A. Čikotas gimė 1951 m. birželio 2 d. Veiveriuose, Prienų r. 1974 m. baigė Kūno kultūros institutą. Irkluoti pradėjo studijuodamas. Gimtuosiuose Veiveriuose važinėjo dviračiu, įvykdė pirmą atskyrį, tapo rajono čempionu. Tačiau pačias gražiausias pergales iškovojo irkluodamas.

A. Čikotas ypač išsiskyrė ištverme. Per pasaulio čempionatus ir olimpines žaidynes SSRS rinktinėje irklavo mėgstamiausią aštuonvietę valtį, tačiau visą laiką jautė, kad bet kada galėjo būti išsodintas.

„Per Monrealio olimpines žaidynes mūsų įgulai pranašavo medalius. Valtyje sėdėjo labai stiprūs irkluotojai, dviviečių varžybose aplenkdavę visus, kurie specializavosi tose valčių klasėse. Tačiau rinktinės treneris Anatolijus Belenkovas mus pertreniravo, perlenkė lazdą. Po to jis norėjo įrodyti, kad mes buvome kalti, o ne jis. Kai kovojome antrajame finale ir užėmėme septintąją vietą, pasiekėme absoliučiai trečią rezultatą. Tačiau kas iš to. Būtent netrukus po olimpinių žaidynių, rengiantis pasaulio čempionatui, 1977 m. baigėsi mano sportinė karjera“, – yra pasakojęs A. Čikotas.

Tada iš didžiojo sporto kaunietis dar nepasitraukė. Atstovavo Lietuvai, irklavo dvivietę be vairininko. Per SSRS čempionatą pelnė sidabro medalį. Kai baigė aktyviai sportuoti, penkerius metus dirbo treneriu, parengė Lietuvos čempionų ir prizininkų.

Buvo pakviestas treniruoti šalies rinktinę, po to dirbo administracinį darbą. 1980–1985 m. dėstė KKI irklavimo katedroje. 1985–1996 m. buvo Kauno irklavimo vyr. treneris, 1998–2004 m. – Lietuvos irklavimo rinktinės vyr. treneris, dirbo Lietuvos irklavimo federacijos techniniu direktoriumi. Vėliau darbavosi Lietuvos olimpiniame sporto centre.

Dirbdamas organizacinį ir trenerio darbą A. Čikotas ir pats sėsdavo į valtį, yra tapęs veteranų pasaulio čempionu ir vicečempionu.