Klaipėdietis Martynas Mažeika po ketverių metų pertraukos grįžo į Lietuvą, kad žaistų "Neptūne", tęstų studijas Klaipėdos universitete ir susirastų žmoną.
– Kai po pirmo kurso išvykau žaisti į Berlyną, – šypsojosi 23-ejų krepšininkas, – universitete buvau išbrauktas iš studentų sąrašo. Grįžęs į Klaipėdą vėl ėmiausi mokslų Kūno kultūros ir pedagogikos fakultete. Be to, laikas išsirinkti žmoną. Noriu, kad ji būtų lietuvė.
– Teko girdėti, kad vaikystėje buvote išvytas iš krepšinio treniruotės kaip neperspektyvus žaidėjas.
– Tai tiesa. Grupėje buvo daug berniukų ir man buvo pasiūlyta mėginti jėgas kitoje sporto šakoje. Nuėjau į futbolo treniruotę. Bet ir šios sporto šakos specialistas manyje neįžvelgė futbolininko talento. Po kurio laiko tėvelio raginamas dar kartą nutariau šturmuoti Klaipėdos krepšinio mokyklos pastatą. Treneris Grigorijus Pancerovas priėmė į grupę. Džiaugiuosi, kad keliai suvedė su šiuo strategu. Jis pasitikėjo manimi, ir mane, 15-metį, pakvietė į "Neptūno" komandą. Iki šiol esu rekordininkas – jaunesnis krepšininkas, nei aš, nėra žaidęs LKL. Tiesa, aikštėje pasirodydavau epizodiškai, tačiau tikėtis daugiau būtų buvę naivu.
– Ką iš tuomečio "Neptūno" prisimenate? Gal teko kartu žaisti su Eurelijumi Žukausku?
– Ne. Žukio jau nebuvo "Neptūne". Tuomet vidurio puolėjais žaidė Gintautas Stulga ir Rolandas Urkis. Kalbant apie vidurio puolėjus, tai visą gyvenimą prisiminsiu, kad teko laimė kartą vienoje komandoje žaisti su Arvydu Saboniu.
– Šio fakto Jūsų sportinėje biografijoje nėra.
– Jaunučių "Karūnos" turnyre buvo surengtos draugiškos varžybos tarp trenerių ir jaunučių rinktinės, kurią sustiprino legendinis krepšininkas. Pamenu, kad iš Sabo gavau ne tik patarimų, bet ir velniukų.
– Daug metų rungtyniavote Vokietijoje, kur krepšinio dievas – Dirkas Nowitzkis. Gal buvo proga su juo susitikti?
– Aikštėje – ne. Kartą stebėjau draugiškas Vokietijos rinktinės rungtynes, kuriose žaidė jis. Įsitikinau, kad D.Nowitzkis savo šalyje – daugiau nei A.Sabonis Lietuvoje. Mes, lietuviai, krepšinio žvaigždžių turime gana nemažai – Arvydą Sabonį, Šarūną Marčiulionį, Žydrūną Ilgauską, Darių Songailą, Šarūną Jasikevičių, Liną Kleizą, o vokiečiai – tik Dirką.
– Žaidėte gana garsioje Berlyno ALBA komandoje. Kaip pavyko patekti į šią ekipą?
– Tuometinis mano agentas Martynas Purlys buvo nusiuntęs mano žaidimo vaizdo įrašų. Buvau pakviestas į dviejų dienų peržiūrą, o netrukus sukirtome rankomis. Man šioje ekipoje labai patiko. Tokiomis geromis sąlygomis Europoje gali pasigirti turbūt tik kelios komandos. Stebino ALBA klubo tvarka, rūpestis žaidėjais, treniruočių, žaidimo ir reabilitacijos sąlygos. Man, 19-mečiam jaunuoliui, iš salono atvarė naujintėlaitį "Volkswagen" automobilį. ALBA ekipoje žaidėme kartu su buvusiu "Lietuvos ryto" įžaidėju Hollisu Price'u ir labai susibičiuliavome.
Pirmą pusmetį daugiau teko sėdėti, nei žaisti. Tačiau prie komandos vairo stojus vokiečiui Henrikui Rödliui, jau pirmosiose ULEB taurės rungtynėse buvau pagrindiniame penkete. Vėliau vėl keitėsi treneriai ir buvau paskolintas Bonos "Telecom Basket" komandai. Malonu prisiminti, kad, man atvykus į Bonos komandą, tvarkaraštis pirmosiose rungtynėse suvedė žaisti su ALBA. Ir mes, būdami silpnesni, įveikėme šią komandą.
– Ar ilgam grįžote į Klaipėdą?
– Su "Neptūnu" pasirašiau metų sutartį. Yra numatyta data, iki kurios manęs norintys klubai galės išpirkti kontraktą. Tačiau galiu garantuoti, kad niekur nevažiuosiu, jei nebus garantijos, jog gausiu daug žaisti. Man norisi kovoti, o ne trinti atsarginių suolą.
Anksčiau nepažinojau Ryčio Vaišvilos, dabartinio "Neptūno" stratego, kaip trenerio. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad su juo malonu ir lengva bendrauti. Vyriausiasis treneris elgiasi laisvai, sako viską į akis. Šiandien "Neptūne" energija trykšta per kraštus: jauni treneriai, jauni žaidėjai. Todėl esame išalkę pergalių. Matydamas, kaip sukomplektuota komanda, galiu pasakyti, kad jų bus, galiu garantuoti.
– Ką galite pasakyti apie pirmąsias rungtynes?
– Žiūrovai tikriausiai matė, kad rungtynėse su Marijampolės "Sūduva" iki didžiosios pertraukos mes buvome perdegę. Tačiau žaidžiant jaučiau, kad esame geresni, fiziškai stipresni. Trečiąjį ketvirtį tai ir išryškėjo. Varžovus lenkėme pagal visus rodiklius. Esu įsitikinęs, kad mes įsivažiuosime. O Kaune su "Aisčiais" šiandien žaisime dar geriau.
Naujausi komentarai