Šiandien Lietuvos parolimpiečiai išvyksta į Londoną. 19 asmenų mūsų šalies delegacijos vadovai neabejoja – iš rugpjūčio 29–rugsėjo 9 d. vyksiančių parolimpinių žaidynių mūsiškiai turėtų parvežti keletą medalių.

Lietuvai Londono arenose atstovaus aklųjų riedulio (golbolo) komanda, plaukikas Kęstutis Skučas ir keturi lengvaatlečiai – Ramunė Adomaitienė (šuolis į tolį), Irena Perminienė (rutulys), Mindaugas Bilius (rutulys, diskas) ir Rolandas Urbonas (rutulys).

Iš prieš ketverius metus vykusio Pekino parolimpinių žaidynių mūsų sportininkai parvežė du apdovanojimus – Kinijoje aklųjų riedulio rinktinė ir rutulio stūmikė Aldona Grigaliūnienė iškovojo sidabro medalius. Ne ką mažesnius lūkesčius lietuviai sieja ir su Londonu – planuojami 2–3 medaliai.

Iš viso per penkerias parolimpines žaidynes, kuriose dalyvauja sportininkai su fizine ir regėjimo negalia, lietuviai yra iškovoję 30 medalių (1992 m. Barselonoje – 7, 1996 m. Atlantoje – 11, 2000 m. Sidnėjuje – 3, 2004m. Atėnuose – 7, 2008 m Pekine – 2).

„Parolimpinį komitetą sudaro dvi federacijos – aklųjų ir žmonių, turinčių negalią. Turime tikrai neblogo lygio rinktinę ir manau, kad iš Londono negrįšime tuščiomis. Manau, kad Vilniaus meras Artūras Zuokas to raudonojo kilimo, kuriuo sutiko Londono olimpinių žaidynių prizininkus, dar gali nesuvynioti ir toli nepadėti. Tikimės, kad ir mes iš Didžiosios Britanijos grįšime aukštai iškėlę vėliavą. Gaila, kad tik premijos mūsų parolimpiečiams yra kelis kartus mažesnės nei sveikiems sportininkams, tik nesuprantu kodėl“, – mūsų dienraščiui sakė Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas Anatolijus Čupkovas.

– Kas iš mūsų sportininkų teikia daugiausiai vilčių? – paklausėme vieno delegacijos vadovų.

– Mūsų aklųjų riedulio rinktinė tikrai šiuo metu yra viena stipriausių planetoje, tad ji tikrai turėtų kovoti dėl pačių aukščiausių apdovanojimų. Rutulio stūmiko ir disko metiko M.Biliaus rezultatai taip pat gerėja labai sparčiai. Manome, kad Mindaugas irgi bus realus pretendentas į medalius tiek vienoje, tiek kitoje rungtyje. Su kažkurio prabos medaliu iš Londono gali sugrįžti ir rutulį stumianti I.Perminienė. Klaipėdietė R.Adomaitienė jau daugelį metų lyderiauja šuolio į tolį sektoriuje. Neseniai jai priklausiusį pasaulio rekordą pagerino Kinijos sportininkė, tačiau manome, kad Ramunei Didžiojoje Britanijoje gali pavykti atsirevanšuoti.

– Šiemet Lietuvos sportininkų delegacija, lyginant su prieš ketverius metus Pekine vykusia parolimpiada (tuomet dalyvavo rekordinis Lietuvos sportininkų skaičius – 26 – aut. past.) gana pastebimai sumažėjo. Kodėl?

– Į Londoną nevyks tinklinio vežimėliuose rinktinė, kurią sudarė tikrai nemažai sportininkų. Būtent dėl šios priežasties tas skaičius atrodo daug mažesnis. Vis dėlto,  žvelgiant į ateitį, reikėtų pasakyti, kad turime nemažai jaunų perspektyvių sportininkų, kurie ateityje tikrai sustiprins mūsų rinktinę ir bus realūs pretendentai į medalius.

– Kas buvo sunkiausia, rengiantis šioms parolimpinėms žaidynėms?

– Mūsų sportininkų problemos lygiai tokios pačios, kaip ir sveikų atletų. Neturime normalaus baseino, tad Londono startams plaukikas K.Skučas buvo priverstas rengtis Daugpilyje (Latvija) ir Lenkijoje. Lietuvoje nebuvo kur plaukti. Visi kiti sportininkai rengėsi Lietuvoje, jiems sudarytos sąlygos buvo neblogos. Galiu pasakyti, kad šiemet pasirengti finansavimo iš valstybės gavome daugiau, tad ir planuoti treniruotes buvo daug lengviau.

– Kokia apskritai neįgaliųjų sporto padėtis mūsų šalyje?

– Šalyje veiki 16 neįgaliųjų sporto klubų. Noriu pabrėžti, kad neįgaliam žmogui sportuoti yra daug brangiau. Sportiniai vežimėliai kainuoja apie 7–10 tūkst. Įsivaizduokite, kokie nemaži pinigai, jeigu komandą sudaro apie 10 sportininkų. Galiu pasidžiaugti, kad kai kuriuose rajonuose žmonėmis su negalia tikrai rūpinamasi puikiai. Tarkime, Kauno rajone šiems sportininkams net pastatyta speciali sporto salė. Norėtųsi stiprinti neįgaliųjų sporto klubus, efektyvinti jų veiklą.

Parolimpinės žaidynės

Pirmosios tarptautinės invalidų vežimėlių varžybos su olimpiada įvyko dar 1948 m. , o nuo 1960 m. pasaulinės neįgaliųjų varžybos vyksta reguliariai. Nuo 1992 m. jos yra susietos su olimpinėmis žaidynėmis (vyksta tose pačiose sporto arenose, lygiai po trijų savaičių). Varžybas organizuoja Tarptautinis parolimpinis komitetas. Nuo 1976 m. vyksta ir žiemos parolimpiados. Parolimpinėse žaidynėse negali dalyvauti turintieji klausos neįgalumą (jiems rengiamos atskiros deflimpiados), taip pat sutrikusio intelekto sportininkai, kurie varžosi specialiojoje olimpiadoje. Į vasaros parolimpiadas įtrauktos šios sporto šakos: šaudymas iš lanko, lengvoji atletika, boccia (boulingo variantas), dviračių sportas, jojimas, 5 žaidėjų futbolas, 7 žaidėjų futbolas, aklųjų riedulys, dziudo, sunkumų kilnojimas, kanojų irklavimas, irklavimas, buriavimas, šaudymas, plaukimas, stalo tenisas, tinklinis sėdint, vežimėlių regbis, vežimėlių fechtavimas, vežimėlių tenisas.