Pereiti į pagrindinį turinį

Krepšininkai pratinasi prie kitų rankų

Masažas: A.Buzelis krepšininkams dažniausiai masažuoja nugaros, kaklo ir kojų raumenis.
Masažas: A.Buzelis krepšininkams dažniausiai masažuoja nugaros, kaklo ir kojų raumenis. / Tomo Tumalovičiaus (reporteris.com) nuotr.

Masažuotojas Aidas Buzelis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje dirba visada prisimindamas legendinio Juozuko – Juozo Petkevičiaus – patarimą: rinktinėje svarbiausia būti savimi.

Ateina ir pasikalbėti

Masažuotojas A.Buzelis – naujas veidas vyrų krepšinio rinktinėje, bet daugeliui pažįstamas. Buvęs profesionalus krepšininkas pats nemažai metų atstovavo Lietuvos krepšinio lygos komandoms ir žaidė prieš brolius Lavrinovičius, Mindaugą Lukauskį. Jis iki 2000-ųjų, kol neišvyko gyventi į Ameriką, žaidė Kauno "Atlete", "Necoje", Vilniaus "Sakaluose". Metus ragavo ir legionieriaus duonos Vengrijoje.

Europos čempionate rinktinės žaidėjai dar neturėjo didelių problemų dėl traumų, bet vis tiek masažuotojo paslaugų reikia. "Kam koją, kam nugarą paskauda, kam šiaip pasikalbėti ar išsikalbėti reikia. Tai yra normalu", – sakė kitą mėnesį 38-erių sulauksiantis A.Buzelis.

Pagrindiniai Aido "klientai" rinktinėje – Kšyštofas ir Darjušas. Jiems nuolat atliekamas nugaros, kaklo, kojų masažas. Masažuotojo rankų reikia ir Robertui Javtokui, Linui Kleizai, Mindaugui Lukauskiui.

Kiti, jaunesni žaidėjai, lyg ir dvejoja, tai A.Buzelis juos pats paragina ateiti. Jis stebėjosi kai kurių dabartinės rinktinės žaidėjų kuklumu: "Juos reikia beveik už rankos imti ir vestis masažuoti, nes jie tarsi nedrįsta prašyti, o gal dar galvoja, kad yra tiek stiprūs, kad masažo jiems nereikia. Tik broliams masažo jau reikia kasdien."

Aidas krepšininkams masažuoja nugaros, kaklo ir kojų raumenis. "Jeigu nugarą paminkysi, o kojas paliksi, gali tik blogiau padaryti, – sakė jis. – Masažo poreikis priklauso nuo to, kiek sportininkas save prisižiūri. Bet, kaip sakė rinktinės gydytojas Rimtautas Gudas, – čia jų jau nepagydysi, gali tik apgydyti. Diagnozė – profesionalus sportas. Jų kūnai – susiūti, suklijuoti... Vienintelis guodžiantis dalykas – krepšininkai užsidirbs. Todėl, manau, nė vienas jų nesigaili, pasirinkęs profesionalo karjerą."

Darbo niekada netrūksta

A.Buzelis nedrįso atvirai teigti, kad įgijo žaidėjų pasitikėjimą. Tačiau iš jų elgesio sprendžia, kad po trumpos žvalgybos krepšininkai priėmė jį į savo būrį.

Tomas Delininkaitis ir M.Lukauskis jau buvo išbandę Aido rankas praėjusiais metais, kai jis dvi savaites dirbo su antrąja Lietuvos rinktine. "Turbūt kiti jų pasiklausė, ko vertas esu, – šyptelėjo masažuotojas. – O aš žmogus bendraujantis, tai mes greitai susidraugavome."

Aidas ilgam komandos niekada nepalieka, nes nežino, kam kada ko nors staiga gali prireikti. Procedūriniame rinktinės kabinete, kuris būna įrengtas viešbutyje, žaidėjų visada pilna. Tuščiausia būna vakarais po pralaimėtų rungtynių, kai kiekvienas užsidaro savo kambaryje.

Aidas Europos čempionate iš rinktinės narių keliasi vienas pirmųjų – jis rengiasi treniruotei, renka būtinus daiktus. Į treniruotes masažuotojas visada eina su didžiausiais krepšiais. "Tai todėl, kad esu jauniausias, negi Aleksui (antrasis komandos masažuotojas Aleksejus Pileckis – red. past.) duosiu juos nešti, – juokėsi Aidas. – Paprastai surenku viską – rankšluosčius, vandenį, ledą. Kai pradėjau dirbti, regis, viską žinojau, kaip būna komandose, bet rinktinėje yra ir visokių kitokių organizacinių dalykų. Tai aprangas surinkti, tai jas išdalyti, tai dar kas nors..."

Reiškė pagarbą J.Petkevičiui

A.Buzelis rinktinėje tarsi pakeitė legendinį Juozuką – Juozą Petkevičių, ilgametį Lietuvos krepšinio palydovą, savo srities korifėjų. Tiesa, Juozuko rinktinėje nebuvo jau ir prieš dvejus metus, todėl negalima sakyti, kad Aidas užėmė jo vietą.

Tačiau J.Petkevičiaus aura rinktinėje likusi, todėl A.Buzelis, jau atvykęs į Lenkiją, paskambino garsiajam masažuotojui.

