Liepą bus metai, kad Vilniaus „Žalgiriui“ vadovauti ėmė lenkas treneris Marekas Zubas. Nuo tada „Žalgiris“ pralaimėjo tik vienerias oficialias rungtynes. Šiemet M. Zubo komanda vadinama pagrindine pretendente į A lygos auksą. Ypač po to, kai trečiadienį 3:0 sutriuškino pernykštį čempioną „Ekraną“ jo namuose.

Dabar vilniečiai „Ekraną“ lenkia keturiais taškais, o kitą pagrindinį varžovą „Atlantą“ – vienu.

Dvi pergalės rezultatu 7:0, lengva pergalė prieš čempioną – ar galite teigti, kad „Žalgiris“ šiuo metu yra formos viršūnėje?
Ne. Nėra komanda tokios geros kondicijos, kokią mes norėtume turėti. Yra dar daug darbo. Galbūt rungtynių su „Ekranu“ rezultatą lėmė abiejų komandų tos dienos nusiteikimas, tiesiog galėjo viskas mums palankiai sutapti. Nemanau, kad esame tokios formos, kad jau nieko daugiau nereikėtų daryti.

Ar nebus taip, kad po mėnesio, kai  “Žalgiris“ žais Europos lygoje, tas komandos pajėgumas nukris, žaidimas pateks į duobę?
Ne, šis lygis nenukris. Taip, šitai yra įmanoma, bet manau, kad mūsų pajėgumas tik augs. Nes to, ką komanda demonstruoja šiuo momentu, toje lygoje nepakanka, todėl nėra kaip nusiraminti, laukiant Europos lygos mačų.

Kas vis dėl to „Žalgirio“ pagrindinis varžovas kovoje dėl aukso? „Ekranas“ ar „Atlantas“?
Atsakysiu taip: pastaraisiais metais „Ekranas“ yra stabilesnė komanda. „Atlantas“ – tai nauja komanda, nauja jėga A lygoje. O „Ekranas“ yra čempionas. Jis taip lengvai savo pozicijų neužleis ir šį sezoną. Taip, jis turi savo problemų, bet manau, kad gali jas išspręsti ir sužaisti dar ne vienerias puikias rungtynes.

Ar galite pasakyti, kad „Žalgirio“ žaidėjai puikiai išpildo visus jūsų sumanymus?
Labai stengiuosi į visus žaidėjus žvelgti vienodai. Bet negaliu pasakyti, kad visi jie yra tokios pat formos, nusiteikimo. Žinau, kad kiekvieno žaidėjo forma ir nusiteikimas augs, bet iš tų žaidėjų dar reikia sukurti komandą. Nes gali turėti labai gerų futbolininkų ir neturėti geros komandos. Kita vertus, kai turi gerų futbolininkų,  gali padaryti ir labai gerą komandą. Toks ir yra mūsų tikslas.

Ar dažnai keliaujate į tėvynę?
Nedažnai. Vidutiniškai – kartą per mėnesį ar pusantro.

Jūsų šeima gyvena Lenkijoje ar Vilniuje su jumis?
Žmona su dukra gyvena Varšuvoje. Žmona dirba, o duktė mokosi.

Pasikviečiate jas čia?
Visada kviečiu, ir kai tik jos turi kokią galimybę, visada atvažiuoja. Bet, aišku gyventi čia jos negali.

Ką veikiate laisvalaikiu?
Kaip ir kiekvienas treneris daugiausia laiko skiriu pasirengimui, darbui. O šiaip tai mėgstu pabėgioti Vingio parke. Toks jau sportiškas yra mano gyvenimas.

Ar dažnai Vilniuje girdite kalbant lenkiškai?
Labai dažnai. Ir vietinių žmonių nemažai kalba lenkiškai, būna daug atvykusių iš Lenkijos. Čia praktiškai kasdien galima išgirsti lenkų kalbą.

Dabar, kai „Žalgiryje“ praleidote jau kone metus, ar nesigailite, kad savo laiku metėte Lenkijos rinktinę ir atvykote į Vilnių?
Visiškai nesigailiu. Suprantu, kad šansas dirbti su nacionaline rinktine gali pasitaikyti gal kartą per gyvenimą, bet nusprendžiau tvirtai ir nė kiek nesigailiu, nes čia dirbu pagrindiniu treneriu. Kai esi pirmas treneris, turi tiesioginę įtaką tam, kaip komanda atrodo, pats atsakai už savo darbą prieš klubą, prieš aistruolius. Tam būtinai turi būti pirmu treneriu, o ne asistentu, kuo man teko būti rinktinėje.