Pereiti į pagrindinį turinį

Pasaulio jaunimo čempionato išvakarėse žalgirietis nusiteikęs kovingai

Pasaulio jaunimo čempionato išvakarėse žalgirietis nusiteikęs kovingai
Pasaulio jaunimo čempionato išvakarėse žalgirietis nusiteikęs kovingai / Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Lietuvos čempionų patarimus ir buvusio vyriausiojo trenerio Joano Plazos pamokas Tomas Dimša bandys pritaikyti pasaulio 19–mečių čempionate Prahoje.

Vienas Lietuvos jaunimo rinktinės lyderių praėjusį sezoną baigė pagrindinėje Kauno „Žalgirio“ komandoje.

Nors perspektyvus 195 cm ūgio gynėjas epizodiškai pasirodė vos trejose rungtynėse VTB Vieningoje lygoje, tačiau įgavo daug svarbios patirties treniruodamasis su Eurolygos krepšininkais.

Prieš tai T. Dimša su „Žalgirio“ dubleriais pasipuošė NKL bronzos medaliu.

Atkrintamosiose varžybose kaunietis vidutiniškai rinkdavo po 12,4 taško, atkovodavo po 2,9 kamuolio ir atlikdavo po 2,1 rezultatyvaus perdavimo.

2010–aisiais T. Dimša su šalies 16–mečių rinktine tapo Senojo žemyno vicečempionu, o pernai Lietuvoje vykusias Europos 18-mečių pirmenybes praleido dėl traumos.

Prieš trejus metus gynėjas nacionalinei komandai vidutiniškai rinkdavo po 10,2 taško, atkovodavo po 2,6 kamuolio ir atlikdavo po 1,2 rezultatyvaus perdavimo.

Ketvirtadienį Tomo Masiulio treniruojama 19–mečių rinktinė startuos planetos pirmenybių B grupės mače su šeimininkais čekais.

T. Dimša tinklalapiui „BasketNews.lt“ tvirtino, kad lietuvių tikslas – patekti į stipriausių komandų ketvertą. Vienas rinktinės lyderių neabejojo, kad pasaulio čempionate neįveikiamų ekipų nebus, o Lietuvos rinktinę į priekį ves vienybė.

Akcentuoja varžybų pradžią

– Tomai, praėjusiais metais patyrėte riešo traumą ir nežaidėte Lietuvos jaunimo rinktinėje. Ar todėl šiais metais dar labiau laukėte treniruočių stovyklos pradžios? – tinklalapio „BasketNews.lt“ žurnalistas paklausė T. Dimšos.

– Be abejo, laukiau kaip ir kiekvienais metais. Aišku, po pernai patirtos traumos šį kartą dar labiau norisi žaisti rinktinėje ir grįžti į aikštę.

– Be jūsų žaidusi jaunimo rinktinė laimėjo Europos čempionato sidabrą. Tai reiškia, kad ir šią vasarą pretenduojate į medalius?

– Manau, šiemet bus kiek sunkiau. Žaisime pasaulio čempionate, bet tikslai yra aukščiausi. Manau, kad turime bandyti patekti į stipriausių komandų ketvertą. Tikrai kovosime iš visų jėgų.

– Treneris minėjo, kad negalite važiuoti tiesiog pasiimti medalių, nes greitai būsite nuleisti ant žemės. Ką apie tai galvoja patys krepšininkai?

– Nereikia mąstyti apie paskutines vietas. Reikia galvoti apie aukščiausias. Aišku, negalime sakyti, kad važiuojame laimėti pirmosios vietos. Bet manau, kad mums iškeltas tikslas patekti į geriausiųjų ketvertą arba penketą. Važiuojame žaisti kiekvienas rungtynes. Viskas priklausys nuo čempionato pradžios, kaip sužaisime pirmąjį ir antrąjį susitikimus ir ar pateksime į antrąjį etapą.

Praktikavosi su vyresniais

– Šią vasarą rinktinės vyriausiojo trenerio poste Arūną Visocką pakeitė Masiulis. Kuo skiriasi jų žaidimo filosofijos?
– Abu treneriai panašūs. Vadovaujant Visockui žaidėme panašiai. Jis gerai pažinojo visus žaidėjus. Masiulis taip pat visus gerai pažįsta, nes jo komandose daugelis vaikinų žaidė Eurolygos jaunimo turnyruose ir klubiniame sezone. Komandos krepšininkai pasikeitus treneriams didelio skirtumo nepajuto. Išliko tas pats žaidimo stilius, nepasikeitė ir žaidėjai.

– Ar Masiulis per rungtynes ar treniruotes dažnai remiasi pavyzdžiais iš savo krepšininko karjeros?

– Taip, treneris yra tikrai daug patyręs, daug kur žaidęs, daug ką žino ir padeda išmokti naujų dalykų. Jis ne tik paaiškina, bet ir parodo, kaip reikia viską daryti. Treniruotėse jis pademonstruoja daug įvairių pavyzdžių kaip gintis, mesti ar dar ką nors atlikti.

– Kuo grindžiamas jūsų rinktinės žaidimas?

– Pasižymime komandiniu žaidimu, greitu puolimu, gynybiniais veiksmais. Aišku, daugiau dėmesio skiriama gynybai.

– Sužaidėte šešerias kontrolines rungtynes su Ukrainos, Lietuvos, Rusijos bei Turkijos 20–mečių rinktinėmis ir pasiekėte penkias pergales. Ar žaisti su vyresnio amžiaus komandomis yra naudingiau?

