Mažiausias taškelis praėjusio amžiaus Lietuvos krepšinio lygos (LKL) žemėlapyje buvo Šilutė. Bet mažiausias nereiškė, kad silpniausias. Pirmuosius langus į JAV atvėręs treneris Steponas Kairys kiekvieną sezoną už Atlanto vandenyno rasdavo kelis deimančiukus, kurie vėliau žibėdavo pamario ekipoje. Žibėdavo ir aikštėje, ir už jos ribų.
Šiandien tęsiame pažintį su įsimintiniausiais LKL legionieriais ir savo žvilgsnius nukreipėme į "Šilutę".
Pirmieji Kalėdų Seneliai
"Aš legionieriams visada sakydavau: jūs esat kaip Kalėdų Seneliai, nes visi į jus žiūri kaip į nematytą stebuklą. Būdavo, kad pirmaisiais metais net į mūsų treniruotes prisirinkdavo žmonių, vaikų. Visi norėjo pamatyti, kaip atrodo juodaodžiai. Nepasakyčiau, kad legionieriams tai nepatiko", – prisiminė ilgametis "Šilutės" žaidėjas ir treneris, o dabar Vilniaus "Lietuvos ryto" trenerio asistentu dirbantis Robertas Kuncaitis.
Pirmasis legionierius į Šilutę atvyko dar prieš LKL sukūrimą. Baltaodis amerikietis Steve'as Soderlundas Lietuvos krepšinio pirmenybėse rungtyniavo 1991–1992 m.
"Su juo susipažinau stovykloje JAV, Niu Hempšyre. Ten Donnie Nelsonas, kuris ilgai talkindavo Lietuvos rinktinei, paprašė manęs, kad padėčiau jo draugui. Jis manęs paklausė: "Ar tu nežinai kokios Europos komandos, kurioje Steve'as galėtų žaisti?" Iškart atsakiau: "Žinau tokią komandą, tai mano komanda", – beveik 20 metų į praeitį nusikėlė Šilutės krepšinio krikštatėvis S.Kairys. – Po tos stovyklos kelis mėnesius dar gyvenau Steve'o namuose. Vėliau aš grįžau atgal, o paskui atskrido ir jis. Įdomiausia, kad mes jam nemokėjome nei už skrydį, nei atlyginimo. Jis norėjo pakeliauti, pažinti pasaulį."
S.Soderlundas greitai tapo savas pamaryje. Amerikietis dažnai vaišindavo pietumis visą komandą. "Jis kvatodavo, kad Amerikoje vienas valgo už 20–25 dolerius, o čia gali už 10 dolerių pamaitinti visą komandą", – šyptelėjo S.Kairys.
Krepšinio agentu dabar dirbantis šilutiškis iki šiol bendrauja su savo pirmuoju legionieriumi. Juolab kad šis Šilutėje susirado gyvenimo moterį, su kuria kartu gyvena JAV.
Paliko įpėdinių
Šilutės moterys ir merginos rodė daug dėmesio egzotiškos išvaizdos krepšinio klajūnams. R.Kuncaitis viename neoficialiame pokalbyje yra prasitaręs, kad pamario miestelio gatvėse yra matęs mulatukų ir galėtų pasakyti, kas yra kiekvieno tėvas.
"Na ne, pavardžių nenorėčiau sakyti. Bet moterys juos išties mėgdavo", – dienraščiui sakė buvęs "Šilutės" žaidėjas.
S.Kairys šia tema taip pat nebuvo linkęs daugžodžiauti, tačiau buvo atviresnis: "Dabar neatsiminsiu, ar pats esu tą mergaitę matęs, bet girdėjau kalbų, kad tėvas yra Richardas Thomasas."
1994–1995 m. pamaryje žaidusiam amerikiečiui įžaidėjui nuotykiai su lietuvaitėmis netrukdė demonstruoti gero žaidimo. R.Thomasas tą sezoną buvo vienas geriausių LKL žaidėjų ir laimėjo pirmosios lygos "Žvaigždžių dienos" snaiperių konkursą.
Iš nuobodulio – į Vilnių
S.Kairys būsimuosius legionierius įspėdavo, kad Šilutė – mažas ir ramus miestelis, bet kai kuriems pažintis su Lietuvos provincija būdavo tikra kančia.
"Dawidas Edwardsas (1995–1996 m.) gimė ir užaugo Niujorke. Įsivaizduokit žmogų iš Niujorko, patekusį į Šilutę, kur iš viso tėra du šviesoforai. Jis niekaip negalėjo priprasti prie tokios tylos ir ramybės. Jis labai ilgėjosi namų. Ilgėjosi taip, kad telefonu prakalbėjo beveik 7 tūkst. dolerių. Žinoma, teko tą sąskaitą apmokėti mums, bet paskui tą sumą išskaičiavome iš jo atlyginimo", – pasakojo S.Kairys.
Gavę tokią telefono sąskaitą, S.Kairys ir tuometinis klubo rėmėjas Laimutis Norgėla ėmėsi griežtų veiksmų – bute, kuris buvo nuomojamas legionieriams, išjungė telefono ryšį. Amerikiečiams tekdavo žingsniuoti iki pašto ir už pokalbius mokėti iš savo kišenės.
