Prie garsiausio visame pasaulyje stadiono – Rio de Žaneiro "Maracana" – puikuojasi daugelio ryškiausių Brazilijos, o kartu ir planetos, futbolo žvaigždžių pėdų įspaudai. Vienas įspaudų – neįprastai mažas. O prie jo parašyta – Marta Vieira da Silva. 23 metų dar nesulaukusi mergina yra vienintelė moteris, patekusi į Pele, Zico, Ronaldo ir kitų Brazilijos futbolo virtuozų draugiją.

Skina visus titulus

Marta Vieira da Silva, arba tiesiog Marta, į "Maracanos" šlovės galeriją pateko prieš pusantrų metų. 2007-ųjų liepą futbolininkės vedama Brazilijos rinktinė laimėjo Amerikos žaidynes, bet dar svarbiau, kad finalo mačą su JAV legendiniame stadione stebėjo 65 tūkst. žiūrovų.

Brazilijos moterų futbolas buvo našlaitis, bet Marta viską apvertė aukštyn kojomis. Po tų įsimintinų rungtynių jaunoji superžvaigždė pradėta vadinti "Pele su sijonu". Ne vien dėl išsižioti priverčiančio talento, bet ir svarbiausio pasiekimo. Pele kažkada brazilus užkrėtė meile futbolui, o dabar tokį pat užkratą moterų futbolui platina Marta.

Niekuo iki tol neišsiskyrusiai Brazilijos komandai jaunoji žvaigždė padėjo laimėti 2003 ir 2007 m. Amerikos pirmenybes, 2004 ir 2008 m. olimpinių žaidynių sidabro medalius ir 2007 m. pasaulio vicečempionų titulą. Beje, pastarajame pasaulio čempionate ji susišlavė ir svarbiausius asmeninius apdovanojimus – auksinį kamuolį (tapo naudingiausia) ir auksinį batelį (buvo rezultatyviausia čempionato žaidėja).

Martos talentui nusilenkė ir visas pasaulis. Šią savaitę FIFA brazilę trečius metus iš eilės paskelbė geriausia planetos futbolininke. Be abejo, Ciuriche visų akys nukrypo į analogišką apdovanojimą pelniusį Cristiano Ronaldo. Tačiau apie portugalų talentą viskas buvo parašyta jau gruodį, kai "Auksinį kamuolį" jam įteikė "France Football" žurnalas. Tad šiandien – žvilgsnis į geriausią pasaulio futbolininkę Martą.

Vingiuotas kelias į šlovę

"Nuo pat vaikystės, kai pradėjau žaisti futbolą, svajojau, kad mane vadintų "geriausia pasaulyje". Tačiau neketinu sustoti. Net ką nors laimėjusi, noriu žengti toliau. Noriu šį titulą pelnyti dar daug kartų", – viename naujausių savo interviu sakė Marta.

Jos žygį į viršūnę galima prilyginti Pelenės istorijai. Būsimoji žvaigždė gimė vos 12 tūkst. gyventojų turinčiame Dois Riachoso miestelyje, o kai mergaitei sukako metai, šeimą paliko pagrindinis maitintojas. Tačiau tėvą Martai atstojo dešimčia metų vyresnis brolis, o motina Tereza stengėsi apgaubti dukrą meile.

Mama būsimą futbolo žvaigždę palaikė visada, net tada, kai ji su berniukais pradėjo žaisti futbolą. Žaisti tekdavo ne ant gražiai nukirptos vejos, o mažo upelio, kuris vasaromis išdžiūdavo, vagoje. Martai buvo sunku. Vyresni berniukai iš jos nuolat šaipydavosi, o kai mergaitė stebėtinai lengvai juos apžaisdavo, nesigėdydami versdavo ją į dulkes. Tačiau Marta turėjo svajonę ir kentėjo.

Būdama 14 metų, ji pasakė šeimai, kad išvyksta į Rio de Žaneirą. 1500 km kelionė autobusu truko net tris dienas, tačiau išvargusi paauglė savo žaidimo technika ir aikštės matymu pribloškė garsiąją "Vasco da Gama" trenerę Heleną Pacheco.

Rio de Žaneiro klubas netrukus uždarė moterų futbolo komandą, tačiau Marta toliau siekė savo tikslo. 2003 m. ji per mėnesį gaudavo vos 170 JAV dolerių atlyginimą, tačiau per Amerikos čempionatą svajonės pradėjo pildytis.

"Kai pirmą kartą tapau geriausia pasaulio žaidėja (2006 m. – red. pats.), galvoje sukosi daugybė minčių. Gyvenimas prabėgo prieš akis. Prisiminiau, kaip žaisdavau su vaikais, kaip būdama keturiolikmetė, turėdama vieną sportinį krepšį, išvažiavau į Rio de Žaneirą. Nebuvo lengva, bet visada tikėjau savimi, o artimieji mane labai palaikė. Esu jiems už tai labai dėkinga", – šluostydamasi ašaras pasakojo Marta.

Visada dėkoja mamai

Martos ir jos mamos santykiai – ypatingi. Atsiimdama kiekvieną titulą, futbolininkė braukdama ašarą dėkoja savo gimdytojai. Brazilijos žvaigždei toli nuo artimųjų tenka praleisti labai daug laiko. Nuo 2004 m. Marta atstovavo Švedijos "Umea IK" klubui, o Tereza da Silva į Skandinaviją per tą laiką buvo atvykusi tik sykį.

"Ji ištvėrė gal 40 dienų, bet paskui pasakė, kad čia per šalta, o per televiziją nerodo jos mėgstamiausios pokalbių laidos", – prisiminusi mamos viešnagę pasakojo Marta.

Tačiau brazilė per ketverius metus Švedijoje nesijautė vieniša. Ji greitai pramoko švedų kalbos, o sielą labiausiai šildė pergalės. Su "Umea IK" Marta tris kartus laimėjo Švedijos čempionatą ir 2004 m. – UEFA taurę. Asmeniniai futbolininkės pasiekimai – taip pat unikalūs. Per 103 rungtynes su "Umea" apranga brazilė įmušė net 111 įvarčių.

Prieš sužinodama, kad trečią kartą iš eilės yra išrinkta geriausia pasaulio žaidėja, Marta nusprendė keltis atgal per Atlantą ir pasirašė sutartį su Los Andželo "Sol" klubu.

"Man labai apmaudu, kad Brazilijoje net nėra moterų futbolo lygos. Jei tokia atsirastų, per dieną susirengčiau į tėvynę. Dabar mano didžiausias tikslas yra, kad moterų futbolas mūsų šalyje būtų bent pusę tiek populiarus kaip vyrų. Ir kad Brazilijos rinktinė karaliautų svarbiausiose varžybose. Mums jau kiek pabodo antros vietos", – varžovėms aiškų signalą pasiuntė "Pele su sijonu".