Trečią kadenciją neseniai pradėjusios D.Gudzinevičiūtės darbotvarkė toli gražu neprimena šventinės. Olimpinė čempionė nebesuskaičiuoja valandų, praleistų telefonu diskutuojant su kolegomis užsienyje ar Lietuvos politikais – ir apie olimpiečiams uždarytas sporto bazes, ir apie sporto ateitį.

Pandemijai vis labiau paralyžiuojant mūsų kasdienybę, sportininkai patenka tarp tų, kurie nukenčia bene labiausiai. Tad darbas siekiant, kad situacija gerėtų, kartais reikalauja ne mažiau pastangų nei kova dėl medalio.

Judėjimo suvaržymai atletams – sustabdytos treniruotės, o tai – kaip praleista generalinė repeticija prieš lemiamą koncertą.

"Ribojimai, kurie šiuo metu įvesti visame pasaulyje, yra būtini kovojant su virusu. Esame dėkingi žmonėms, kurie rizikuoja savo sveikata ir dirba priekinėse linijose. Mūsų pagrindinis iššūkis – užtikrinti, kad sportininkai kuo mažiau nukentėtų ir galėtų toliau treniruotis, – sakė LTOK prezidentė. – Judėjimo suvaržymai atletams – tai sustabdytos treniruočių stovyklos, o tai yra ne kas kita, kaip praleista generalinė repeticija prieš lemiamą koncertą. O kur dar dėl to kylanti psichologinė įtampa?"

Pasak D.Gudzinevičiūtės, suvaržymai pasaulio valstybėse gerokai pakoregavo ir LTOK darbą.

Aplinkybės: dėl epidemiologinių suvaržymų pasiruošimo atrankai į Tokijo olimpiadą planus teko koreguoti ne vien Lietuvos imtynininkams. / Evaldo Šemioto nuotr.

"Iš tų, kurie yra atsakingi už sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse užtikrinimą, tapome tais, kurie rytą pradeda išgirsdami apie naujas atletams iškilusias pasirengimo problemas: neveikiančias sales, uždarytus baseinus. Tada ieškome būdų, kaip galima būtų tai išspręsti, teikiame elementarią žmogiškąją pagalbą, o nuo vidurdienio jungiamės į tarptautines konferencijas su kolegomis apie viruso padarinius sporto ateičiai ar neatidėliotinus sprendimus, – pasakojo ir Tarptautiniame olimpiniame komitete (TOK) atsakingas pareigas einanti pašnekovė. –  Neseniai sužinojome, kad stabdoma baseino veikla Vilniuje, o tai reiškia, kad mūsų sportininkams atimama galimybė treniruotis, net būnant vadinamajame burbule. Per dvi paras suradome sprendimą, kaip užtikrinti, kad tai neįvyktų. Dvi paros pokalbių telefonais, derinimų, sprendimų paieškų, ir rezultatas yra. Tik visa tai buvo galima išspręsti daug anksčiau ir su gerokai mažesniais resursais, jei būtų daugiau dialogo."

Anot LTOK vadovės, šiuo metu didžiausia problema – galimybių sportininkams pasirengti sudarymas ir išlaikymas. Situaciją apsunkina ir tai, kad prieš prieš kelerius metus buvo sunaikintas Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC), galėjęs šiuo sunkiu metu koordinuoti situaciją.

"Turime kelias dešimtis sporto federacijų, kurių kiekviena dabar gyvena atskirai ir yra priverstos savarankiškai kovoti su iššūkiais. Medicinos ir sporto mokslo infrastruktūra sugriauta, trenerių darbas stringa. Kiek galime, tiek padedame, bet, deja, galimybės ribotos. Su Vilniaus miesto savivaldybe sutarėme, kad patys apmokėsime dalį Fabijoniškių baseino išlaikymo lėšų, tačiau tokių problemų yra kur kas daugiau visoje Lietuvoje", – vardijo D.Gudzinevičiūtė.

Šiemet pirmą kartą nevyks prestižiniai "LTeam apdovanojimai". Anot D.Gudzinevičiūtės, ne visi sportininkai turėjo vienodas sąlygas treniruotis ir varžytis, todėl tokiu metu rengti geriausių šalies atletų rinkimus būtų nesąžininga ir neetiška.

LTOK vadovė dešimtis valandų praleido virtualiai kalbėdamasi su kolegomis iš TOK ir kitų nacionalinių olimpinių komitetų, diskutuodama, kaip sumažinti pandemijos padarinius atletams. Jiems TOK skyrė ypatingą dėmesį: Sportininkų komisija glaudžiai bendradarbiavo su nacionalinių olimpinių komitetų sportininkų komisijomis, rinko informaciją, su kokiais iššūkiais susidūrė atletai, kaip valstybės padeda juos spręsti. Sportininkams skirtoje platformoje "Athletes 365" buvo dalijamasi metodais, kaip šiuo sunkiu laikotarpiu palaikyti gerą psichologinę savijautą, atletai buvo skatinami įsitraukti į bendruomenės veiklą.

Tokijo olimpinės žaidynės buvo perkeltos į 2021-uosius, tačiau TOK "Olimpinio solidarumo" programa pratęsė stipendijų mokėjimą. Nuspręsta, kad "Olimpinio solidarumo" biudžetas 2021–2024 m. augs 15 proc. Sportininkams skirtų programų finansavimas turėtų augti 25 proc.

– Kokie rūpesčiai, be problemų dėl Fabijoniškių baseino, pastaruoju metu kyla LTOK? – pasiteiravome LTOK prezidentės.

– Buvome priversti dalį veiklos perkelti į virtualiąją erdvę. Tai ir LTOK programos, ir visos kitos veiklos, kurios nėra uždraustos dėl pandemijos. Tam ruošėmės nuo pavasario, tačiau mūsų veikla nėra prekyba ar konsultacijos, o daugiausia – organizacinė, kurioje tiesioginis bendravimas buvo vienas esminių momentų, tad iššūkių kyla kasdien. Juk olimpinė rinktinė yra visos šalies sporto elitas, suplanavęs kiekvieną savo valandą minutės tikslumu, nekalbant jau apie federacijas, kurios kovoja dėl vietos žaidynėse. Federacijos turėjo koreguoti savo planus, tad pagalbos poreikis gerokai išaugo. Tai lėmė ir mūsų darbo krūvių augimą. Problemų spektras – nuo infrastruktūros iki kovos su dopingu.

– Kurias sporto šakas, jūsų žiniomis, labiausiai palietė karantinas?

– Labiausiai nukentėjo tos sporto šakos, kurioms būtinos uždaros patalpos. Gal šiek tiek lengviau lengvaatlečiams, ilgų nuotolių bėgikams, kurių treniruotės vyksta lauke, bet tokių – vienetai. Didelė dalis treniruočių stovyklų šiuo metu yra sustabdytos arba atšauktos, planai į priekį netvirtinti.

– Gal karantinas kai kuriems atletams buvo naudingas? Antai savo šansu Europos čempionate puikiai pasinaudojo gimnastas Robertas Tvorogalas: nedalyvaujant kai kurių stipriausių šios sporto šakos valstybių atletams, vilnietis tapo žemyno čempionu.

– Karantino naudos nėra ir net negalima taip vertinti. Juk net ir žlugę verslai, sumenkusios rėmėjų lėšos niekada negalės būti prilygintos medikų pastangoms kovojant su baisia infekcija. Karantinas – būtina priemonė siekiant pažaboti klastingą virusą. Taip, sporto bendruomenė labai kenčia. Viso pasaulio sportininkams šie metai taip pat buvo ypač sunkūs: atšauktos varžybos, treniruočių stovyklos, sugriautas pasiruošimo procesas ir didelė psichologinė įtampa dėl nežinomybės. Kaip buvusi sportininkė, suprantu, kad ruoštis ir nežinoti, kam ruošiesi, yra nepaprastai sunku.

– R.Tvorogalas nerimauja, kad rengiantis žaidynėms nepasikartotų praeito pavasario scenarijus, kai buvo visiškai uždarytos salės ir jis buvo priverstas treniruotes iškeisti į ūkio darbus, o vėliau, praradus  galimybę treniruotis su Baltarusijos atletais netoli Minsko, sportavo prastomis sąlygomis Vilniuje ir ilgai užtruko, kol įgavo tinkamą sportinę formą. Ar LTOK gali prisidėti gerinant gimnastų treniruočių sąlygas?

– LTOK finansuoja tik sportininkų pasiruošimą olimpinėms žaidynėms per specialias programas "Tokijas 2020" ir "Pekinas 2022", taip pat skiria lėšų federacijų veiklai, olimpinei pamainai rengti, moka stipendijas olimpiniams kandidatams. Lėšos skiriamos tik pagal numatytus ir suderintus su sporto bendruomene kriterijus. Už atletų pasiruošimą ir treniruočių sąlygų sudarymą, panaikinus Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC), atsakingos federacijos. Tad ši užduotis jau kurį laiką yra gana sudėtinga, federacijos priverstos kovoti vis su naujais iššūkiais, o rezultatus matome jau ir pagal mažėjantį iškovotų olimpinių kelialapių skaičių. Akivaizdu: šiandien situacija tikrai būtų kur kas geresnė visai sporto bendruomenei ir pačiai šaliai, jei būtų likęs LOSC.

Sėkmė: šį mėnesį kvalifikacinį olimpinį A lygio normatyvą įvykdė plaukikas G.Titenis. / ltuswimming.com nuotr.

– Ar, esant tokioms pasirengimo sąlygoms, pakaks likusių 6–7 mėnesių tinkamai pasiruošti olimpinėms žaidynėms?

– Norėčiau būti optimistė, tačiau turime į situaciją žiūrėti realiai. Pasirengimo procesas ne tik sujauktas, bet ir sugriautas. Dauguma stovyklų – atšauktos, o kai kurie mūsų sportininkai yra priversti treniruotis garažuose ar net namų svetainėse. Atletų pasirengimo procesas planuojamas olimpiniam ketverių metų ciklui. Aukščiausia forma turi būtų pasiekta svarbiausiose varžybose. Tokijo žaidynių atveju prisidėjo dar metai, bet tai tikrai nėra į naudą. Gal kai kam tai ir atrodo niekis, tačiau tokia situacija – milžiniškas galvos skausmas ir sportininkams, ir treneriams, jau nekalbant apie tai, kad lemiamais metais pasirengimas vyksta namų sąlygomis. Ir tai ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio problema. Tad šioje situacijoje laimės tos valstybės, kurios prisitaikys greičiausiai, arba tos, kuriose bus tinkamiausios sąlygos sportininkams.

– Kitų metų pradžioje vėl prasidės sporto pinigų dalybos, kurios 2020-ųjų pavasarį sukėlė ne vieną skandalą, kai dėl biurokratinių nesklandumų kai kurios sporto organizacijos, tarp jų – Lietuvos čiuožimo federacija, liko už borto. Gal šiemet, pradėjus dirbti naujai politinei valdžiai, tikimasi permainų ir šioje srityje?

– Labai tikimės pokyčių. Dar rugsėjį po mūsų kreipimosi buvo priimtas sprendimas Sporto įstatymo pataisas dėl Sporto rėmimo fondo Seime svarstyti tik tada, kai jos bus išsamiai aptartos su sporto bendruomene. Į Sporto įstatymą žiūrime kompleksiškai ir siekiame iš esmės padėti federacijoms gerinti savo veiklą: kad augtų finansavimas, tačiau finansavimui nebūtų didinimas administravimas, o lėšos teiktų naudą atletams ir visai valstybei. Norime tikėti, kad pagaliau bus suprasta, jog pergalė ir medalis yra papildomos galimybės visai valstybei, pradedant jos reputacija, baigiant sporto turizmu.