Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybose įvykdytas pirmasis atrankos normatyvas dalyvauti kovo 1–3 d. Geteborge vyksiančiame Europos uždarųjų patalpų čempionate. Pasižymėjo kaunietis Tomas Vitonis.

Pirmasis į rinktinę

Šuolininkas į tolį T.Vitonis, neseniai pagerinęs asmeninį rekordą – 8,03 m, sostinėje pasiekė taip pat aukštą rezultatą – 7,84 m.

„Pakartoti asmeninį rekordą buvo sunku tiek fiziškai, tiek psichologiškai, bet džiaugiuosi, kad šuolis Vilniuje – gana tolimas. Svarbiausias startas – Europos čempionate. Jeigu jame pavyktų pakartoti 8,03 m, būtų šiokia tokia galimybė užlipti ant prizininkų pakylos“, – ambicingus planus įvardijo trenerio Alvydo Gavėno auklėtinis.

„Europos čempionato normatyvas kol kas pakluso tik T.Vitoniui, tačiau neabejojame, kad tokių sportininkų bus daugiau. Aukštesnių rezultatų tikimės vasarį Kaune vyksiančiame Lietuvos universitetų studentų čempionate ir Šiauliuose rengiamose Lietuvos pirmenybėse. Po šių varžybų ir paaiškės, kiek atletų deleguosime į Europos čempionatą“, – sakė „Kauno dienai“ LLAF generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.

Lyderiai nori atsipūsti

– Kokio dydžio delegacija galėtų vykti į Geteborgą? – paklausėme N.Medvedevos.

– Nemažai mūsų lengvosios atletikos rinktinės lyderių šią žiemą nori praleisti ramiau, tad didelės komandos į Švediją vežti neplanuojame. Mano nuomone, Lietuvos rinktinėje galėtų būti 5–6 sportininkai. Pirmasis poolimpinis ciklas visuomet būna lengvesnis. Atletai nori atsigauti nuo psichologinės įtampos.

– Kurie atletai yra pagrindiniai kandidatai į rinktinę?

– Vilniuje dėl skaudamos kojos nestartavo Dovilė Dzindzaletaitė – ši šuolininkė į tolį tikrai pajėgi įvykdyti atrankos normatyvą. Taip pat neblogas galimybes turi trišuolininkė Jolanta Verseckaitė, 800 m bėgikė Eglė Balčiūnaitė. Dėl traumos varžybas praleido Lina Grinčikaitė. Pažiūrėsime, kaip sprinterė jausis per šalies čempionatą. Jei ji bus pasirengusi, manau, taip pat galės vykti į Švediją. Apie norą dalyvauti Europos čempionate jau užsiminė Sonata Tamošaitytė. Manau, kad ji turėtų įgyti tinkamą sportinę formą. Neblogai pasirengęs kitas mūsų šalies šuolininkas į tolį Darius Aučyna.

– Ar jau žinoma, kas iš mūsų lengvaatlečių tikrai praleis žemyno pirmenybes?

– Į Švediją nevyks šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė. Kol kas nežinau sprinterio Ryčio Sakalausko planų – jis apie juos žadėjo pranešti po Lietuvos čempionato. Geteborge tikriausiai nestartuos ir Austra Skujytė bei Raivydas Staiys.

Karjeros kryžkelėje

2004-ųjų Atėnų olimpiados vicečempionė A.Skujytė jėgas išmėgino šuolio į aukštį bei rutulio stūmimo rungtyse.

1,87 m aukštyje iškeltą kartelę peršokusi A.Skujytė LLAF taurės varžybas laimėjo trečią kartą per savo karjerą. Geriausią sezono rezultatą – 16,13 m – ji pasiekė ir rutulio stūmimo sektoriuje. Tai – šeštoji pergalė LLAF taurės varžybose.

A.Skujytė teigė, kad startams Vilniuje specialiai nesiruošė.

„Norėjau pabūti su gerais savo bičiuliais. Kadangi daug nesitreniravau, savo rezultatais esu patenkinta. Dabar atėjo laikas apsispręsti, kaip toliau klostysis mano karjera. Žiūrėsiu, kaip jausiuosi. Planuoju dalyvauti Lietuvos čempionate“, – kalbėjo daugiakovininkė.

Šturmuos rekordą

Europos vicečempionas R.Stanys per varžybas Vilniuje į aukštį iššoko 2,20 m aukštį.

„Šiuo metu esu dar nepasiruošęs, o ir sąlygos žiemą treniruotis Lietuvoje nėra geros. Kaune manieže per treniruotes būna 10 laipsnių šilumos. Šį kartą galėjau pasirodyti geriau, bet rezultatą lėmė smulkmenos. Svarbiausia, kad sportinė forma kiltų, o ne kristų žemyn. Manau, kad praleisiu Europos uždarųjų patalpų čempionatą ir ruošiuosi vasarai. Tikiuosi šiemet pagerinti Lietuvos rekordą“, – sakė 25-erių sportininkas.

R.Stanio asmeninis rekordas – 2,31 m. Lietuvos rekordas nuo 1991-ųjų priklauso Rolandui Verkiui – 2,34 m.