Dešimt sportininkų – tikimasi, kad tokia Lietuvos rinktinė dalyvaus kitąmet Pietų Korėjoje vyksiančioje žiemos olimpiadoje. Tai būtų vienu atletu daugiau nei 2014 m. žaidynėse Sočyje.

Tiesa, atletus lydės ne vienas medikas, olimpinės misijos vadovai ir kiti asmenys. Kol olimpinė ugnis dar juda iš olimpiadų tėvynės Atėnų į XXIII žiemos žaidynių sostinę, sportininkai ima šturmuoti kvalifikacinius normatyvus.

Šis laikotarpis Vidai Vencienei įtemptas. 1988-ųjų Kalgario olimpinių čempionė ne vienus metus Lietuvoje kuruoja žiemos sporto šakas. Su praeityje garsia slidininke, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) olimpinio sporto direkcijos vyriausiąja referente kalbėjomės apie karščiausias aktualijas.

– Olimpinė ugnis jau keliauja į Pietų Korėją. Ar mūsų šalies atstovai kaip nors prisidės prie šio simbolinio žygio?

– Šįsyk lietuvių tarp deglo nešėjų nebus. Prieš vasaros žaidynes tokių pasiūlymų sulaukiame dažniau. Pavyzdžiui, 2012 m. Londono olimpinę ugnį nešė plaukikė Birutė Statkevičienė, krepšininkas Modestas Paulauskas. Man teko prisiliesti prie deglo prieš Turino olimpines žaidynes. Buvau palaikymo grupėje, kai ugnis keliavo per Romą. Mes su Lina Kačiušyte lydėjome Latvijos vadovus. Jausmas buvo tikrai nepaprastas. Atmosfera, sirgaliai... Dar ir dabar šiurpuliukai per nugarą laksto.

– Olimpinės žaidynės – svarbiausias ketverių metų įvykis ir sportininkams, ir jų vadovams. Ar prieš tokį didingą renginį jau jaučiate nerimą dėl lietuvių būsimų rezultatų, ar kaip tik ramiai laukiate startų?

– Vienareikšmiškai sunku atsakyti: jausmai dvejopi. Labai noriu, kad kuo daugiau mūsų sportininkų iškovotų kelialapius į olimpines žaidynes Pietų Korėjoje. Tai didžiausias mano nerimas.

Labai noriu, kad kuo daugiau mūsų sportininkų iškovotų kelialapius į olimpines žaidynes Pietų Korėjoje.

– Kiek kelialapių jau turi Lietuvos delegacija?

– Jau žinome, kad mūsų taupyklėje yra keturi bilietai biatlonininkams (mišrių estafečių lenktynių komandai). Pagal praeitų metų rezultatus slidininkai turėtų gauti tris kelialapius. Jie nėra vardiniai, o iškovojami šaliai, tad skaičius mažėti tikrai neturėtų. Žinoma, jei neįvyks kažkokių labai netikėtų dalykų, kaip traumos ir panašiai. Mat šių sporto šakų atstovams sezonas prasidės tik lapkričio viduryje. Teisę startuoti žaidynėse gaus ir kalnų slidininkai.

– Planuota, kad viena olimpinės rinktinės lyderių turėtų būti greitojo čiuožimo atstovė 23-ejų metų Agnė Sereikaitė. Kokia jos situacija?

– Ji dar kovoja dėl kelialapio, nors pernai atrodė, kad ji jau olimpietė visu šimtu procentų. Lapkričio 3-iąją Agnė išskrido į Aziją, kur šiomis dienomis Šanchajuje (Kinija) ir lapkričio 16 d. Seule (Pietų Korėja) vyks du įskaitiniai greitojo čiuožimo trumpuoju taku etapai. Prieš tai ji jau startavo Vengrijoje ir Olandijoje, bet rezultatai nebuvo guodžiantys. Ji kovoja 500, 1000 ir 1500 m distancijose. Po keturių pasaulio taurės etapų bus sumuojami trys geriausi kiekvienos distancijos rezultatai. 500 m nuotoliui skirti 32 olimpiniai bilietai, 1000 m – 32, 1500 m – 36. A.Sereikaitė po dviejų etapų 500 m reitingų lentelėje užima 49-ą, 1000 m – 38-ą, o 1500 m – 43-ią vietas. Tikimės, kad A.Sereikaitės treneriai padarys išvadas, pakoreguos pasirengimą ir jai pavyks užsitikrinti vietą žaidynėse.

– A.Sereikaitė ne vienus metus treniravosi užsienyje, tačiau jos rezultatai būdavo kur kas geresni nei šio sezono pradžioje. Pavyzdžiui, Sočio olimpiadoje ji parodė geriausią rezultatą iš visų 9 mūsų šalies olimpiečių.

– Agnė jau kurį laiką treniruojasi Latvijoje. Ji dirba tarptautinėje grupėje. Buvo diskusijų, ar jai nevertėtų rengtis kitoje šalyje. Tačiau pati Agnė norėjo treniruotis Latvijoje. Jai ten viskas tiko, o sportininkui labai svarbu gerai jaustis psichologiškai ir visais kitais aspektais. Tad lieka laukti ir tikėtis, kad jos sunkus darbas nenueis veltui.

