Pereiti į pagrindinį turinį

Paralimpiečiai lauks Vyriausybės sprendimo

2021-09-16 11:43

Lietuvos Seimo Žmogaus teisių komitetas svarstė galimą paralimpinių žaidynių dalyvių diskriminaciją, kai premijos dydis paralimpiečiams ir olimpiečiams skiriasi beveik septynis kartus.

Tradicija: Lietuvos vyrų aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė Tokijo paralimpiados bronzos medalius pridėjo prie 2016 m. iškovoto žaidynių aukso bei 2000 m. ir 2008 m. sidabro.
Tradicija: Lietuvos vyrų aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė Tokijo paralimpiados bronzos medalius pridėjo prie 2016 m. iškovoto žaidynių aukso bei 2000 m. ir 2008 m. sidabro. / paralympics.lt nuotr.

50 proc. – pirmas žingsnis

Lietuvos paralimpinio komiteto (LPOK) prezidento Mindaugo Biliaus teigimu, jei Vyriausybė patvirtintų 50 proc. sveikųjų olimpinių žaidynių premiją, tai būtų sveikintinas visuomenės ir politikų žingsnis į priekį.

"Dėl paralimpiečių ar neįgaliųjų sportininkų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengs nutarimą Vyriausybei, kad būtų mokama 50 proc.  sveikųjų olimpinių žaidynių premija. Tiek kurtieji, tiek paralimpinis judėjimas, tiek Specialiosios olimpiados komitetas sako, kad šiame etape tai būtų didelis žingsnis", – pabrėžė LPOK vadovas.

M.Bilius sakė, kad yra aštuoni sportininkai, iš kurių kiekvienam premija siekia 6 tūkst. eurų, o kad premijos būtų padvigubintos, reikia apie 65 tūkst. eurų.

Vis dėlto buvę premjerai Algirdas Butkevičius ir Saulius Skvernelis padvigubindavo premijas, tačiau, LPOK prezidento teigimu, nuo 2018 m. sausio įsigaliojus naujai Sporto įstatymo redakcijai, neliko sakinio, kad Vyriausybė išskirtinėmis sąlygomis gali pakeisti premijų dydžius.

Premijos dydis už sportinius pasiekimus paralimpiečiams ir sveikiesiems olimpiečiams Lietuvoje skiriasi beveik septynis kartus.

Nesuprantamas skirtumas

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Simona Vilkelytė pabrėžė, kad, šalies vadovo nuomone, skirtumai tarp sportininkų, pasiekusių aukšto meistriškumo rezultatus, turėtų būti panaikinti, nes visos olimpinio judėjimo varžybos ir jose laimėjimus pelnę sportininkai turėtų būti vertinami vienodai.

"Šiandien įstatymas nenumato kliūčių suteikti vienodo dydžio premijas, bet tai sprendžia Vyriausybė savo nutarimu. Jeigu žiūrėtume į įstatymo formuluotę, tai yra išskirstyti skirtingi žaidynių lygiai. Vienintelis iki galo nesuprantamas skirtumas – kad paralimpinės, kurčiųjų ir specialiosios olimpinės žaidynės yra žemesniuose punktuose nei olimpinės žaidynės ar į olimpinių žaidynių sąrašą įtrauktos kitos sporto šakos", – sakė S.Vilkelytė.

Misija – atkurti teisingumą

Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė pabrėžė, kad į varžybas reiktų žiūrėti ne per negalios perspektyvą, bet per kitus kriterijus – kalbėti apie Lietuvos vardo garsinimą, mastą, žiūrimumą, populiarumą, konkurencingumą.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė akcentavo, kad premijų suvienodinimas arba judėjimas to link galėtų būti socialinio teisingumo atkūrimas.

"Aukšto lygio pasiekimas turėtų būti žvelgiamas per platesnes aplinkybes – finansavimas paralimpiniam sportui yra apie dešimt kartų kuklesnis, infrastruktūros galimybės – gerokai mažesnės. Ar tai apskritai palyginamos situacijos, kurias galėtume dėti ant lėkštutės remdamiesi tik konkurencingumo principu, kad vien dėl jo turėtų būti nustatomas skirtingas premijų dydis?" – kalbėjo kontrolierė.

LPOK generalinis sekretorius Paulius Kalvelis atkreipė dėmesį, kad premijos dydis paralimpiečiams ir olimpiečiams skiriasi beveik septynis kartus. "Nesiseka surasti pasaulyje tokio didelio atotrūkio", – akcentavo P.Kalvelis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų