Parsivežė ir galvosūkių

Prancūzijos sostinėje viešėję Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai pasinaudojo paskutine žaidynių organizatorių suteikta galimybe apžiūrėti kai kuriuos būsimo renginio objektus, logistinius taškus ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus.

LTOK olimpinio sporto direkcijos nariai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė, Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorė Lina Minderienė ir rinkodaros projektų vadovė Miglė Šamšonaitė apsilankė būsimame olimpiniame kaimelyje.

„Pirmą kartą pamatėme Lietuvos namą, delegacijos kambarius, medikų zoną ir biurą. Taip pat vykome į per valandą nuo kaimelio nutolusią irklavimo bazę, kurioje startuos mūsų olimpiečiai. Mums tai buvo ypač svarbu planuojant logistiką – dabar geriau žinomi atstumai, sąlygos, galėsime geriau pasiruošti įvairiems scenarijams“, – sakė LTOK olimpinio sporto direktorius ir būsimos misijos vadovas E. Petkus.

„Paris 2024“ būstinėje įvyko susitikimai su funkcinių zonų vadybininkais, su jais išsamiai aptartos žiniasklaidos, akreditacijų, apgyvendinimo, satelitinių kaimelių ir kitos aktualijos.

„Apžiūrėjome olimpinio plaukimo baseino bazę, susitikome su plaukimo vadybininke, kuri atsakė į mūsų šalies federacijos klausimus, – pridūrė E. Petkaus pavaduotoja A. Vanagienė. – Vis dėlto iš Paryžiaus parsivežėme ir naujų galvosūkių dėl organizacinių iššūkių, kilsiančių per olimpines žaidynes.“

LTOK atstovai taip pat apsilankė Lietuvos ambasadoje, susitiko su ambasadoriumi Nerijumi Aleksiejūnu ir pirmąja sekretore Laura Čeponyte.

„Aptarėme lietuvių bendruomenės įsitraukimą į veiklas žaidynių metu, galimus bendrus renginius sirgaliams, sportininkams, svečiams, sutarėme dėl organizacinės pagalbos tiek per olimpiadą, tiek ir jai ruošiantis“, – papasakojo L. Minderienė.

Paryžius: vienas olimpinio kaimelio kiemų ir vaizdas pro būsimo Lietuvos delegacijos būsto langą. / LTOK nuotr.

Laukia Paryžius

Šiuo metu Lietuvos sportininkai turi 20 vietų Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.

Asmeninius kelialapius yra iškovoję keturi plaukikai: Rūta Meilutytė (100 m krūtine), Kotryna Teterevkova (100 m ir 200 m krūtine), Danas Rapšys (200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi) ir Aleksas Savickas (200 m krūtine).

Tokį pat tikslą pasiekė breiko šokėja Dominika Banevič ir du lengvaatlečiai – disko metikai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius.

Kelialapius šaliai pelnė šešios irkluotojų įgulos: moterų vienvietės valties (pasižymėjo Viktorija Senkutė), porinės dvivietės (Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė) ir pavienės dvivietės (Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė), vyrų vienvietės valties (Dovydas Nemeravičius), dvivietės baidarės (Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas, 500 m rungtis) ir keturvietės baidarės (Simonas Maldonis, M. Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja, 500 m rungtis).

Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės sėkme džiaugiasi šiuolaikinės penkiakovės bendruomenė.

Teisė startuoti Paryžiuje jau suteikta ir vienai Lietuvos dviratininkei, kuri galės dalyvauti grupinėse lenktynėse.

Latviai turi kol kas keturis olimpinius kelialapius (iš jų trys – šaliai), estai – septynis (vienas – šaliai).

Misija: pirmas deglą su olimpine ugnimis perims ir estafetę pradės olimpinis čempionas graikas S. Ntouskas. / worldrowing.com nuotr.

Ką lems burtai?

Kokie išbandymai dar lauks kelyje į olimpiadą, poryt sužinos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.

Lapkričio 27-ąją Šveicarijoje bus ištraukti ikiolimpinės atrankos burtai ir patvirtintos šalys, kuriose vyks kvalifikaciniai turnyrai.

Tarptautinė krepšinio asociacijų federacija (FIBA) paskelbė, į kuriuos krepšelius pateko atrankos dalyviai. Lietuviai – stipriausiame, kartu su ispanais, latviais ir slovėnais. Vadinasi, su šiomis komandomis mūsiškiams neteks varžytis.