Prasiblaškyti legionieriai bandydavo ne tik skambindami artimiesiems. D.Edwardsas ir tą sezoną S.Kairio asistentu dirbęs Darrelas Blankas sekmadienį nuomodavosi automobilį ir keliaudavo į Vilnių, į tuo laiku populiarią užeigą "Ritos slėptuvė". "Tada maitindavome visą komandą po du kartus per dieną, bet "Ritos slėptuvėje" jiems buvo labiau suprantami patiekalai. Dažnai būdavo, kad amerikiečiai važiuodavo šurmulio ir kavinių paieškoti į Klaipėdą", – pasakojimą tęsė S.Kairys.
Šilutiškis iki šiol su šypsena prisimena, kaip tas pats D.Edwardas, nuvykus į stovyklą Nidoje, iškulniavo ieškoti "McDonald's" restorano. Žinoma, nerado, tad sugrįžo su sausainių pakeliu iš parduotuvės...
Nors ir kamuojamas tėvynės ilgesio, amerikietis įžaidėjas buvo tikras profesionalas. 1995–1996 m. sezoną D.Edwardsas pirmavo LKL pagal pelnytus taškus (23), rezultatyvius perdavimus (8,7) ir perimtus kamuolius (4,4). Iki vakar niujorkiečiui priklausė ir absoliutus rezultatyvių perdavimų rekordas – 18 (jį pakartojo Kėdainių "Nevėžio" žaidėjas Aidas Viskontas – red. past.).
Juodaodis sukėlė šoką
S.Kairiui gerai įsiminė ir dar viena istorija. Visa "Šilutės" komanda nusprendė 1995 m. Kalėdas atšvęsti miške, kepdami šašlykus. Juodaodis puolėjas Jaxonas Sandersas netrukus paliko komandos draugus ir iškeliavo savo reikalais. Lyg tyčia miško takeliu žingsniavo pagyvenusi moteriškė.
"Garantuoju, kad ji pirmą kartą gyvenime matė juodaodį. Įsivaizduojate, kokia buvo jos reakcija. Buvo ir riksmų, ir visko, kol nepasirodėm mes. Šiaip ne taip pavyko ją nuraminti", – šypsojosi S.Kairys.
Vieni šilutiškiai į pirmuosius legionierius žiūrėjo su nuostaba, kiti badė pirštais. "Pirmiesiems buvo sunkiau, o paskui žmonės prie jų priprato. Juolab kad vieną sezoną jau turėjome net keturis juodaodžius žaidėjus", – pabrėžė R.Kuncaitis.
Skirtingai nei Plungėje žygiais pagarsėjęs Patrickas Jonesas, "Šilutės" legionieriai nelįsdavo į konfliktus su vietiniais. Neblogų ryšių JAV turėjęs S.Kairys dėmesį kreipdavo ne tik į potencialių žaidėjų sugebėjimus aikštėje, bet ir į charakterį. Šiuo atžvilgiu treneriui ypač įsiminė 1997–1998 m. pamaryje rungtyniavęs įžaidėjas Dionas Crossas, kuris tapo naudingiausiu "Žvaigždžių dienos" rungtynių žaidėju.
"Būdavo visokių kalbų apie mūsų legionierius, tačiau nereikia pamiršti, kad mes buvom mažiausias miestelis LKL, komanda, turinti kukliausią biudžetą. Todėl situacija buvo paprasta – kai liūtai papuotaudavo, mes krapštydavome likučius. Iš lietuvių likdavo nebent neatsigavusieji po traumų ar ne itin pasižymėjusieji. O gana aukšto lygio amerikiečiai būdavo nebrangūs. Tai buvo geras kainos ir kokybės santykis", – savo tuometinę politiką apibūdino S.Kairys.
Įsitvirtino tik A.Grantas
Daugeliui "Šilutės" legionierių pamarys buvo bene vienintelė stotelė Europoje. Didžioji dalis grįžo į JAV ir netrukus baigė karjerą.
Vienintelė ryškesnė išimtis – Antonio Grantas. Amerikietis puolėjas savo keliones po Europą pradėjo taip pat Šilutėje 2003 m. Vėliau rungtyniavo Kėdainių "Nevėžyje", Klaipėdos "Neptūne", "Šiauliuose", Rusijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Kroatijoje.
"Antanas buvo bene vienintelis, kuris pramoko lietuvių kalbos. Iki šiol dažnai susiskambiname ir didžiąją dalį laiko prakalbame lietuviškai, – sakė A.Grantą "Šilutėje", "Neptūne" ir "Šiauliuose" treniravęs R.Kuncaitis. – Savo lietuvių kalbos žiniomis Grantas dažnai nustebindavo padavėjas. Kai jis ką nors užsisakydavo lietuviškai, padavėjos išprogusiomis akimis atsisukdavo į mane, lyg lauktų, kad išversčiau."
Europoje užsibuvo ir dar vienas buvęs "Šilutės" puolėjas, 1997–1998 m. sezono geriausias LKL kovotojas dėl kamuolių (8,9) Shawnas Myersas. Tiesa, Trinidade ir Tobage užaugęs krepšininkas nuo 2001 m. rungtyniauja ne pačioje stipriausioje Didžiosios Britanijos lygoje. Šiemet 40-metis S.Myersas vilki Česhairo "Jets" marškinėlius ir yra geriausias lygos kovotojas dėl kamuolių (11,3) ir vienas rezultatyviausių žaidėjų (23,9 tšk.).
Naujausi komentarai