Lapkričio 29 – gruodžio 8 d. Kaune vykusiame Europos klasikinės jėgos trikovės čempionate keli Lietuvos atstovai iškovojo medalius atskirose rungtyse, o geriausias šalies jėgos trikovininkas Amandas Paulauskas vyrų svorio kategorijoje iki 120 kg užėmė trečią vietą.

33-ejų lietuvis pernai Kaune vykusiose analogiškose varžybose iškovojo auksą, tačiau apginti titulo jam nepavyko. Kovoje dėl aukso A.Paulauskui koją pakišo pirmoji – pritūpimo su štanga rungtis, kurios metu sportininkas tik iš trečio karto iškėlė 305 kg svorį. Antroje – štangos spaudimo – rungtyje A.Paulauskas pasirodė geriausiai iš visų sportininkų ir iškėlė 247,5 kg. "Mirties traukos" veiksme lietuvis geriausiu bandymu iškėlė 325 kg štangą ir iš viso varžybose surinko 877,5 kg. Aukso medalį iškovojo lenkas Piotras Sadowskis, kuris surinko 895 kg, antrą vietą užėmė tokį pat svorį kaip ir A.Paulauskas surinkęs, tačiau už lietuvį šiek tiek lengvesnis ukrainietis Dmytro Pavlenka.

Nors A.Paulauskas ir neapgynė prieš metus iškovoto Europos jėgos trikovės čempionato titulo, bet savo pasirodymu nenusivylė. "Manau, kad pasirodymą ir rezultatus reikia vertinti teigiamai. Europos čempionatui aš net nesiruošiau, nes mano pagrindinis sezono startas buvo lapkričio 18–23 d. Dubajuje vykęs Pasaulio jėgos trikovės čempionatas su specialia apranga. Tos varžybos reikalauja maksimalios koncentracijos ir kainuoja daug jėgų, nes sportininkai su specialia apranga kelia gerokai didesnius svorius nei klasikinėse varžybose. Pasaulio čempionate aš užėmiau antrą vietą, pagerinau savo asmeninį ir Lietuvos jėgos trikovės rekordą štangos atkėlimo rungtyje (iki 345 kg), taip pat pagerinau savo asmeninį rezultatą bendrai per tris veiksmus surinkęs 1 080 kg. Iš tiesų tame pasaulio čempionate dalyvavę sportininkai į Europos čempionatą net nevyko, nes per dvi savaites atsigauti ir pasirengti faktiškai neįmanoma. Bet aš žinojau, kad esu vienintelis realus Lietuvos kandidatas laimėti medalį Europos čempionate, žinojau, kad mano pasirodymo laukia gerbėjai, tad nusprendžiau priimti šį iššūkį. Nuoširdžiai sakau, jei čempionatas būtų vykęs ne Lietuvoje, tikrai nebūčiau dalyvavęs, nes rizika buvo labai didelė. Ir dabar puikiai suprantu, kad nebuvau geriausios sportinės formos, dėl to nepavyko pakelti maksimalių svorių, silpnokai pasirodžiau pritūpimo rungtyje, o tai nulėmė, kad galutinėje įskaitoje likau tik trečias", – "Vilniaus dienai" sakė A.Paulauskas.

Jėgos trikovė yra viso jėgos sporto pagrindas.

– Koks skirtumas tarp varžybų su specialia apranga ir be jos?

– Speciali apranga sportininkams padeda iškelti maždaug 100 kg didesnį svorį. Ir ne bendrai, o kiekviename veiksme. Šiuo metu man labiau patinka varžytis su specialia apranga. Apskritai, lyginant šias dvejas varžybas, būtų galima sakyti, kad su specialiomis aprangomis varžosi profesionalūs jėgos trikovės sportininkai, o be – mėgėjai. Vis dėlto su specialiomis aprangomis smarkiai išauga pakeliami svoriai, reikia daug sunkiau dirbti treniruotėse, būtina trenerio ir bent kelių asistentų pagalba. Be to, pačios aprangos taip pat kainuoja. O be aprangų treniruotis galima ir vienam, tiesiog laikantis trenerio sudaryto plano.

– Lietuvoje daug žinome apie galiūnų sportą, sunkiąją atletiką. O kuo įdomi yra jėgos trikovė, kokie jos išskirtiniai bruožai?

– Jėgos trikovė yra viso jėgos sporto pagrindas. Turime tris bazines jėgos sporto rungtis – pritūpimą su svoriu, štangos stūmimą gulint ir atkėlimą nuo žemės, dar vadinamą "mirties trauka". Šiais veiksmais yra nustatomos maksimalios žmogaus fizinės jėgos ribos, jie naudojami kultūristų, sunkiaatlečių ir galiūnų treniruotėse.

Kita vertus, jėgos trikovė yra universali sporto šaka. Ji sutvarko, sustiprina ir subalansuoja sportuojančiojo kūną. O tai naudinga ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Iš tiesų, nebūtinai kiekvienas sportuojantis turi siekti pasaulio rekordų, svarbiausia – nuolat tobulėti, kiekvieną dieną judėti į priekį ir būti geresniu, stipresniu, nei buvai vakar. Ir sportuoti gali tiek vyrai, tiek moterys. Juo labiau kad jėgos trikovė nėra brangus sportas, norint dalyvauti varžybos dabar nereikia didelių investicijų į aprangas. Užtenka treniruočių plano, sporto klubo ir tinkamos mitybos.