"Nežinau, kas ir kaip buvo, bet aš tikrai nebandžiau užimti niekieno vietos. Aš neatėjau į Juozuko vietą. Jis išėjo, tada aš atėjau. Ir nežinau, kas priėmė sprendimą nekviesti Juozuko, o kviesti mane. Ar jis jaučia nuoskaudą? Nežinau, reikėtų klausti jo. Bet jeigu būčiau galėjęs metus ar dvejus dirbti šalia Juozuko, tai būtų buvusi man neįkainojama patirtis. Žodžiais sunku išreikšti, kokią gyvenimišką ir darbo su krepšininkais patirtį jis turi", – reiškė pagarbą J.Petkevičiui A.Buzelis.

Praėjusiais metais Aidas jau trumpai dirbo su Lietuvos antrąja rinktine ir J.Petkevičiumi. Kartą verždamas žaidėjui koją jis pusiau juokais Juozuko paklausė: "Juozuk, tai ar išeis iš manęs kas nors, ar ne?" Jis ir sako: "Svarbiausia rinktinėje nevaidinti. Jeigu vaidinsi, tai visi greitai atsirinks ir pamatys, kad bandai elgtis taip, koks pats nesi. Gali pavaidinti savaitę ar dvi ir tuo viskas baigsis, nes visi tave kiaurai perpras. Elkis natūraliai."

Šis pokalbis tiesiog įsirėžė į Aido atmintį. Jis tik apgailestavo, kad per trumpai kartu dirbo: "Masažo technika pasidalyti negalėjome, nes nebuvo laiko tam. Bet jeigu būčiau galėjęs ilgiau padirbėti šalia Juozuko, net neabejoju, kad patarimų būčiau gavęs daug. Jis toks žmogus, kuris dalijasi tuo, ką turi."

Taiko naujas metodikas

A.Buzelio darbo specifika Amerikoje ir Lietuvos rinktinėje skiriasi. Čikagoje, jeigu ateina pacientas, jis truputį pagydomas ir siunčiamas namo, paliepus dvi dienas pailsėti. Rinktinėje, žaidėjui pasitempus raumenį, prie medikų prieina treneris ir klausia: "O vakaro treniruotėje jis jau bus?"

Neįkainojama patirtimi A.Buzelis vadina ir darbą su rinktinės gydytojais Rimtautu Gudu ir Vyteniu Trumpicku: "Tai žmonės, kurie dalijasi žiniomis."

Iki šiol jis bendrauja su Lietuvos olimpinės rinktinės gydytoju Daliumi Barkausku, kuris kartą pamatęs, kaip Aidas dirba Amerikoje, pasakė: "Nustok glostyti, pradėk gydyti, nes turi jutimą."

Dabar A.Buzelis daro fizinę terapiją, kurią trumpai apibūdina taip: "Ką anksčiau darydavau valandą, dabar tą patį rezultatą galiu pasiekti per dešimt minučių." Kai ką jis taikė ir Lietuvos rinktinės žaidėjams per reabilitacijos procesą. Žaidėjai teigia pajutę skirtumą.

Palaikė ir mama, ir žmona

"Rinktinėje jaučiuosi puikiai. Išsipildė viena mano svajonių", – nuoširdžiai kalbėjo A.Buzelis, devynerius metus jau gyvenantis Čikagoje. Didžiuotis sūnumi gali ir Kaune gyvenanti jo mama, praeityje garsi rankininkė Elena Buzelienė. Krepšinį žaidė ir šviesaus atminimo Aido tėvas Petras Buzelis, kurį vyresnės kartos krepšinio mėgėjai prisimena ir kaip garsų krepšinio komentatorių.

"Mama, manau, labai apsidžiaugė, kad pradėjau dirbti Lietuvos rinktinėje. Palaikė mane šimtu procentu", – sakė A.Buzelis.

Aidui pritarė ir žmona Kristina, nė akimirką neleidusi jam dvejoti, ar verta palikti šeimą, darbus Amerikoje ir dviem mėnesiams pasišvęsti Lietuvos rinktinei: "Turi važiuoti, kad ir kas atsitiktų, kad ir darbus čia prarasi. Tai – ko tu seniai norėjai."

Čikagoje jis dirba dviejuose privačiuose kabinetuose ir abu gydytojai skirtingai vertino jo sprendimą dviem mėnesiams išvykti. Tačiau jie pažadėjo laukti ir išsaugoti darbo vietą. "Ar išsaugos, ar ne, matysiu grįžęs", – stengėsi nesijaudinti A.Buzelis.

Pirmą kartą tokiam ilgam laikui šeimą palikęs Aidas labiausiai ilgisi savo vaikų, kuriuos jam primena jų įdėti mėgstami žaislai. Visi Aido vaikai – šešerių su puse Sofija, penkerių Matas ir dvejų su puse Vincas – gimę Amerikoje, bet jie turi ir Lietuvos pasus. Vaikams šeimoje skiepijama lietuvybė ir gali būti, kad jie visi grįš gyventi į Lietuvą.

Krepšinio A.Buzelis visai nebežaidžia. Pradėjęs dirbti profesionaliu masažuotoju, jis privalo puoselėti savo rankas: "Net neinu žiūrėti krepšinio, kad negundytų, o visus buities darbus atlieku mūvėdamas pirštines. Žmona juokais mane vadina baltarankiu. Bet tos rankos maitina šeimą."

Iš savo darbo jis teigia milijonų neužsidirbantis, tačiau gyvenantis pakankamai laisvai. "Vis dėlto svarbiausia, kad jaučiu didžiulį malonumą dirbdamas. Atsikėlęs ryte, jau noriu būti darbe."

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų