Pereiti į pagrindinį turinį

Nauja J.Couceiro galimybė perrašyti metraščius

2009-03-28 09:00
Nauja J.Couceiro galimybė perrašyti metraščius
Nauja J.Couceiro galimybė perrašyti metraščius / Tomo Raginos nuotr. Prancūzijos futbolo rinktinė į Kauną atvyko nusiteikusi nelengvai kovai.

"Visada būna pirmas kartas", – šyptelėjo Jose Couceiro, o po savaitės Lietuvos futbolininkai svečiuose 3:0 parbloškė Rumuniją. Artėjant dviem mūšiams su Prancūzija laukiame, kad stebukladarys portugalas istoriją pakeistų dar kartą.

Niūrioji statistika

Iki 2008-ųjų rugsėjo lietuvių rungtynių su Rumunija statistika buvo niūri: šešerios rungtynės, šeši pralaimėjimai, įvarčių santykis – 1:11. Tačiau Kluže už komandos vairo debiutuoti turėjęs J.Couceiro nerodė jokios panikos ženklų, o oficialioje spaudos konferencijoje drąsiai rėžė – istorija yra tam, kad būtų keičiama.

Ir rugsėjo 6 d. Lietuvos futbolo metraščiai buvo perrašyti – rumunai savo žiūrovų akivaizdoje gėdingai 0:3 nusileido svečiams nuo Baltijos pajūrio.

Artėjant dviem mačams (kovo 28 d. ir balandžio 1 d.) su planetos vicečempionais prancūzais, nusprendėme pasidomėti, ką Lietuvos futbolo istorija rinktinei žada šį kartą?

Atsakymas aiškus – nieko gera. Nuo nepriklausomybės atkūrimo rinktinė žaidė 17 rungtynių su tuometiniais pasaulio ir Europos čempionatų laimėtojais ar prizininkais. Rezultatai – 4 lygiosios ir 13 pralaimėjimų. Įvarčių santykis – 7:39.

O kaip rungtynės konkrečiai su pasaulio vicečempionais? Jų buvo šešerios – vienos lygiosios ir penki pralaimėjimai, o įvarčių santykis – 1:11.

Beje, įdomus sutapimas – lygiai toks pat, koks buvo mačų su Rumunija įvarčių balansas. Buvo iki pirmojo J.Couceiro stebuklo... Ko reikia, kad J.C. (pats portugalas savo inicialus palygino su Jėzaus Kristaus – red. past.) užgydytų dar vieną Lietuvos futbolo žaizdą?

Vienas pasirinkimas – gynyba

Iki pergalės artimesnis kelias nuo lygiųjų, todėl nusprendėme pamiršti pralaimėjimus ir prisiminti keturis atvejus, kurie neabejotinai patenka į sėkmingiausių rinktinės rungtynių dešimtuką.

Ketverios lygiosios su pasaulio ir Europos čempionatų laimėtojais ar prizininkais turi du skirtingus vardiklius. Pirmose dvejose lietuviai stengėsi žūtbūt išsaugoti savo vartus "sausus".

1992 m. rugsėjo pabaigoje į Vilniaus "Žalgirio" stadioną atvykusi naujai iškepta Europos čempionė Danija tėvynėn grįžo su šnipštu. Algimanto Liubinsko treniruojama nacionalinė komanda, kurios branduolį sudarė legendinio "Žalgirio" išugdyti žaidėjai, sėkmingai apsigynė nuo tituluotų varžovų atakų, o prieš kelerius metus Anapilin išėjęs vartininkas Valdemaras Martinkėnas atrėmė 11 metrų baudinį – 0:0.

Kitų istorinių lygiųjų teko laukti beveik devynerius metus. 2001 m. rugsėjo 1 d. lietuviai pamokė gynybos pačius "catenaccio" specialistus italus, tuometinius Europos vicečempionus.

Tas rungtynes iki šiol su šypsena prisimena dabartinės rinktinės vienas lyderių Marius Stankevičius. Tuomet vos 20-metis Panevėžio "Ekrano" gynėjas visiškai išjungė iš žaidimo italų žvaigždę Alessandro Del Piero, o netrukus sulaukė atlygio.
Jaunu lietuviu susidomėjo "Brescia" komanda, ir nuo to laiko M.Stankevičius žiba "Serie A" ar "Serie B" lygoje. "Tos rungtynės pakeitė mano likimą", – ne kartą yra pripažinęs geriausias praėjusių metų Lietuvos futbolininkas.

Neužsidaryti prie savo vartų

Kitos dvejos lygiosios buvo visiškai priešingos. Jas jungė už rinktinės vairo sugrįžusio A.Liubinsko atakuojantis stilius – visiška priešingybė tai žaidimo sistemai, kuri vedė rinktinę kracho link amžių sandūroje.

Į rinktinę A.Liubinskas grįžo su trenksmu – 2003 m. kovo 29 d. lygiosiomis 1:1 svečiuose su planetos vicečempione Vokietija. Nors atsiliko po pirmo kėlinio, lietuviai neužsidarė gynyboje, bandydami išvengti daugiau įvarčių. Rungtynių pabaigoje baltų šturmą vainikavo Tomo Ražanausko neatremiamas smūgis į Oliverio Kahno vartus.
"Niurnbergo procesas", – savo rinktinę gėdijo Vokietijos spauda, apeliuodama į Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių nacių teismą.

Ne mažesnį ažiotažą lietuviai sukėlė prieš dvejus su puse metų Italijoje. Tuomet Tomas Danilevičius net buvo išvedęs mūsiškius į priekį, o pavojingi greitų saugų kontrišpuoliai po pertraukos vertė drebėti ir italų trenerių Roberto Donadonį, ir triukšminguosius tifozius.

Rungtynės baigėsi 1:1, o pirmadienį beveik visi Lietuvos dienraščiai – negirdėtas atvejis, – skyrė pagrindinius anonsus futbolui: istorinėms lygiosioms su planetos čempionais.

"Žinoma, kad tos rungtynės įstrigo į atmintį. Abiejuose mačuose naudojome panašią taktiką – neprilygdami varžovams meistriškumu, kantriai gindavomės ir laukdavome progos kontratakoms. Kažin ar rungtynėse su tokiais grandais galima sugalvoti ką nors geresnio. Jei eisi su šakėmis prieš tanką, gausi penkis įvarčius ir būsi laisvas", – savo nuomonę dienraščiui dėstė A.Liubinskas, daugiausia kartų (9) iš Lietuvos rinktinės trenerių susidūręs su tituluotais varžovais.

Reikia dievų pagalbos

A.Liubinskas įpratino Lietuvos rinktinės aistruolius bet kuriose rungtynėse laukti "teigiamo rezultato". J.Couceiro optimizmo kėlimo keliu žengė dar toliau – kiekvieną kartą kalba, kad rinktinė sieks iškovoti pergalę. Ir J.C. žodžiai kol kas keliauja kitam J.C. į ausį.

Portugalo pirmtakas taip pat sutinka, kad lietuviai turi gerą galimybę pakeisti istoriją. "Jau senokai pasakiau tą frazę, kad laikas keisti istoriją. Manau, kad ši komanda per pastaruosius penkerius metus subrendo ir dabar turi galimybę daug pasiekti", – sėkmės komandai linkėjo vienas svarbiausių jos lipdytojų A.Liubinskas.

Su tituluotais priešininkais dažniausiai susidūręs specialistas pripažino, kad pergalei iškovoti reikia tobulos sėkmės. "Viskas turi susidėti į krūvą. Mūsų meistriškumas gerokai žemesnis, bet kovos dvasia, susitelkimas, azartas, oro sąlygos ir aikštės būklė gali būti mūsų naudai. Jei mums dar šypsosis fortūna, tikiu, kad Kaune visko gali atsitikti", – prognozavo buvęs rinktinės strategas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų