūkių, bent jau man kaip treneriui. Tikrai nenuvertinu Lietuvos čempionato ir nenuvertinsiu, visada džiaugsiuosi laimėjęs, bet norisi kilti aukščiau“, – atviravo „Dragūno“ strategas.

Pasak jo, lygiai taip, kaip žaidėjai atiduoda save aikštelėje, treneriai turi atiduoti save už aikštelės ribų.

„Kai geras treneris, gera ir komanda, – pabrėžė A. Juškėnas. – Mes visi turime įdėti pastangų. Jeigu žaidėjas aikštelėje atiduoda viską, tai treneris už aikštelės irgi turi atiduoti viską – pasiruošti treniruotėms, numatyti taktikas, ieškoti naujovių. Lygiai taip pat visi džiaugiamės pergale ar liūdime pralaimėję. Kitaip trenerio darbo aš neįsivaizduoju, to reikalauju ir iš visų kitų trenerių, kurie dirba klube ar Klaipėdos „Viesulo“ sporto centre. Galbūt dar ne visi tai supranta, bet taip turi būti. Gal ir banaliai skamba žodis „šeima“, bet mes tokie esame – švenčiame kaip šeima, pykstamės irgi kaip šeima, bet nė vienas nelaikome pykčio kitam.“

Informacija

Šį sezoną Klaipėdos komanda tapo Lietuvos rankinio lygos reguliariojo sezono nugalėtojais – iškovojo 14 pergalių, sykį patyrė pralaimėjimą, vienerias rungtynes sužaidė lygiosiomis.

Pakeliui į finalą ketvirtfinalyje „Dragūnas“ susitiko su 8 vietoje likusia Varėnos „Ūla“, pusfinalyje – su KTU rankininkais. Finalo serijoje 3:0 nugalėjo Vilniaus „Šviesą“.

Klaipėdos „Dragūnas“ Lietuvos rankinio lygos čempionu tapo 8 kartus per pastaruosius 9 sezonus: 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2017, 2018 m.