Ta komanda – „Neste Dream 2 Drive Pro“, o jos nariai – Tauras Tunyla, Kasparas Vaškelis, Oskaras Brazaitis ir Eimantas Navikauskas. Visame 1006 km lenktynių dalyvių sąraše jie išsiskiria kaip turintys palyginti nedaug sportinio važiavimo patirties, tačiau apdovanojimų jiems pavydėti gali daugelis.

Vienintelė išimtis, kalbant apie patirtį, būtų T. Tunyla. Jis reguliariai lenktyniauja nuo ankstyvos vaikystės: iš pradžių prie karto vairo, o vėliau – prie automobilio. Jis ne kartą triumfavo „Fast Lap“ ir kitose žiedinėse lenktynėse, tačiau iš visos komandos yra vienintelis, iki šiol nei karto nestartavęs Palangos 1006 km maratone.

K. Vaškelis savo karjerą irgi pradėjo anksti. Mokyklą lankančiam jaunuoliui šiemet tik 16 metų, tačiau 1006 km lenktynėse jis debiutavo dar pernai, o anksčiau jis yra tapęs CIK-FIA kartingo varžybų prizininku.

Amžiumi vyriausi komandos vairuotojai, Oskaras Brazaitis ir Eimantas Navikauskas, lenktyniauti pradėjo palyginti neseniai. Pastarajam 2019 metai yra vos antrasis sezonas, tačiau ilgos simuliatoriuje praleistos valandos atsipirko dar pirmajame sezone – sportininkai tapo TCR klasės Baltijos šalių vicečempionais.

Šiemet pirmame Šiaurės Europos zonos 6 val. žiedinių lenktynių (NEZ 6h) etape „Neste Dream 2 Drive Pro“ komanda užėmė pirmąją vietą. Antrojo nebaigė dėl lenktynių metu patirtos avarijos – dingus automobilio stabdžiams, jį sustabdė tik greta trasos buvęs pylimas.

„Mūsų atvejis įrodo, kad simuliatoriai veikia. Kai pasirodėme pirmose Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionato lenktynėse, į mus visi skeptiškai žiūrėjo, neva naujokai iškart į tokio rango varžybas taiko, tačiau pernai tapome TCR klasės vicečempionais ir tai motyvavo siekti kažko daugiau, suburti naują komandą, o šiemet ir kitų dalyvių požiūris į mus pasikeitė“, – pasakojo E. Navikauskas.

Jo manymu, didžiausias simuliatoriaus privalumas yra kaina – tiek laiko, tiek pinigų. Poros valandų treniruotė kainuoja keliasdešimt eurų, o kokybiškos simuliatorių akademijos yra visuose didžiuosiuose miestuose. Norint pasitreniruoti lenktynių trasoje, reikia organizuoti automobilio transportavimą į ją, nuomotis pačią trasą ir dar įvertinti paties sportinio modelio eksploatacijos išlaidas.

„Tie lenktynininkai, kurie anksčiau nesitreniruodavo simuliatoriuose, dabar jau pradėjo tą daryti. Jie pamatė, kad simuliatoriuje galima išugdyti tam tikrus gebėjimus. Žinoma, tai nėra tas pats, sėdėdamas akademijoje tu nejauti baimės ir padaręs avariją gali paspausti „Reset“ mygtuką, tačiau pagrindinius įgūdžius gali lavinti ir viską po to perkelti į tikrą lenktynių trasą“, – teigė E. Navikauskas.

Komandos naudojamas „Cupra TCR“ automobilis, kaip juokavo E. Navikauskas, į gatvėse matomą „Seat Leon Cupra“ panašus tik žibintų forma. Tai gerokai platesnis automobilis, kuris į pakankamai sportišką „Seat Leon Cupra“ visiškai nepanašus nei akceleracija, nei valdymo savybėmis, nei vidaus įranga.

„Pati TCR klasė pasaulyje yra sparčiai populiarėjanti, Baltijos šalyse taip pat. Pernai turėjome 6-8 automobilius, šiemet jau iki 15 viename etape. Aš manau, kad šios klasės ateitis labai gera, tai gamyklinis automobilis, važiuoti gali ten, kur daugiausia dalyvių, didelė konkurencija, niekas neturi techninio pranašumo ir daugiausia lemia vairuotojo įgūdžiai. Lenktynės tampa įdomios ir verčia patį tobulėti, o ne tobulinti techniką“, – savo požiūrį dėstė E. Navikauskas.

Kita TCR automobilių populiarumo priežastis – patikimumas. Kadangi tai automobilių gamykloje suprojektuoti ir surinkti modeliai, kiekvienai jų detalei yra numatytas keitimo intervalas. Laikantis instrukcijų ir keičiant dalis tada, kai tą reikia daryti, tikimybė nefinišuoti lenktynėse dėl gedimo tampa artima nuliui.

1006 km lenktynėse liepos 17-20 dienomis dalyvaus bent penki TCR automobiliai. Jie yra konkurencingi ne tik savo klasėje, bet ir bendroje įskaitoje. Praėjusiais metais TCR automobiliai užėmė ketvirtąją, penktąją ir aštuntąją vietas bendrojoje įskaitoje bei aplenkė ne vieną automobilį, kuris „ant popieriaus“ atrodo greitesnis.