Šeši aukso, vienas sidabro ir vienas bronzos medaliai – tokią kolekciją per kiek daugiau nei mėnesį pasaulio taurės varžybose susirinko Simona Krupeckaitė. Medalių iš Kolumbijos ir Kinijos parsivežė ir kitos Lietuvos treko dviratininkės Vilija Sereikaitė ir Gintarė Gaivenytė. Ar tai reiškia, kad treko specialistės ima lenkti ilgai pasaulio elite dominavusias plento atstoves?

Darbas, darbas ir tik darbas

"Jaučiuosi kažkaip netikrai. Gal per daug tų medalių iš karto? Bet gera. Tai geriausias mano pasirodymas pasaulio taurės etape per karjerą", – trečiadienio vakarą Vilniaus oro uoste šypsojosi Simona Krupeckaitė.

Ant kaklo kabėjo trys aukso ir vienas sidabro medaliai, iškovoti olimpiniame Pekino treke. Tačiau pergalių pasaulio taurės etape Lietuvos treko rinktinės lyderė nesiejo su sportiniu pykčiu, kilusiu po olimpiados. Žaidynėse iš uteniškės buvo laukiama medalio, tačiau sprinto rungties pusfinalyje teko pripažinti nenugalimosios britės Victorios Pendleton pranašumą.

Vėliau po paguodos važiavimų S.Krupeckaitė buvo diskvalifikuota ir turėjo tenkintis 8 vieta. Tikrai ne toks pasirodymas, kurio sirgaliai ir dviračių sporto specialistai laukė iš pasaulio vicečempionės.

"Apskritai man tas Pekinas nepatinka, – juoktis susirinkusius žurnalistus privertė S.Krupeckaitė. – Esu ten griuvusi, trekas sunkus, nepatinka jo geometrija. Todėl ir moterų rezultatai buvo prastesni. O sportinio pykčio tikrai nejaučiau. Viskas paprasta – kiek dirbame, tiek gauname."

Beje, dar prieš pasaulio taurės etapą Pekine buvo nemažai nuogąstavimų, kad Lietuvos dviratininkės nespės atsigauti po varginančių kelionių ir aklimatizuotis. Mat prieš tai sportininkės buvo kiek užtrukusios Kolumbijoje po trečiojo taurės etapo. Bet tai – jau kita istorija.

Nustebino savo vyrą

Kolumbijoje S.Krupeckaitė taip pat nuskynė keturis medalius – tris aukso (sprinto, 500 m atskiro starto ir keirino) ir vieną bronzos (komandinės lenktynės su Gintare Gaivenyte) medalius.

Bet Lietuvos delegaciją nustebino ne medalių kiekis, o uteniškės greičiai. Sportininkės vyras ir treneris, pats buvęs treko dviratininkas Dmitrijus Leopoldas tik kraipė galvą, nesuprasdamas, kas vyksta. "Jis man ir sako: "Ką dabar su tavim daryti?" Ir mane pačią kiek nustebino tie rezultatai", – pasakojo S.Krupeckaitė.

Po dviejų iš eilės įspūdingų pasirodymų Lietuvos rinktinės lyderė bendrojoje pasaulio taurės įskaitoje pakilo į antrą poziciją, tačiau nusprendė nebetęsti trofėjaus medžioklės. Pasitarusi ne tik su savo vyru, bet ir Lietuvos rinktinės treneriu Antanu Jakimavičiumi, S.Krupeckaitė nusprendė nedalyvauti paskutiniame etape Kopenhagoje (vasario 13-15 d.), o visą dėmesį sutelkti pasaulio čempionatui. Šiemet jis vyks kaimynystėje – Lenkijos mieste Pruškove (kovo 25-29 d.).

"Užteks jau gąsdinti pasaulį. Nutarėme, kad bus per daug varžybų. Iki pasaulio čempionato likus tik pusantro mėnesio geriau pailsėti, susikaupti ir padirbėti treniruotėse", – aiškino dviratininkė.

