Kas taps naujuoju Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentu? Atsakymą į šį klausimą šalies sporto visuomenė gavo šiandien. 47 metų Daina Gudzinevičiūtė labai nuožmioje kovoje įveikė septyniais metais jaunesnį Virgilijų Alekną.
Už naująją prezidentę balsavo 57 LTOK nariai, 43 savo balsą atidavė V.Aleknai.
„Ačiū viešiems už pasitikėjimą. Aš ir mano komanda padarys viską, kad nepasigailėtumėte“, - sakė naujoji LTOK prezidentė.
D.Gudzinevičiūtė šiame poste pakeis nuo 1988 metų LTOK vadovavusį Artūrą Poviliūną.
Užleis savo vietą
A.Poviliūno pozicijos iki šiol šalies sporto piramidėje buvo nepajudinamos. Jis net šešis kartus (1988, 1992, 1996, 2000, 2004 ir 2008) rinktas prezidentu, tačiau šiemet nusprendė pasakyti „stop“ ir kėdę užleisti jaunesniems kandidatams.
Generalinė LTOK asamblėja, kurios metu ir paaiškėjo A.Poviliūno įpėdinė, vyko Vilniaus „Karolinos“ viešbutyje.
Viena didžiausių intrigų šioje asamblėjojebuvo klausimas, kokį balsavimą – slaptą, ar atvirą, pasirinks konferencijos dalyviai.
Iki šiol visi klausimai LTOK generalinės asamblėjos sesijose buvo priimami atviru balsavimu. Visgi LTOK įstatai numato ir slapto balsavimo galimybę.
Kuluaruose kalbėta, kad jei balsavimas bus atviras, pergalę turėtų švęsti D.Gudzinevičiūtė. Jei slaptas – daugiau šansų turėtų atsirasti ir V.Aleknai. Visgi legendinio disko metimo net slaptas balsavimas neišgelbėjo.
A.Poviliūnas: plepančių kovotojų visuomet yra daugiau
Generalinė asamblėja, kaip įprasta, prasidėjo olimpiniu himnu. Asamblėjoje užsiregistravo 97 LTOK nariai. Vėliau prie jų prisijungė dar du dalyviai.
Asamblėją pradėjo LTOK prezidentas A.Poviliūnas. Jis perskaitė LTOK Vykdomojo komiteto ataskaitos pranešimą.
„Šių metų puikiu akordu tapo nuostabus mūsų sportininkų pasirodymas XXX vasaros olimpinėse žaidynėse Londone. Tai buvo pati sėkmingiausia olimpiada per mūsų šalies istoriją. Aplenkėme daug stiprių valstybių. Tai rodo, kad judame teisinga kryptimi. Tikiu, jog mūsų laukia puikios perspektyvos“, - savo pranešime kalbėjo A.Poviliūnas.
„Manau, jog Lietuvos sporto laivas kaip reikiant įsiūbuotas. Per 24 metus buvo visko, ir pergalių džiaugsmo, ir nusivylimo. Tai ką sukūrėme, sukūrėme mes visi. Visus tuos apdovanojimus, kuriuos per visą šį laiką gavau, atiduosiu Lietuvos sporto muziejui, kadangi tai visos šalies sporto bendruomenės nuopelnas“, - pusvalandį trukusioje savo kalboje sakė A.Poviliūnas.
Savo kalbą prezidentas užbaigė rašytojo Kazio Bradūno žodžiais. „Gyvenime plepančių kovotojų yra daugiau negu nuoširdžiai tam gyvenimui padirbėjusių žmonių. Noriu būsimam savo įpėdiniui ir jo aplinkos žmonėms palinkėti, kad jaustų atsakomybę už Lietuvos sporto ateitį. Noriu kad šioje asamblėjoje vyrautų pagarba vienas kitam“, - paskutinėje savo kalboje sakė A.Poviliūnas ir šie jo žodžiai buvo palydėti gausiais aplodismentais.
Jokių finansinių pažeidimų
Po A.Poviliūno pranešimus skaitė Revizijos komiteto narys Leonardas Čaikauskas bei LTOK iždininkas Donatas Kazlauskas. Pirmasis pažymėjo, kad revizoriai šių metų LTOK finansinėje veikloje neužfiksavo jokių pažeidimų. „Nepastebėjome nieko, kas verstų mus manyti, kad pateikiama informacija neparodo tikrojo vaizdo apie LTOK ir Lietuvos olimpinio fondo finansų tikrąją būklę“, – teigė L. Čaikauskas. Šiuo metu LTOK patikrinimą atlieka ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
D.Kazlausko teigimu, šiais metais LTOK surinko 12 mln. litų pajamų ir viršijo metinį planą. Per tą patį laikotarpį išlaidos sudarė beveik 11 mln. litų. Daugiausiai iš jų (3,4 mln. litų) skirta Londono ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių programoms.
Planuota, jog LTOK ataskaitos sesija baigsis anksčiau, tačiau po pranešėjų prasidėję diskusijos ir sveikinimai kadenciją baigiančiam A.Poviliūnui gerokai užtruko.
