„Sporto atžvilgiu – viskas gerai, Lietuvoje kasmet užauga 2-3 geri sportininkai, tad turime iš ko tikėtis gerų rezultatų. Tačiau Šiaurėje jauniai bręsta kiek vėliau, tad deleguoti pilną komandą į varžybas mums yra sudėtinga“, – sakė šalies irkluotojų vadovas.

Daugiausia tikimasi iš merginų

Lietuvai čempionate atstovaus 22 sportininkai, pasiskirstę į 9 įgulas (iš viso pasaulio čempionate irkluotojai varžysis 13-oje rungčių). Vienvietes Trakuose irkluos Eglė Bezubovaitė ir Kasparas Keršanskas, dvivietes be vairininko – Vytautė Urbonaitė ir Kamilė Kralikaitė bei Dovydas Stankūnas ir Domantas Stankūnas, porines dvivietes – Viktorija Vareikaitė ir Ieva Medelinskaitė bei Titas Mašanauskas ir Paulius Černevičius, porines keturvietes – Monika Daugirdaitė, Evelina Butrimavičiūtė, Laurita Nemeravičiūtė ir Raminta Morkūnaitė bei Paulius Lukšas, Martynas Vaitkevičius, Gvidas Nienius ir Mantas Linkevičius, o keturvietę be vairininko – Tomas Kanapickas, Algirdas Staškevičius, Augustinas Jankevičius ir Valdas Venckus.

„Mūsų sportininkams buvo skirtas neblogas finansavimas, buvo treniruočių stovyklų, tad galime tikėtis gerų rezultatų. Pagrindinis tikslas – patekti į jaunių olimpines žaidynes, kurios kitais metais vyks Argentinoje. Didžiausi mūsų lūkesčiai siejami su E.Bezubovaite, V.Urbonaite ir K.Kralikaite, jei viskas bus gerai su sveikata“, – svarstė D.Pavilonis.

O kokį Lietuvos irkluotojų galutinį rezultatą LIF prezidentas galėtų pavadinti geru?

„Lietuvos irklavime geras rezultatas yra prizinė vieta. Esame išlepę, – šypsojosi D.Pavilonis. – Jaunių čempionate reikia kalbėti apie dalyvavimą A finaluose, o didžiausios viltys, kaip minėjau, siejamos su E.Bezubovaite ir V.Urbonaite bei K.Kralikaite.“

Pasaulio čempionate Trakuose dalyvaus 742 irkluotojai iš 59 šalių.

Renginys oficialiai bus atidarytas rugpjūčio 1 dieną. 19 val. prasidės varžybų dalyvių eisena į Trakų pilį, kurioje ir įvyks oficiali atidarymo ceremonija. Pasaulio čempionato atidarymas yra nemokamas, jame gali dalyvauti visi trakiškiai ir miesto svečiai.

Suaugusiųjų pasaulio čempionato nebereikia?

Apie pasaulio čempionato sportinę dalį LIF vadovas gali kalbėti ramiai ir su šypsena, tačiau visai kita nuotaika apima, kai paliečiama čempionato organizacinė dalis. Nemaloniausia tema – finansavimas.

„Jau ne vienerius metus kasmet rengiame čempionatus, Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) puikiai žino tokių renginių sąmatas. Anksčiau čempionatams būdavo skiriama po milijoną litų, o šiemet gavome 140 tūkst. eurų. Prašėme skirti 300 tūkst. eurų, mums buvo sakoma, kad išpūtėme sąmatą, ją net 4 kartus tikslinome, tačiau balandžio mėnesį sužinojome, kad vis tiek gausime mažiau nei pusę reikalingos sumos. Paprasčiausia būtų nieko nedaryti ir sužlugdyti visą ilgametį Lietuvos įdirbį ir įvaizdį tarptautinėje arenoje. Vis dėlto čempionatą mes surengsime ir padarysime tą reikiamu lygiu, tačiau federacija po jo turės skolų“, – optimizmu netryško D.Pavilonis.

LIF teko imtis maksimalaus renginio optimizavimo. Vietoje to, kad organizatorių komanda dirbtų tik savo srities darbus, dabar tie patys žmonės suksis ir akreditacijos centre, ir apdovanojimų ceremonijose, ir kitose srityse.

„Tačiau kad ir kaip besispaustume, kad ir kiek visko atsisakytume, žemiau 300 tūkst. eurų sąmatos sumažinti neįmanoma, – pridūrė I.Daukantienė. – Yra sumos, su kuriomis tiesiog nieko negali padaryti. Pavyzdžiui, yra 45 tūkst. eurų laiko fiksavimo įrangos nuomos iš „Swiss Timing“ kaina, 6300 eurų už privalomus dopingo testus ir t.t.“

Organizatorius, tradiciškai, gelbsti savanoriai, tarp kurių yra ir būrys užsieniečių. „Bus apie 20 užsieniečių savanorių, gerai, kad yra tokia tradicija užsienyje. Atvyks ir 4 amerikiečiai, kurie buvo pas mus prieš ketverius metus, o dabar vėl pasisiūlė. Labai džiaugiamės tokiais pagalbininkais, tačiau nemalonu, kad pagal įstatymus turime juos pamaitinti už 11,58 euro per dieną“, – pasakojo I.Daukantienė.

Planuota, kad šių metų čempionate bus naudojamas naujas starto tiltas. Tačiau ir šioje srityje viskas susijaukė dėl finansavimo. Valstybė skyrė ne pilną sumą, reikalingą pačiam pigiausiam tiltui įsigyti, o pinigai skirti sporto bazes valdančiam Lietuvos olimpiniam sporto centrui. Kaip valstybinė įstaiga turėtų susirasti trūkstamą lėšų dalį – neaišku. Kol kas ieškoma šios situacijos sprendimo.

„Tai nėra didžiausia blogybė, surengsime čempionatą ir su senu tiltu, tiesiog negalėsime naudotis neseniai įrengtu naujuoju – aštuntu – taku. Naujas tiltas vis tiek bus nupirktas, tikimės jį turėti iki metų pabaigos“, – sakė D.Pavilonis.

Tarptautinė irklavimo federacija (FISA) ne kartą yra pažymėjusi, kad remia Trakų irklavimo bazės vystymą ir tikisi joje vieną dieną surengti suaugusiųjų pasaulio čempionatą. Apie tokią strategiją jau daugelį metų kalba LIF vadovai, planai puikiai žinomi ir visiems Lietuvos sporto vadovams, su jais apie tai kalbėta daugybę kartų.

„Visi jaunių čempionatai yra pasirengimo suaugusiųjų čempionatui etapai, kasmet palaipsniui geriname infrastruktūrą, kad po to nebūtų per didelis krūvis vieneriems metams. Tačiau dabar gavome raštą iš KKSD, kad jaunių čempionatas nėra vienas iš pasirengimo suaugusiųjų čempionatui etapų, – stebėjosi LIF prezidentas. – 2019-metais planavome Trakuose rengti pasaulio jaunimo (iki 23 metų) čempionatą, o 2021 ar 2022 metais – suaugusiųjų. Lietuvoje nesame surengę jokios olimpinės sporto šakos suaugusiųjų pasaulio čempionato, dabar tokia galimybė yra, tačiau panašu, kad KKSD to nebereikia. Baisu ką nors toliau daryti, rankos nusvyra.“