– Lietuva visuomet buvo stipri dailiojo čiuožimo atstovais, bet 2018-ųjų olimpiadoje po ilgo laiko lietuvių išvis nebus. Ar tai neliūdina?

– Šiuo metu situacija nėra gera, bet teorinių vilčių vis dar nepraradome. Mūsų ledo šokių pora Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius yra pirmieji atsarginių sąraše. Jei kuri nors šalis nepasinaudotų savo kelialapiu, jis atitektų Lietuvai. Tačiau iškiltų klausimas dėl Allison pilietybės, nes ji – amerikietė. Mes galėtume deleguoti ir mūsų jaunąjį duetą Guostę Damulevičiūtę ir Deividą Kizalą, kurie jau yra pasisėmę jaunimo olimpinių žaidynių patirties.

– Porinio čiuožimo varžybose dar pernai labai daug tikėtasi iš perspektyvaus Godos Butkutės ir ruso Nikitos Jermolajevo dueto. Kaip jiems sekasi dabar?

– Deja, Goda prieš kelias savaites patyrė traumą, gydymas gali gerokai užtrukti. Tad dabar jai svarbiausia visiškai pasveikti. Apie sportinius tikslus bus galima kalbėti tik kitąmet.

– Kokie šansai, kad 33-ejų veteranė biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė startuos jai penktosiose olimpinėse žaidynėse?

– Tikimybė labai didelė. Devyniasdešimt devyniais procentais esu įsitikinusi, kad ji pateks į biatlono rinktinę. Įdomu tai, kad 2009-aisiais pasaulio čempionate Pjongčange, kur kitąmet vyks olimpiada, Diana yra užėmusi vienuoliktą vietą. Ji turi daug patirties, visiškai atsidavusi biatlonui.

– Kur rengiasi kiti mūsų biatlonininkai ir slidininkai?

– Slidininkai pastaruoju metu treniravosi Norvegijoje ant taip vadinamo pirmojo sniego. Ten yra dirbtinės dangos trasa, kur jie ir suka ratus. Biatlonininkai dirbo Austrijos aukštikalnėse, po to persikėlė į Norvegiją. Ten prasidės ir jų oficialūs sezono startai. Kalnų slidininkai pirmiausia startavo Druskininkuose. Vėliau olimpietė Ieva Januškevičiūtė keliaus į Italiją.

– Prieš metus LTOK ir Kūno kultūros sporto departamentas (KKSD) pasirašė sutartį, pagal kurią įsipareigojo finansuoti programą "Pjongčangas 2018". Sumos pažadėtos nemažos – šimtai tūkstančių eurų. Ar įsisenėjęs ir negęstantis konfliktas tarp LTOK ir KKSD netrukdo vykdyti įsipareigojimų, ar sportininkai gauna visus pažadėtus pinigus?

– Manau, kad olimpiečiai nėra nuskriausti, pažadai vykdomi. Bent jau iš LTOK pusės. O dėl pačios situacijos... Aš pati buvusi olimpietė. Baisu, kai vieną rytą dėl kažkieno sugalvotos reformos esi išmetamas iš olimpinio centro, iš kandidatų sąrašų. Juk mūsų olimpinėje rinktinėje tuo metu buvo tik trys sportininkai – A.Sereikaitė, G.Butkutė ir biatlonininkas Tomas Kaukėnas. O kur atsidūrė kiti? Jiems tai buvo šokas. Netekus medicininės priežiūros, kad ir nedidelio finansavimo... Gerai, kad treneriai sugebėjo kažkaip juos motyvuoti, įkvėpti toliau dirbti. Taip, galbūt tuo metu jų rezultatai nebuvo aukščiausi tarptautinėje arenoje, tačiau jie juk geriausi Lietuvoje, tie žmonės atsidavę savo sporto šakai, savo gyvenimo veiklai. O rezultatai kartais ateina ir vėliau.

– Olimpiada Pietų Korėjoje bus išskirtinė dėl įtemptos politinės situacijos bei dopingo skandalų. Šiaurės Korėjos režimas Pjongčango pašonėje vis garsiau žvangina ginklais, keldamas nerimą tarptautinei bendrijai. Jau daugiau nei 40 valstybių pasirašė peticiją, kad dėl valstybės puoselėtos dopingo programos žaidynėse būtų uždrausta dalyvauti Rusijos atletams. Ar, jūsų nuomone, šios problemos neatsilieps olimpiadai?

– Dėl saugumo, manau, kad bus užtikrintos visos būtinos sąlygos sportininkams ir žaidynių svečiams. Pamenate, koks ažiotažas šiemet buvo kilęs dėl jaunimo Europos žiemos olimpiados. Ne viena valstybė, tarp jų ir mūsų kaimynai latviai, atsisakė vykti į Turkiją dėl įtemptos politinės situacijos šioje šalyje. Tačiau dauguma dalyvių atvyko ir jokių problemų neturėjome. O dėl Rusijos? Situacija nevienareikšmiška. Viena vertus, tikrai neteisinga, kai kažkas sąžiningai dirba ir pralaimi tiems, kurie sukčiauja vartodami uždraustus preparatus. Tačiau lygiai taip pat nesinorėtų, kad kentėtų nenusižengę sportininkai, vien todėl, kad jie yra iš tos šalies.