Trečią sezoną Kauno „Žalgirio“ marškinėlius vilkintis Mindaugas Kuzminskas šiemet iš naujo užkariauja sirgalių simpatijas ir tampa vis svarbesne figūra trenerio Joano Plazos arsenale.

Nors reiklusis ispanas ir nevengia suteikti progos jaunajai Lietuvos čempionų kartai, tiek M. Kuzminskui, tiek kitiems jauniesiems žalgiriečiams – Adui Juškevičiui, Vyteniui Lipkevičiui ar Mario Delašui – lemiamus įvykius kartais tenka stebėti nuo atsarginių suolo.

Vienas tokių mačų buvo Eurolygos „Top 16“ dvikova namuose su Maskvos CSKA. Kauniečiai savoje aikštėje patyrė skaudų pralaimėjimą, o M.Kuzminskas, daugelio aistruolių nuostabai, įvykius stebėjo iš šalies. Ir ką gi? Jau kitose dvejose rungtynėse su Stambulo „Anadolu Efes“ ir Berlyno ALBA 23-ejų metų puolėjas sužaidė tarsi ant sparnų ir buvo vienas geriausių savo ekipoje.

Gražią dovaną visuomet nuoširdžiam ir kukliam M. Kuzminskui šią savaitę įteikė ir mūsų šalies krepšinio sirgaliai. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) „Žvaigždžių dienos“ rinkimuose žalgirietis surinko daugiau balsų nei bet kuris kitas „Lietuvių“ komandos krepšininkas. LKL šventėje M. Kuzminskas dalyvaus jau ketvirtą kartą per savo karjerą. 2010-aisiais jis atsiėmė naudingiausiam žaidėjui skirtą prizą.

„Labai malonus toks sirgalių įvertinimas. Jis man kiek netikėtas, nes ir “Žalgiryje„, ir LKL čempionate yra nemažai pajėgių ir patyrusių žaidėjų. Norėčiau padėkoti sirgaliams ir pasistengsiu nenuvilti. Šiemet LKL “Žvaigždžių dienoje„ nebus paprastai sirgaliams spektaklius kūrusių Jono Valančiūno ar Manto Kalniečio, bet pasistengsime, kad šventė būtų graži“, – interviu „Kauno dienai“ sakė M. Kuzminskas.

– Mindaugai, šiandien laukia dvikova su Rygos VEF ekipa, kuri kol kas vienintelė VTB Vieningojoje lygoje įveikė „Žalgirį“. Ar tai pridės papildomos motyvacijos? – paklausėme puolėjo.

– Žalgiriečių nuotaika prieš šį mačą tikrai pakili. Neseniai sugrįžome iš Rusijos, kur iškovojome dvi labai svarbias pergales. Ypač džiugina sėkmė Maskvoje, kur įveikėme CSKA. Dabar laukia VEF. Be abejonės, norime atsirevanšuoti ir apginti savo pozicijas.

– Prisiminkime pirmąjį mačą su rygiečiais Latvijoje. Ko tada pritrūko?

– Kiekvienai komandai per sezoną būna nuopuolių ir pakilimų. Tąkart buvome iškovoję svarbią pergalę Stambule ir po Eurolygos rungtynių iš karto skridome į Rygą. Galbūt jautėsi šioks toks atsipalaidavimas, neturėjome pakankamai laiko pasiruošti. Per tris dienas sužaisti du mačus su pajėgiais varžovais nėra lengva. Bet nereikia ieškoti pasiteisinimų. Tądien rygiečiai buvo stipresni, geriau žaidė ir sugebėjo laimėti. Tikėkimės, šįkart nutiks atvirkščiai.

– „Žalgirio“ marškinėlius vilki jau trečią sezoną. Tavo rodikliai Eurolygoje šiemet pagerėjo net dvigubai. Kaip manai, kas tai lėmė?

– Galbūt ir aš pats ūgtelėjau kaip krepšininkas? Vis dėlto gali būti ir labai patyręs, tačiau jei treneris nepasitikės, pasireikšti bus neįmanoma. Tad visus nuopelnus reikėtų skirti mūsų treneriui. Šiemet geresni ne vien mano statistiniai rodikliai. M.Delašas, V.Lipkevičius ar A.Juškevičius taip pat džiaugiasi gaudami daugiau progų pasireikšti ir tą laiką aikštėje stengiasi išnaudoti produktyviai. J.Plaza mus leidžia žaisti ne tik todėl, kad leistų. Treneris patiki mums ir labai rimtų užduočių, stengiamės jo nenuvilti. Mūsų komandoje viskas priklauso nuo trenerio.

– Tau teko dirbti ir su Iliu Zouru, ir su Aleksandru Trifunovičiumi. Ar labai J.Plaza skiriasi nuo savo pirmtakų?