Asamblėjos pirmoji dalis užbaigta LTOK veiklos įvertinimu. Ji vienbalsiai įvertinta gerai.
Paskelbta 20 minučių pertrauka, po kurios rinktas naujasis LTOK prezidentas.
BALSAVIMAS
Antroji sesijos dalis pradėta pakartotiniu generalinės asamblėjos narių suskaičiavimu. Patikslinta, jog pirmojoje dalyje dalyvavo 99 nariai.
Tiek pat dalyvavo ir kas ketverius metus vyksiančios rinkiminėje sesijoje. Pirmininku išrinktas Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Motieka.
Su postu atsisveikinantį A.Poviliūną asamblėjos dalyviai ir svečiai išlydėjo atsistoję gausiomis ovacijomis.
Balsų skaičiavimo komisijoje – 7 nariai: Viačeslavas Kalininas, Linas Tamkvaitis, Gintautas Černiauskas, Algimantas Prunskas, Bronislavas Vyšniauskas, Inga Okulevičienė bei Jonas Jezepčikas. Paskutiniai du išrinkti į komisiją per papildomą siūlymą.
Šurmulį sukėlė diskusijos dėl balsavimo pobūdžio. 61 narys nusprendė, kad balsavimas turėtų būti slaptas.
V.Alekna: visiems būsiu vienodai teisingas
„Mano visas gyvenimas susijęs su sportu. Ilgą laiką svarsčiau, ar esu pasirengęs žengti šį žingsnį. Šiandien galiu tvirtai pasakyti: taip, aš esu pasirengęs“, - savo rinkiminę kalbą pradėjo V.Alekna.
„Ateinu kurti, o ne griauti. Lengviausia yra kaltinti ir smerkti kitą. Esu pasiryžęs permainoms. Mano tikslas – tęsti gerus darbus, o atsisakyti iniciatyvų, kurios nepasiteisino. Visų pirma man svarbiausia skaidrumas, viešumas, objektyvumas ir atskaitomumas. Jei laikysimės šių principų, su visomis institucijomis bendrauti bus lengva“, - tikino disko metikas.
Anot jo, labai svarbu plėtoti LTOK misiją, vadovaujantis olimpine chartija, suskurti profesionalią LTOK komandą. Į ją viceprezidentais V.Alekna ketina kviestis legendinį krepšininką Arvydą Sabonį ir Lietuvos plaukimo federacijos prezidentą Tomas Kučinskas. „Dėl trečiojo viceprezidento sunku apsispręsti. Šiame poste norėčiau matyti konkurentę Dainą. Noriu, kad ši pozicija priklausytų mažesnei federacijai“, - kalbėjo kandidatas.
Generalinio sekretoriaus poziciją V.Alekna siūlė Mindaugui Špokui.
V. Alekna išreiškė viltį, kad A.Poviliūnas sutiktų tapti LTOK Garbės prezidentu.
D.Gudzinevičiūtė: bus evoliucija, o ne revoliucija
„Turiu daug energijos, jėgų ir entuziazmo. Tikiu, kad tokių savybių reikia būsimam LTOK prezidentui“, - kalbėjo D.Gudzinevičiūtė. - Užtikrinu, jog jei išrinksite, visoms sporto šakoms būsiu vienodai teisinga. Negalime leisti vienai sporto šakai įsisiautėti.“
Šaulė pažymėjo, kad moteris gali vadovauti lygiai taip pat sėkmingai, kaip ir vyras. „Tai kad esu moteris, reiškia, jog ateinu ne kariauti, o ieškoti kompromisų“, - kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
Ji tvirtino, jog LTOK veiklai iki šiol trūko viešumo. „Mano komandoje nėra šešėlinių atstovų, kokių galime rasti Virgilijaus stovykloje. Jei išrinksite, tai bus ne kosmetiniai, o realūs pokyčiai. Linkiu balsuoti ne prieš, o už“, - ragino kandidatė.
Į jos žodžius nariai įsiklausė. 57 balsais prieš 43 D.Gudzinevičiūtė tapo antrąją LTOK prezidente nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas negalėjo dalyvauti balsavime, nes šiuo metu yra išvykęs, tačiau federacijos tarybos sprendimu vietoj jo ši teisė suteikta viceprezidentui Antanui Zapolskiui.
D.Gudzinevičiūtė pristatė savo komandą. Viceprezidentų pareigos pasiūlytos filosofui Arvydui Juozaičiui, asociacijos „Sportas visiems“ prezidentui Algiui Vasiliauskui bei Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) prezidentui Romualdui Bakučiui.
LTOK generalinio sekretoriaus pareigas nuo šiol eis Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) atstovas Valentinas Paketūras, o LTOK iždininko – Lietuvos stalo teniso asociacijos (LSTA) prezidentas Rimgaudas Balaiša.
Prieš balsavimą
Prezidento rinkimų išvakarėse įvyko neeilinis LTOK vykdomojo komiteto posėdis. Jam paskutinį kartą pirmininkavo LTOK prezidentas A.Poviliūnas. Posėdžio metu vadovaujantis LTOK įstatais buvo patvirtinti paskutinieji pakeitimai LTOK sudėtyje.
LTOK naujais nariais patvirtinti: Arvydas Sabonis, Krepšinio federacijos prezidentas, Tomas Kučinskas, Plaukimo federacijos prezidentas, Mindaugas Špokas, Plaukimo federacijos viceprezidentas, Virginijus Gečas, Sambo federacijos generalinis sekretorius, Vytautas Stašinskas, Sunkiosios atletikos federacijos generalinis sekretorius, Vytautas Polujanskas, l.e. Šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidento pareigas, Aleksandras Černovas, Šachmatų federacijos prezidentas, Vytautas Padlipskas, LTOK atkūrimo darbo grupės narys.
Iš viso dabar yra 104 LTOK nariai. Tiek jų galės dalyvauti naujojo LTOK prezidento rinkimuose. Tarp balsuojančiųjų bus 36 olimpinių sporto šakų federacijų delegatai (kiekvienai federacijai skirti po du balsai), 5 Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintų, bet į olimpiadų programą neįtrauktų sporto šakų federacijų atstovai, 3 olimpiniai čempionai, 9 LTOK atkūrimo darbo grupės nariai, 8 sporto šakų susivienijimų ir kitų sporto organizacijų atstovai bei 7 asmenys, pripažinti ypatingai nusipelniusiais sportui ir olimpizmui.
Kandidatų svoris
Abu kandidatai į prezidentų pasiekė įspūdingų pergalių sporto arenose, o dabar mėgins savo vertę įrodyti valdžios kabinetuose.
Iš Kupiškio kilęs V.Alekna yra tapęs 2000-ųjų ir 2004-ųjų vasaros Olimpinių žaidynių čempionu ir rekordininku, dukart pasaulio čempionu, Europos čempionu, Lietuvos čempionu ir rekordininku. Lengvaatletis yra keturis kartus laimėjęs geriausio Lietuvos sportininko ir po kartą Pasaulio bei Europos geriausio lengvaatlečio titulą.
Vilnietė D.Gudzinevičiūtė nuo 1986 metų yra Lietuvos stendinio šaudymo rinktinės narė. Pasiekė ir pagerino 9 Lietuvos rekordus. Per savo karjerą ji taip pat laimėjo pasaulio ir Europos čempionato aukso medalius asmeninėse ir komandinėse varžybose. 2000 metais Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse pirmą kartą į programą buvo įtraukta moterų šaudymo į skriejančius taikinius rungtis. D.Gudzinevičiūtė tapo čempione ir olimpine rekordininke. Pastaruoju metu sportininkė dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.
D. Gudzinevičiūtės patirtis dirbant administracinį darbą sporto struktūrose kiek solidesnė. Šaulė dešimt metų buvo sportininkų komisijos pirmininke ir aštuonerius metus priklausė LTOK Vykdomajam komitetui. V.Aleknos įdirbis šiek tiek kuklesnis. Disko metikas yra dirbęs vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio patarėju sporto klausimais. Kurį laiką lengvaatletis yra buvęs Lietuvos prezidento asmens sargybiniu.
2009 metais V.Alekna Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) apsigynė sporto magistro laipsnį. D.Gudzinevičiūtė gali pasigirti turinti teisininkės, psichologės ir trenerės diplomus.
Tvirti užnugariai
Kandidatai į LTOK prezidento postą pristatė ir žmones, su kuriais norėtų dirbti tapę vadovais. Sėkmės atveju, „Širdžių čempionu“ vadinamo V. Aleknos dešiniąja ranka turėtų tapti legendinis krepšininkas ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis, o tarp D. Gudzinevičiūtės pavardžių labiausiai išsiskiria šalies Dviračių sporto federacijos prezidentas ir verslininkas Romualdas Bakutis. Jis sporto pasaulyje vertinamas kaip itin išmintingas specialistas, mokantis tinkamai vadovauti.
V.Alekna, be jau minėto A. Sabonio, savo komandoje norėtų matyti buvusį 2011-ųjų metų Europos krepšinio čempionato organizacinio komiteto vadovą Mindaugą Špoką, kuriam siūlytų generalinio sekretoriaus pareigas. Antruoju viceprezidentu būtų Lietuvos plaukimo federacijos vadovas, plačiai žinomas verslininkas, meno ir sporto mecenatas Tomas Kučinskas.
D.Gudzinevičiūtė taip pat savo komandoje norėtų matyti Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinį sekretorių Valentiną Paketūrą, o iždininko postą siūlytų Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentui Rimgaudui Balaišai.
Abu kandidatai prieš rinkimus neslėpė, jog norėtų vienas kitą matyti savo komandose. V.Alekna yra prasitaręs, kad pralaimėjimo atveju šios garbės atsisakytų, tuo tarpu D.Gudzinevičiūtė taip ir neatsakė, ar sutiktų padėti savo konkurentui, jei šiandien sporto visuomenė pasirinktų ne jos kandidatūrą.
Naujausi komentarai