– Kuo jus patraukė jėgos trikovė?

– Kaip ir daugelis jaunuolių atėjau į sporto klubą norėdamas sustiprėti, užsiauginti daugiau raumenų. Pradėjęs sportuoti pastebėjau, kad man visai neblogai sekasi, iškeliu didesnius svorius nei kiti. Nusprendžiau dalyvauti varžybose, pasiekiau gerų rezultatų ir taip užsikabinau. Tiesa, 2012–2017 m. buvau pasitraukęs iš varžybų arenos, gyvenau ir dirbau Norvegijoje, o sportavau tik savo malonumui. Bet ta sporto varžybų trauka niekur nedingo, aistra neužgeso, tad galiausiai apsisprendžiau grįžti į Lietuvą ir tęsti sportininko karjerą. Ir taip vėl panirau į tą sportinių varžybų verpetą, pasipylė pergalės, bet jų alkis dar tikrai nenumalšintas.

– Pernai tapote Europos klasikinės jėgos trikovės čempionu, o Pasaulio čempionate užėmėte trečią vietą, šiais metais triumfavote Europos klasikinėse štangos stūmimo nuo krūtinės varžybose ir išstūmęs 254 kg svorį pagerinote pasaulio rekordą, Lietuvoje apskritai neturite lygių varžovų. Kokios dar liko aukštumos jėgos trikovės varžybose?

– Man trūksta pasaulio čempiono titulo klasikinėse ir su specialia apranga varžybose. Tad kitais metais stengsiuosi pasiekti šias aukštumas. Pavasarį dalyvausiu klasikiniame pasaulio jėgos trikovės čempionate, o 2020 m. lapkritį Švedijoje bus svarbiausias sezono startas – Pasaulio jėgos trikovės čempionatas su specialia apranga. Sėkmingas pasirodymas šiose varžybose atvertų duris ir į 2021 m. Pasaulio žaidynes, kur sportininkai grumsis tik trijose kategorijose – lengvo, vidutinio ir sunkaus svorio. Pasaulio žaidynės rengiamos kartą per ketverius metus, iš karto po olimpinių žaidynių. Tai yra aukšto lygio varžybos, jose dalyvauja visos Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintos sporto šakos, pretenduojančios į olimpinių žaidynių programą. Jėgos trikovė taip pat žingsnis po žingsnio artėja prie olimpinio pripažinimo. Tad jei pavyks gerai pasirodyti ir šiose varžybose, tada galėsiu sakyti, kad šiame sporte pasiekiau visas aukštumas. Tačiau kol kas dar anksti apie tai svajoti, reikia dirbti ir siekti tikslų.

– Kokia yra jėgos trikovės sporto situacija Lietuvoje?

– Kai prieš ketverius metus buvo priimtas sprendimas rengti jėgos trikovės varžybas be specialių aprangų, tai smarkiai pagyvino susidomėjimą šia sporto šaka. Iki tol varžybos vykdavo tik su specialia apranga, o tam reikėjo labai rimtai ruoštis, investuoti daug pinigų į inventorių, trenerius, pagalbininkus. Dabar varžybų aplinka laisvesnė, paprastesnė, tad ir dalyvių skaičius išaugo. Štai Europos čempionate Kaune varžėsi apie 500 sportininkų, o Lietuvos čempionatuose dalyvauja iki 300 sportininkų. Visoje Lietuvoje yra bent keli tūkstančiai jėgos trikovės sporto entuziastų. Apskritai paskutiniu metu šis sportas sparčiai populiarėja, juo užsiima ne tik jaunimas ir vyrai, bet daugėja ir moterų, merginų. Štai kad ir Vilniuje esančiame sporto klube "Priklausomi nuo sporto" kartu su manimi varžybiniu jėgos trikovės ritmu treniruojasi 6 moterys ir 10 vyrų, o viena iš mano auklėtinių – Žaneta Navickaitė Europos čempionate iškovojo mažąjį bronzos medalį "mirties traukos" rungtyje.

– Ar neplanuojate ateityje išmėginti savo jėgas galiūnų varžybose?

– Šiuo metu esu susitelkęs tik į jėgos trikovę. Turiu labai konkrečius, aukščiausius tikslus, ir būtų neteisinga blaškytis, kol tie tikslai nėra pasiekti. O tuo pat metu sėkmingai varžytis jėgos trikovės ir galiūnų sporto varžybose neįmanoma. Noriu tapti geriausiu pasaulio jėgos trikovininku ir šiame sporte palikti savo pėdsaką. Kita vertus, mano amžius toks, kad vargu ar pavyktų padaryti karjerą galiūnų sporte. Kita vertus, jėgos sporto šakose geriausi rezultatai pasiekiami tarp 30 ir 40 metų, tad laiko rekordams ir pokyčiams dar turiu.