Kitų krepšelių sudėtys: 2-as – Brazilija, Italija, Graikija ir Lenkija, 3-ias – Puerto Rikas, Juodkalnija, Dominikos Respublika ir Suomija, 4-as – Naujoji Zelandija, Sakartvelas, Meksika ir Libanas, 5-as – Kroatija, Dramblio Kaulo Krantas, Angola ir Filipinai, 6-as – Egiptas, Bahamai, Kamerūnas ir Bahreinas.

Iš viso vyks keturi atrankos turnyrai (juos surengti pageidavo Ispanija, Latvija, Graikija ir Puerto Rikas), kuriuose varžysis po šešias nacionalines rinktines. Kelialapius į Paryžiaus žaidynes pelnys tik atrankos turnyrų nugalėtojai.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė poryt sužinos, kokie išbandymai dar lauks kelyje į olimpiadą.

FIBA nurodė, kad viename turnyre galės dalyvauti ne daugiau nei trys Europos rinktinės.

Atrankos varžybos vyks kitų metų liepos 2–7 d.

Ugnis keliaus ir laivu

Paryžiaus žaidynių ugnies įžiebimo ir estafetės programą pristatė Graikijos olimpinis komitetas.

Olimpinė ugnis bus įžiebta 2024 m. balandžio 16-ąją tradicinėje vietoje – istorinėje Olimpijoje. Pirmas deglą perims ir estafetę pradės olimpinis irklavimo čempionas graikas Stefanas Ntouskas.

Balandžio 26-ąją deglą Paryžiaus žaidynių organizatoriams perduos olimpinis vandensvydžio vicečempionas graikas Ioannis Fountoulis.

Tądien estafetė iš Graikijos laivu persikels į Marselį, o į Paryžių olimpinė ugnis atkeliaus liepos 26-ąją.

Ekologija: architektų sprendimu olimpiniam vandens sporto centrui panaudota daug natūralios medienos. / venhoevencs.nl nuotr.

Patvirtino JT rezoliuciją

Jungtinių Tautų (JT) generalinė asamblėja balsų dauguma (118 – už, dviem susilaikius) patvirtino rezoliuciją dėl olimpinių paliaubų per 2024 m. Paryžiaus žaidynes.

Šalys raginamos laikytis visokeriopos taikos ir pradėti tai iki olimpiados likus septynioms dienoms, o baigti praėjus septynioms dienoms po paralimpinių žaidynių uždarymo.

2024 m. vasaros olimpinės žaidynės vyks liepos 26–rugpjūčio 11 d., paralimpiada numatyta rugpjūčio 28–rugsėjo 8 d.

Taip pat prašoma užtikrinti sportininkų, pareigūnų ir visų kitų akredituotų asmenų saugumą.

Balsuojant susilaikė tik Rusijos ir Sirijos atstovai.

JT rezoliucijai pritarė Baltarusija, Izraelis. Tarp nedalyvavusiųjų balsavime – Serbijos, Afganistano, Angolos, Azerbaidžano, Ekvadoro, Etiopijos, Indijos, Kenijos, Libijos, Namibijos, Nikaragvos, Pietų Afrikos Respublikos (PAR), Tadžikistano, Turkmėnistano, Uzbekistano, Venesuelos ambasadoriai.

venhoevencs.nl nuotr.

Pažeidė Olimpinę chartiją

Rusija savo sprendimą JT generalinėje asamblėjoje pavadino protestu prieš esą diskriminuojantį Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) draudimą šios šalies atletams dalyvauti žaidynėse su nacionaline vėliava.

TOK vadovas Thomas Bachas pareiškė, kad negali būti jokių kalbų apie sportininkų diskriminavimą, tai Olimpinės chartijos, kurią pažeidė karą Ukrainoje sukėlusi Rusija, sankcija.

Praeitą spalį Mumbajuje (Indija) įvykusiame TOK vykdomojo komiteto (VK) posėdyje nuspręsta suspenduoti Rusijos olimpinį komitetą (ROK).

„2023 m. spalio 5 d. vienašalis Rusijos olimpinio komiteto sprendimas į savo sudėtį įtraukti regionines sporto organizacijas, kurios yra pavaldžios Ukrainos nacionaliniam olimpiniam komitetui (Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios), yra Olimpinės chartijos pažeidimas, nes juo pažeidžiamas Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto teritorinis vientisumas, kurį pagal Olimpinę chartiją pripažįsta Tarptautinis olimpinis komitetas“, – pabrėžė TOK.