– Be abejo. Su vyresniais yra daug sunkiau. Jie fiziškai stipresni. Kitose komandose yra krepšininkų, kurie jau užsirekomendavę Europoje. Žaisti sunku, todėl geriau kovoti ne su jaunesniais, o su vyresniais. Nepaisant to, kad laimėdavome, nereiškia, kad esame stipresni. Paprasčiausiai tomis dienomis mums geriau sekdavosi.

Varžovai nepažįstami

– Pats balandį žaidėte prestižinėse „Nike Hoop Summit“ rungtynėse, kur rungtyniavo JAV 19–ečių rinktinės krepšininkai. Jie atrodo labai galingai?

– Manau, dauguma ten buvusių krepšininkų pasaulio čempionate nežais, nes dalyvaus NBA naujokų biržoje. Tikrai neatvažiuos būtent tie žaidėjai, su kuriais kovojome aikštėje. Aišku, tikrai bus keli, dalyvavę tose rungtynėse. Stiprių krepšininkų bus ir Europos komandose, Australijos bei Kanados rinktinėse. Jeigu JAV rinktinė būtų sudaryta iš minėtame mače rungtyniavusių žaidėjų, tuomet būtų tikrai sunku. Kai lankiausi JAV, jie dar nebuvo gerai susižaidę, rungtyniavo vos po kelių treniruočių. Dabar jie sportuoja jau apie mėnesį, tad bus gerai pasiruošę.

– JAV žaidėjai pranoksta europiečius fizine jėga. Ar Senojo žemyno komandos turi galimybių įveikti JAV rinktinę?

– Manau, jog tikrai turi. Jono Valančiūno kartos komanda įrodė galinti žaisti su amerikiečiais. Jie nėra įspūdingi, tiesiog reikia žaisti komandinį krepšinį. JAV žaidėjai atletiški, stengiasi žaisti po vieną, kuo geriau pasirodyti. Juos galime pranokti komandinėmis pastangomis.

– Jūsų grupėje rungtyniaus Argentinos ir Irano rinktinės. Kuo jų žaidimo stilius skiriasi nuo Europos ekipų?

– Kol kas apie Iraną ir Argentiną nieko nežinome. Kitų grupės varžovų čekų žaidimą analizuosime, žiūrėsime vaizdo peržiūras ir jų derinius. Pirmosios rungtynės bus su čekais, o kitą dieną ruošimės kitam susitikimui.

– Kurios rinktinės pasaulio čempionato favoritės?

– Amerikiečiai, kanadiečiai, serbai. Jeigu žais Dario Šaričius, tuomet ir kroatai. Pastarieji turi ir Mario Hezonją. Jei reikėtų pasirinkti vieną komandą, tuomet tai be abejonės būtų JAV.

Draugai už aikštės ribų

– Tai, kad rinktinės sudėtis nuo praėjusių metų beveik nepasikeitė, yra jūsų pranašumas?

– Taip, jau trejus metus žaidžiame visi kartu. Pasikeičia vos keli krepšininkai. Vieni kitus puikiai pažįstame. Kartu rungtyniaujame ne tik šioje rinktinėje, bet ir klubuose. Tačiau susižaidusios bus ir kitų šalių ekipos. Manau, kad mūsų komanda nebus išskirtinė, nes ne vienerius metus kartu rungtyniauja ir kitos ekipos.

– Vadinasi, esate geri bičiuliai ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų?

– Taip, kartu laiką leidžiame ne tik kiekvienoje treniruotėje, bet ir už aikštės ribų. Visur einame kartu. Turime būti komanda. Jeigu būsime pavieniui, tuomet prastai žaisime ir nieko nepasieksime.

– Kaip pavyksta aikštėje pasidalyti laiką su kitais žaidėjais?

– Laiką dalijuosi su Mariumi Grigoniu, Justu Tamuliu ir Mantvydu Stašeliu. Manau, jog minučių aikštėje užtenka visiems. NKL gaudavau žaisti daugiau nei po 20 minučių, o su rinktine dar nežaidėme oficialių rungtynių. Minučių skaičius priklauso nuo to, kaip žaidi ir, kaip esi reikalingas aikštėje tuo metu.

– Pats rungtyniaujate atakuojančio gynėjo pozicijoje?

– Taip. Geriausiai ir jaučiuosi atakuojančio gynėjo pozicijoje.

Tobulėjo kiekvieną minutę

– Kaip vertinate savo klubinį sezoną?

– Visko buvo – gerų ir prastų rungtynių. Mūsų jauna „Žalgirio“ dublerių komanda pasiekė aukštą trečiąją vietą Nacionalinėje krepšinio lygoje. Tai labai geras rezultatas.

– Sezoną baigėte pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje. Ar dėl to jaučiatės labiau patobulėjęs?

– Be abejo, žaisti „Žalgiryje“ su tokiais gerais krepšininkais yra neįkainojama patirtis. Kiekvieną minutę išmokdavau naujų dalykų. Sulaukdavau patarimų ne tik iš vyresnių, bet ir iš jaunesnių krepšininkų. Tikrai daug ko išmokau iš puikaus trenerio, išleisdavusio mane į aikštę per rungtynes. Tai buvo neįkainojama patirtis.

– Ar kitą sezoną rungtyniausite pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje?

– To dar tikrai nežinau. Kur žaisiu spręs „Žalgirio“ vadovai. Jie sakė norintys pratęsti kontraktą.

– Pats labiau norite likti „Žalgiryje“ ar būti skolinamas kitai ekipai ir joje gauti daugiau minučių aikštėje?

– Norėčiau žaisti daug. Bet tikrai neatsisakyčiau treniruotis „Žalgiryje“ su aukščiausio lygio žaidėjais ir treneriais. Tačiau tai priklauso ne nuo manęs.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų