Algimantas Šalna – pirmasis Lietuvos sportininkas, žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjęs aukso medalį, – antradienį išlydėjo jaunuosius kolegas į Sočį. Galvodamas apie penktadienį prasidėsiančias olimpines žaidynes, jis prisiminė Sarajevą, kur prieš 30 metų iškovojo auksą.

Sočyje startuos mokiniai

54 metų A.Šalną su žmona Neringa iš Jungtinių Valstijų į Lietuvą atvedė keli tikslai. Algimantas norėjo pristatyti filmą apie save, aplankyti artimuosius, gimines, draugus.

Apsigyvenęs JAV, A.Šalna ten dirbo svajonių darbą – net 15 metų buvo šalies nacionalinės biatlono rinktinės vyriausiasis treneris. Kelerius pastaruosius metus olimpinis ir pasaulio čempionas treniruoja jaunuosius amerikiečių biatlonininkus.
"Negaliu sulaukt Sočio olimpinių žaidynių", – sakė Algimantas. Jis vylėsi, kad spės grįžti į Ameriką ir per televizorių pamatyti jų atidarymo ceremoniją.

"Čia, Lietuvoje, manęs klausia, už ką sirgsiu. Esą atvažiavai į Lietuvą, lietuvius išlydėjai į Sočį. Atsakau, kad sirgsiu už abi rinktines – Lietuvos ir Amerikos", – neslėpė A.Šalna.

Sočyje rungsis keli sportininkai, kuriuos jis treniravo anksčiau – kai buvo JAV biatlono rinktinės vyriausiasis treneris. Du jauni sportininkai, kuriuos lietuvis treniruoja pastaraisiais metais, taip pat pateko į olimpiadą.

"Vienas jų – 18-metis – iki paskutinės minutės treniravosi su manimi. Jis yra praėjusių metų pasaulio jaunių čempionas. Šiemet pateko į Amerikos rinktinę. Į rinktinę pateko ir mergina. Juodu – mano auklėtiniai, – pasakojo Algimantas. – Be abejo, sirgsiu ir už lietuvius. Juos irgi pažįstu, nuolat stebiu jų rezultatus ir sergu už juos. Noriu, kad ir lietuviai laimėtų."

Paklaustas, kurie biatlonininkai – lietuvių ar amerikiečių – stipresni, A.Šalna pripažino – amerikiečių. Šie turi galimybių iškovoti medalių. Gal ir aukso.

"Manau, kad jie yra labai gerai pasiruošę, – sakė treneris. – Tie, kurie papuola į geriausių pasaulyje trisdešimtuką, jau yra kandidatai į medalius. Vyresnieji amerikiečių sportininkai – geri, turi daug patirties, jie gali pretenduoti į auksą. O mano auklėtiniams Sočis – pirmoji olimpiada, jie turi mažai patirties, jų galimybės į geresnius rezultatus menkos. Iš lietuvių, manau, didžiausias galimybes gerai pasirodyti turi biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė."

Kuri gali geriau pasirodyti – ar jo auklėtinė amerikietė, ar D.Rasimovičiūtė?

"O, visaip gali būt. Manau, kad Diana yra geresnė už amerikietę", – pripažino A.Šalna.

Po 30 metų susitiko Vilniuje

Praėjusią savaitę Vilniuje buvo pristatytas dokumentinis filmas apie A.Šalną – pirmąjį Lietuvos sportininką, 1984 m. Sarajevo (tuometė Jugoslavija) žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjusį aukso medalį.

Filmą apie jo sportinę karjerą ir gyvenimą "Algimantas Šalna: norėjau būti geriausias" sukūrė Stasys Petkus.
Filmo herojus prisiminė, kad juostą Stasys suko pusę metų. Kūrybinė grupė buvo atvykusi pas Šalnas į Ameriką. Filmavo jų namuose, ėmė interviu iš žmonių, su kuriais Algimantas dirba. Paskui visa Šalnų šeima atvyko į Lietuvą. Čia – nemažai vietų, kurios turi daug bendra su sportininko pasiekimais. Buvo filmuota ir jose.

"O įdomiausia tai, kad į filmo premjerą atvažiavo visi trys mano komandos draugai, su kuriais laimėjom tą biatlono estafetę Sarajeve, – džiaugėsi A.Šalna. – Labai šaunus buvo vakaras. Visi keturi buvom kartu. Du komandos draugai gyvena Rusijoje, vienas – Baltarusijoje."
A.Šalna prisiminė ir Sarajevą. Jis ir trys komandos draugai laimėjo auksą estafečių 4 × 7,5 km varžybose.

"Susitikę kalbėjome, kad Sarajeve mums teko viena minutė šlovės. Ten viskas vyko kaip sapne. Olimpiadoje viskas vyksta vienu metu, kad nelabai suvoki, kas vyksta. Varžybos, apdovanojimai, sveikinimai – viskas kaip migloj. Vėliau, kai praeina šiek tiek laiko, supranti, kas buvo, – kalbėjo A.Šalna. – Oi, mes nė negalvojom apie medalius. Ir laimėjom turbūt todėl, kad apie tai negalvojom. Mūsų individualus pasirodymas nebuvo geras. Tada stojom į startą ir darėm, ką sugebėjom. Ir pasisekė."

Žinias perduoda jauniesiems

Atvažiavęs į Lietuvą, Algimantas su žmona Neringa mėgsta pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, paskanauti lietuviškų patiekalų.

"Viso kito galim ir Amerikoje pavalgyt, – sakė vyras. – Jei yra galimybė, visada norisi patiekalų, kuriuos valgėm vaikystėje."

Pakviestas dirbti JAV biatlono rinktinės vyriausiuoju treneriu, į Ameriką A.Šalna su šeima išvyko 1991 m. Vyriausiuoju treneriu lietuvis dirbo 15 metų. Per tuos metus jis buvo JAV olimpinės biatlono rinktinės vyriausiasis treneris Lilehamerio (1994 m., Norvegija), Nagano (1998 m., Japonija), Solt Leik Sičio (2002 m., JAV) ir Turino (2006 m., Italija) žiemos olimpinėse žaidynėse.

2006 m. A.Šalna pasitraukė iš rinktinės vyriausiojo trenerio darbo. "Aštuoneri metai, kai treniruoju jaunuosius biatlonininkus nemažame – Naujosios Anglijos – regione. Į mano darbo žemėlapį įeina Vermonto, Naujojo Hampšyro, Masačusetso, Meino valstijos ir netgi Niujorkas. Tas valstijas šefuoju savo treniruotėmis, pratybomis, žiniomis, stovyklomis. Esu regioninis treneris", – linksmai dabartinį savo darbą apibūdino olimpinis ir pasaulio čempionas.

Žmona tapo odontologe

Prieš 23 metus atvykusi į JAV, Šalnų šeima įsikūrė Vermonto valstijoje. Algimantas prisimena, kad dukteriai Ivetai tada buvo 5-eri, o sūnui Tautvydui – 2-eji metai.

Iveta baigė Vermonto universitetą, kur įgijo mažų vaikų mokytojos specialybę. Šalnų sūnus taip pat baigė tą patį universitetą, bet pagal specialybę nedirba. Jis uždarbiauja, taupo pinigus mokslams ir apie savo planus per daug nepasakoja. Tėvui nuojauta šnabžda, kad Tautvydas nori pasukti į menus.

Ar jie prapuolė toje Amerikoje?

"Atrodo, kad ne, – nusijuokė Algimantas. – Kai mane pakvietė dirbti Amerikos biatlono federacija, pasirūpino visais dokumentais. Mes ten važiavom tik keleriems metams, bet viskas taip tęsėsi, tęsėsi – ir štai jau 23-eji metai, kai ten gyvenam. Vaikai užaugo, savarankiški, dukra jau treji metai ištekėjusi."

N.Šalnienė Lietuvoje dirbo istorijos mokytoja. Kai persikraustė gyventi į Ameriką, galimybių dirbti tą patį darbą nebuvo. Moteris uždarbiaudavo, kad geriau išmoktų anglų kalbos. Kai kalbą įvaldė, vienas odontologas jai pasiūlė įgyti šią profesiją ir išmokė to amato.

Odontologe Neringa dirba beveik 20 metų.

Šalnos turi nuosavą viešbutį, jam vadovauja Neringa. Tame pačiame pastate, tik kitoje pusėje, šeima ir gyvena.

Neribotų galimybių šalis

Laisvalaikiu Algimantas mėgsta žaisti golfą. "Kai galiu pabėgti nuo darbo, žaidžiu golfą, dažniausiai – su sūnumi. Golfas – didžiausias mano pomėgis. Taip pat meškeriot pradėjau, – pasakojo A.Šalna. – Ir dar man patinka leist laiką su šeima – keliaut, atostogaut, būt kartu."

Ameriką jis išvažinėjo skersai išilgai – nuo Majamio iki tolimiausio taško Aliaskoje. Ir drauge su šeima, ir darbo reikalais.

"Amerika man patinka dėl savo erdvės – tai šalis, kuri turi visko. Ir dar man patinka šalies konstitucija, įstatymai. O labiausiai patinka, kad žmonės jų laikosi ir juos gerbia", – pliusus Amerikai rašė lietuvis.

A.Šalna, kaip ir daugelis, patvirtino, kad Amerika – neribotų galimybių šalis. Tik reikia turėti norą, tikslą ir jo siekti. "Neperdedu, – patikino Algimantas. – Tik reikia surasti būdų pasiekti tai, ko nori. Aišku, tam reikia sugebėjimų. Tie, kurie neturi sugebėjimų, gyvena paprastą gyvenimą, nusiperka dviratį ir važinėja sau ramiai. Tie, kurie turi sugebėjimų, prasimuša."

Ar jis patenkintas gyvenimu Amerikoje? Galbūt šeima planuoja grįžti gyventi į Lietuvą?

"Žinoma, kad patenkintas. Į Lietuvą visada malonu atvažiuot, pabūt čia trumpai. Pasimatyt su draugais, artimaisiais, giminėm. Amerikoje mes jau įsikūrę. Ir vaikai mūsų įsikūrę. Apsipratę ten. Jau mūsų namai ten", – be užuolankų kalbėjo olimpinis čempionas A.Šalna.