Robertas Javtokas tikriausiai dar nepamiršo, ką kalbėjo savo komandos draugams po pralaimėjimo slovėnams 2009-ųjų Europos čempionate, tačiau Lietuvoje vargu ar kas nors norėtų dar kartą išgirsti tą labai vyrišką beviltiško žaidimo įvertinimą.

Tačiau visko gali būti, jei mūsų krepšininkai Turkijoje vyksiančiame pasaulio čempionate neatsigriebs už pernykštį pažeminimą Lenkijoje surengtose Senojo kontinento pirmenybėse.

Vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra tvirtina: rinktinės laukia didelis iššūkis. Ne mažesnis išbandymas laukia ir jo paties. Juo labiau kad net nevadovavęs nė vienoms rungtynėms naujasis strategas iš kai kurių Lietuvos krepšinio autoritetų išgirdo nedviprasmių abejonių, ar jam pavyks suburti komandą, kokios dar nebuvo.

Kol diskutuojama, ar teisinga kryptimi plaukia lietuviškojo krepšinio laivas, žaidėjai lieja prakaitą treniruočių stovyklose. Vieni – užsibrėžę išsikovoti tvirtą vietą nacionalinėje ekipoje, kiti – 99,99 proc. užtikrinti, kad treneriai jų tikrai "neatkabins", treti – vienu metu galvojantys ir apie rinktinę, ir besirūpinantys naujo klubo paieškomis.

"Atvažiavau čia ne apšilti kojų", – kietai pareiškė Donatas Motiejūnas. "Suderinsim patirtį su jaunatviškumu ir išeis visai neblogas derinys", – užtikrino R.Javtokas. "Didelė konkurencija nėra blogai. Ji neleidžia atsipalaiduoti", – pripažino Paulius Jankūnas.

Į klausimą, kas iš brolių Lavrinovičių perims nacionalinės komandos pokštininkų vaidmenį, Simas Jasaitis atsakė: "Visi čia pokštininkai."

O ką prognozuoja simboliai?

Pirmoji rinktinės treniruočių stovykla prasidėjo liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną. Pirmąsias kontrolines rungtynes mūsiškiai žais su suomiais – juos nugalėjo prieš išvykdami į Pekino olimpines žaidynes, kuriose nedaug tetrūko iki medalių. Šiemet atsisveikinimo mačas prieš pasaulio čempionatą – su egzotiška Irano ekipa, kuri irgi buvo įveikta 2008-ųjų olimpiadoje.

Viltingos užuominos – bent laikinai: kol jų nepaneigė ar nepatvirtino pati Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.