Dėl vietos Londono olimpiadoje galės grumtis tiek Lietuvos atletų, kiek lėšų jiems pasirengti susimylės skirti šalies sporto biudžetą braukanti valdžia.

Nerimo dienos

Priešolimpiniais 2011-aisiais, kai įsibėgės atranka į 2012 m. Londono olimpiadą, Lietuvos sportininkai privalės įdėmiai sekti ne tik konkurentų pažangą, bet ir ant taupymo pedalo prisnūdusius šalies išrinktuosius.

Finansų ministerijos verdikto dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto laukiantys sporto vadovai jau dėlioja tamsesnius ir šviesesnius scenarijus, nuo kurių pasirinkimo priklausys, kaip atrodys Lietuvos delegacija Londone.

Šiais metais pirmajame olimpinės rinktinės kandidatų sąraše, kurio atstovams skiriama pagrindinė finansinė parama, yra 37 individualių sporto šakų atletai bei vyrų krepšinio rinktinė. Į antrąjį sąrašą įtraukti dar 48 sportininkai.

Vyriausybės primesto išlaidų karpymo režimo paženklintais 2010 m. olimpinei programai skirta vos apie 11 mln. litų – 5 mln. mažiau nei pernai.

"Šiemet labiausiai nuskriaudėme olimpinę programą. Todėl kitais metais, kai visas dėmesys turi būti sutelktas olimpinėms žaidynėms pasirengti, privalome trūks plyš padidinti olimpiečių finansavimą mažiausiai 2–3 mln. litų", – kalbėjo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas.

Rieda iš inercijos

Pagal juodžiausią scenarijų olimpinės rinktinės kandidatų finansavimas 2011 m. išliks nepakitęs.

"Kas laukia tokiu atveju? Žūtis, šakės, – optimizmu netryško Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Algirdas Raslanas. – Normaliai dirbti galės ne daugiau kaip 40 sportininkų. Juk juos dar reikės išvežti į atrankos varžybas."

Pasak A.Raslano, tam, kad Lietuva Londone turėtų panašią olimpinę delegaciją kaip 2008 m. Pekino žaidynėse (71 sportininkas), olimpiečiams būtina skirti kelis papildomus milijonus.

Be to, specialistai perspėja, kad varganas finansavimas skaudesnių pasekmių turės ne dabartinėms šalies sporto pažiboms, o jų įpėdiniams. Būtent perspektyvinės pamainos sportininkai šiemet labiausiai pajuto užveržtą taupymo diržą.

"Rezultatai rodo, kad prieš 4–5 metus atliktas įdirbis dar veikia. Nemanau, kad kitais metais pagrindinių sportininkų kreivė staiga smuks žemyn. Finansų stygius labiau atsilieps jauniems atletams – baisu, kad į Rio de Žaneirą (2016 m. olimpines žaidynes – red. past.) nebebus kam važiuoti", – bauginosi R.Vaiginas.

"Londoną dar pratempsime, o ką darysime Rio de Žaneire? Pasirodymai jaunių čempionatuose rodo, kad talentų Lietuvoje yra, bet jie priversti skursti", – antrino A.Raslanas.

Optimalus sprendimas, R.Vaigino teigimu, būtų olimpinei programai kitąmet atseikėti bent 15 mln. litų.

Atims iš federacijų

Pinigų olimpinės rinktinės kandidatams KKSD greičiausiai teks traukti iš vidinių resursų – preliminarius skaičius pateikusi Finansų ministerija sportui kitais metais žada ne ką riebesnį kąsnį nei 2010 m.

Šalies sporto reikmėms kitąmet turėtų atitekti 39 mln. litų (2010 m. – 41 mln.).

"Suskaičiavome, kad mūsų poreikis yra 23 mln. litų didesnis. Finansų ministerija atsakė, kad tokie skaičiai yra nerealūs, bet dėl papildomų 2–3 mln. dar deramės", – teigė R.Vaiginas.

Papildyti olimpiečių kišenę KKSD planuoja atimdama dalį lėšų iš sporto federacijų.

Šiemet 96 federacijoms iš biudžeto buvo išmokėta maždaug 12 mln. litų. Dotuojamų organizacijų sąrašą ketinama sutrumpinti beveik perpus, turėtų sumenkti ir likusioms federacijoms skiriamos lėšos.

Įskaitant valstybės investicijas į sporto infrastruktūrą, rentas buvusiems sportininkams, mokestį FIBA-Europai už teisę rengti 2011 m. Europos krepšinio čempionatą Lietuvoje, KKSD administracines ir kitas privalomąsias išlaidas, kitais metais sporto biudžetą sudarys 87 mln. litų.

Organizatoriai nesiskundžia

Dienraščio žiniomis, Vyriausybė kitais metais Lietuvoje vyksiančioms Europos krepšinio pirmenybėms organizuoti atskira eilute numato skirti 9,8 mln. litų. Tai sudaro mažiau nei pusę viso planuojamo pasirengimo čempionatui biudžeto – 21,7 mln. litų.

"Tai – tik pirmas įnašas. Dabar negalime pasakyti, kokias pajamas pavyks surinkti iš, pavyzdžiui, bilietų pardavimo. Esame sutarę su Vyriausybe, kad ji, esant reikalui, pridės trūkstamą sumą", – sakė čempionato organizacinio komiteto direktorius Mindaugas Špokas.

Anot jo, dar prieš priimant sprendimą išplėsti pirmenybių dalyvių skaičių nuo 16 iki 24 komandų paskelbtas biudžetas yra minimalus ir gali išaugti.

Komentarai

Daina Gudzinevičiūtė, šaulė, Sidnėjaus olimpinių žaidynių čempionė

Jau šie metai buvo labai sunkūs, o jei kitais laukia tas pats, pasekmes matysime visi. Pavyzdžiui, bus keturios atrankos į Londono olimpiadą šaudymo varžybos. Dėl to, kad jos toli ir brangios, aš daugiausia nuvažiuosiu į dvi.

Sprendimas visą finansavimą nukreipti į pagrindinius sportininkus nebūtų išeitis. Visada kažkas gali iššauti, nustebinti. O ir mes – tie pagrindiniai – jau pagyvenę. Negali žinoti, kada gausi traumą.

Kai paklausau, kad milijonas valstybės mastu – menkniekis, darosi pikta. Tas milijonas Londono olimpinę programą gelbėtų labai gerai. Galiausiai mūsų laukia ir Rio de Žaneiras. Šiuo metu visi pinigai išdalijami tiems, kurie realiai pretenduoja į aukštas pozicijas Londone. Finansavimą, kuriam esant bent jau įmanoma išgyventi, gauna tik pirmojo sąrašo sportininkai. O kriterijai yra labai aukšti: užimtos 1–8 vietos Pekino žaidynėse ir 1–6 vietos Europos bei pasaulio čempionatuose. Tokius pasiekimus turi tik seniai dirbantys sportininkai. Vadinasi, su pamaina bus labai prastai.

Edmundas Žilevičius, finansų viceministras

Kaip KKSD paskirstys biudžeto lėšas, nulems prioritetai. Jeigu artėja svarbūs renginiai, galbūt reikėtų atsisakyti kitų programų ir skirti finansavimą pagrindiniams reikalams. Bet mes kalbame per anksti – biudžeto projektas dar nepateiktas Seimui, aiškumo dar nėra. Ar gali asignavimai KKSD ūgtelėti? Žinoma, gali, tačiau atsižvelgiant į esamą situaciją, žinant, koks bus deficitas, tai yra gana sunku.