Treniruotės – ant plento

S.Krupeckaitė, grįžusi į Lietuvą, su komandos draugėmis net neišpakuos didžiulių kartoninių dėžių, kuriose sukrauti dviračiai. Už kelių dienų rinktinė išvyks į Kroatiją, kur žiemomis sportuoja kelerius pastaruosius metus.

"Ten dabar bene šilčiausias oras Europoje. Be to, dabar mums treko kaip ir nereikia. Treniruosimės plente, o prie treko vėl pratinsimės trumpoje treniruočių stovykloje Panevėžyje prieš pat pasaulio čempionatą. Panevėžio trekas – labai įspūdingas. Visos labai džiaugiamės, kad turime galimybę varžyboms rengtis namuose", – kalbėjo S.Krupeckaitė.

Į Pruškovą Lietuvos rinktinės lyderė važiuos turėdama aiškius tikslus – nutraukti V.Pendleton dominavimą sprinto varžybose ir paklibinti vieną ar net kelis pasaulio rekordus. Medalių Lenkijoje tikisi ne viena S.Krupeckaitė. Asmeninėse 3 km persekiojimo lenktynėse viena favoričių bus Vilija Sereikaitė, komandinėse varžybose kartu su S.Kruopeckaite vis tvirčiau jaučiasi G.Gaivenytė.

Pergalių garantas – stabilumas

"Išties pastebime, kad pastaraisiais metais treko dviratininkės mums parveža daugiau medalių. Plento atstovių rezultatai taip pat nėra prasti, vien šiemet dviejose jaunimo amžiaus grupėse merginos iškovojo aukso medalius, o Diana Žiliūtė buvo šešta pasaulio čempionate. Tačiau trekininkės džiugina tikrai puikiais rezultatais. Čia susidėjo viskas: stabilus rinktinės kolektyvas, treneris A.Jakimavičius puikiai žino auklėtinių galimybes, o apie šių sportininkių talentą ir ryžtą viską sako rezultatai", – dienraščiui sakė Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) generalinis sekretorius Antanas Taučius.

Dar vienas Lietuvos rinktinės pranašumas – jaunystė: S.Krupeckaitei yra 26, Svetlanai Pauliukaitei – 23, G.Gaivenytei – 22, o V.Sereikaitei ir Aušrinei Trebaitei – po 21 metus. Be to, A.Taučiaus žodžiais, į rinktinės duris beldžiasi dar kelios jaunesnės sportininkės.

"Dabar Panevėžyje turime visus pasaulinius standartus atitinkantį treką, tad sąlygos plėtotis šiai sporto šakai, treniruotis, rengti varžybas yra labai geros. Be to, džiaugiamės, kad prie mūsų trenerių kolektyvo prisidėjo D.Leopoldas. Jo patirtis ir žinios labai praverčia ne vien Simonai", – kalbėjo A.Taučius.

LDSF puoselėja planus Panevėžio treke surengti 2010 m. Europos čempionatą. Tiesa, A.Taučius pripažino, kad ekonominė situacija gali pakoreguoti šiuos planus. Jei čempionatas vyks ir ne Lietuvoje, jo favoritės vis tiek bus lietuvės.

"Iš mūsų buvo nemažai tikimasi Pekine, bet Simonai sutrukdė aplinkybės. Manau, kad 2012-aisiais Londone atsigriebsime su kaupu", – šelmiškai šyptelėjo A.Taučius.

S.Krupeckaitės dosjė

Gimė 1982 m. gruodžio 13 d. Utenoje

Karjeros pradžia: 1995 m.

Pirmasis treneris: Alvydas Surgautas

Dabartinis treneris: Antanas Jakimavičius

Šeimyninė padėtis: ištekėjusi, vyras – Rusijos dviratininkas Dmitrijus Leopoldas.

Laimėjimai: pasaulio čempionato (2008 m.) sidabro medaliai sprinte ir 500 m atskiro starto lenktynėse; pasaulio čempionato (2004 m.) bronzos medalis 500 m atskiro starto lenktynėse, Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato (2003 m.) sidabro medaliai sprinte ir 500 m atskiro starto lenktynėse.