– Visi treneriai skirtingi, turi savo filosofiją ir žaidimo braižą. Beje, jie skirtingi ir kaip asmenybės. I.Zouras ir J.Plaza šiek tiek panašūs. Tai labai korektiški specialistai, teikia pirmenybę žaidėjams. Su šiais specialistais bendravimas malonesnis dar ir dėl to, kad visi krepšininkai jiems – lygūs. Galbūt dėl to abiem jiems pavyko įtikti (šypsosi).

– Tarp krepšinio mėgėjų kilo šurmuliukas, kai Eurolygos rungtynes su CSKA praleidai ant suolelio. Po to su „Anadolu Efes“ ir ALBA sužaidei tarsi iš natų. Kodėl per dvikovą su maskviečiais buvai tarp atsarginių?

– Dėl tų rungtynių tebekyla daug įvairių spekuliacijų. Dvi dienas prieš rungtynes aš sirguliavau, praleidau LKL rungtynes su Kėdainių „Nevėžiu“, o tąkart labai gerai sužaidė V.Lipkevičius. Treneris nusprendė suteikti šansą jam, nes matė, kad Vytenio sportinė forma yra geresnė.

– Vis kyla diskusijų, kad jaunieji ekipos krepšininkai aikštėje praleidžia per mažai minučių. Ką manai apie tai?

– „Žalgirio“ jaunimas niekuo nesiskundžia. LKL čempionate žaidžiame labai daug, visuomet dvikovas pradedame starto penkete. Pasireikšti į valias galime ir VTB Vieningojoje lygoje. Eurolyga – mūsų prioritetinis turnyras. Komandoje yra vyresnių žaidėjų ir kai jiems reikia atsipūsti, suteikiamas šansas mums. Manau, kad šiemet nė vienas tiek vyresnis, tiek jaunesnis žalgirietis aikštėje praleistu laiku negalėtų skųstis. Šiuo metu „Žalgiryje“ – harmonija.

– Eurolygos „Top 16“ etapas prasidėjo ne taip sėkmingai, kaip tikėtasi. Bus sunku prasibrauti tarp aštuonių stipriausiųjų ar panikuoti dėl to dar per anksti?

– Dažnai sakoma, kad sporte sėkmės nebūna, tačiau svečiuose per dvikovas su Atėnų „Panathinaikos“ ir Madrido „Real“ mums jos kaip tik pritrūko. Teisingai treneris pasakė, kad pralaimėjimai vieno taško skirtumu – tai tarsi monetos metimas. Kita vertus, jei pernai būtume pralaimėję Atėnuose vienu tašku, visi tai būtų įvertinę kaip gerą rezultatą. Šiemet viskas kitaip, žaidžiame gerą sezoną, todėl ir vertinimai yra kitokie. Artimiausiu metu privalome laimėti Bamberge ir padėtis bus gera.

– Netikėtas Ibrahimo Jaabero išvykimas buvo šokas komandai ar priešingai – sutelkė ją?

– Labai teisingai pasakė J.Plaza: šiemet patyrėme daug sukrėtimų ir po kiekvieno jų tapome dar stipresni. Roberto Javtoko trauma dar neprasidėjus sezonui, po to – Tado Klimavičiaus iškritimas, dabar – Ibrahimo išvykimas. Visa tai grūdino mus ir telkė į vis stipresnį kumštį.

– Lietuvos rinktinė – svajonė, kuri galbūt šį rudenį taip pat išsipildys Slovėnijoje?

– Taip toli į priekį dar nežiūriu, bet neslėpsiu, kad rinktinė visada bus mano tikslas. Galbūt jo nepasieksiu niekada? Yra daug pajėgių mano pozicijos žaidėjų. Jei pateksiu į pirmąjį kandidatų sąrašą, visomis jėgomis stengsiuosi išsikovoti vietą pagrindinėje sudėtyje.

– Gimei ir su savo drauge gyveni Vilniuje, kelerius metus praleidai Šiauliuose, dabar atstovauji Kauno komandai. Kuriame krašte jautiesi geriausiai?

– Kelionės per Lietuvą, kai tenka nuvažiuoti po porą šimtų kilometrų, kelia šypseną. Kai žmonės keliauja po užsienio šalis, va, tuomet sudėtingiau. Tiek su Šiauliais, tiek su Kaunu turiu sąsajų. Mano tėtis gimė Kaune, vėliau jis išvyko gyventi į Šiaulius, tad šiuose miestuose turiu nemažai giminių ir artimųjų. Niekur nesijaučiu svetimas. Esu iš tų, kurie bet kur pritampa labai greitai.

M. Kuzminsko karjera

2006–2007 m. – Vilniaus „Sakalai“, 2007–2008 m. – Vilniaus „Perlas“, 2008–2010 m. – „Šiauliai“, nuo 2010 m. – Kauno „Žalgiris“.

Statistika Eurolygoje: 2010–2011 m. – 8 rungtynės, vidutiniškai po 1,6 taško; 2011–2012 m. – 12 rungt., vid. 2,8 tšk.; 2012–2013 m. – 15 rungt., vid. 5,5 tšk.