Rudenį R.Kančys Frankfurto maratone užfiksavo antrą rezultatą šalies istorijoje (2 val. 12 min. 50 sek.), o I.Brasevičius Berlyne 45,195 km įveikė per 2 val. 15 min. 53 sek. Tuo tarpu prieš kiek daugiau nei savaitę Barselonos pusmaratonyje užfiksavo lietuviams seniai neregėtus laikus: Remigijus nuotolį nubėgo per 1 val. 4 min. 29 sek., o Ignas – vos 4 sekundėmis lėčiau.

Į treniruočių stovyklą – su mažamečiais vaikais

Olimpiniam sezonui R.Kančys ir I.Brasevičius ruošiasi drauge. Nors sportininkai treniruojasi pagal skirtingą programą, nemažą dalį darbų jie gali atlikti bėgdami kartu.

„Didžiąją dalį stovyklų būname kartu, tik treniruojamės šiek tiek kitaip, bet daug ir kartu bėgame. Pradėjome į stovyklas kartu važinėti prieš 3-4 metus, – pasakojo I.Brasevičius. – Nebūtinai turi sutapti treniruotės, bet turi sutapti požiūris į viską, charakteriai. Mes esame konkurentai trasoje, bet draugai gyvenime. Vienas kitam netgi padedame, palaikome per treniruotes ir nuo to treniruotis būna tik lengviau.“

Šiuo metu stajeriai stovyklauja Portugalijoje. Šioje treniruočių stovykloje kūdikius auginantiems tėčiams kompaniją palaiko ir vaikai, ir mylimosios.

„Su šeima esu jau antrą kartą. Daug ramiau, kai grįžti ir randi namie šeimą, nereikia sukti galvos. Daug lengviau treniruotis, kai šeima šalia. Kol kas dukra dar nenuima laiko, bet neleidžia tinginiauti“, – juokėsi vienerių Elzės tėtis R.Kančys.

„Vaikas yra šalia, tad morališkai yra daug lengviau nei išvažiavus vienam“, – antrino pirmą kartą su šeima stovykloje esantis I.Brasevičius.

Pagrindiniai pavasario startai sportininkams bus tie patys – kovo 29 dieną Gdynėje (Lenkija) jie bėgs pasaulio pusės maratono čempionate, o balandžio 19-ąją – Vienos maratone.

„Varžybos yra labai atsakingos, pasaulio čempionatas, kur atstovausiu Lietuvai. Gal nebūsiu pačioje geriausioje sportinėje formoje, nes iki maratono bus likusios trys savaitės, bet padarysiu viską, ką galiu. Manau, viskas bus gerai“, – vylėsi R.Kančys.

Barselonoje – įspūdingi rekordai

Praėjusiais metais R.Kančiui pavasaris nesusiklostė taip, kaip tikėjosi lietuvis. Prahoje maratono įveikti jam nepavyko, tuo pačiu – įvykdyti pasaulio čempionato normatyvo. Tačiau Kaune olimpinių žaidynių dalyvis tapo greičiausiai Lietuvos maratoną įveikusiu lietuviu apskritai: distanciją jis nubėgo per 2 val. 18 min. 36 sek. bei pasiekė Kauno maratono rekordą.

„Po nusiimto maratono buvo baimė, kaip seksis toliau, kaip bėgsis. Kauno maratonas padėjo gerus pamatus rudens startams ir suteikė pasitikėjimo“, – prisipažino R.Kančys.

Panašiai metai klostėsi ir I.Brasevičiui – pavasarį jis du mėnesius jautė jėgų trūkumą, tačiau „Hollister“ pusmaratonyje triumfavo, aplenkęs Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvį Igorį Russą iš Ukrainos.

„Tada Kaune pritrūko tik kelių sekundžių iki asmeninio rekordo, netikėtai nugalėjau, nors dalyvavo stiprus ukrainietis. Prieš Kauno maratoną turėjau virusą, buvau iškritęs du mėnesius. Labai sunkiai bėgosi ir šiaip sunku viską buvo daryti. Tas Kauno maratonas man buvo lipimo iš duobės pradžia. Nuo tada visai kitaip bėgosi, visai kitaip sekėsi varžybose. Galų gale atėjo profesionalumas, lygis, dirbu dar sunkesnius darbus ir psichologiškai jaučiuosi tvirčiau“, – sakė I.Brasevičius.

Abu lengvaatlečius pozityviai nuteikė pirmasis metų startas Barselonoje. R.Kančys asmeninį rekordą pagerino 58 sekundėmis, o I.Brasevičius – net 1 min. 25 sek.

„Barselonoje truputį nustebinau save, bet net neabejojau, kad bėgsiu iš 1 val. 6 min. Mano tikslas buvo 1 val. 5 min. 30 sek. – tą rodė treniruotės, noras buvo toks, tik subėgau dar minute greičiau, dėl to save nustebinau. Varžybų metu pradėjau per greitai, bet neišsigandau, o kaip tik nusprendžiau laikytis ir kovoti“, – prisiminė I.Brasevičius.

Save nustebinęs jautėsi ir R.Kančys – pagal treniruotes sportininkas dažniausiai nežino, kokio rezultato galima tikėtis varžybose.

„Esu iš tų, kurie treniruojasi, bet negali pasakyti, kaip bėgs varžybose. Džiaugiuosi, kad gerai susibėgo, tuo labiau, kad praėjęs sezonas buvo labai ilgas – baigėsi tik gruodį. Poilsio neturėjau, išskyrus švenčių laikotarpį. Džiaugiuosi, kad stovykla buvo produktyvi ir startas Barselonoje parodė, kad treniruojuosi gera linkme, – sakė R.Kančys. – Ar nustebino Ignas? Ne, nes iš treniruočių buvo galima matyti, kaip jis pasirengęs. Pačiose varžybose jis prisivijo mane dešimtame kilometre ir bėgome kartu. Grupelė pradėjo lėtėti, tad teko mums su Ignu vienas kitą spausti link finišo.“

Vienintelis kelias į Tokiją

R.Kančiui dabar priklauso antras geriausias lietuvių rezultatas tiek maratono rungtyje, tiek pusmaratonyje. Nuo Česlovo Kundroto dar 1997 metais užfiksuoto laiko (2 val. 12 min. 35 sek.) jį skiria jau tik 15 sekundžių.

„Tikėjausi tokio klausimo (juokiasi – aut. past). Dar daug trūksta iki Lietuvos rekordo – 15 sekundžių. Apie jį negalvoju, o kaip susidėlios varžybose, bus matyti. Greitai prabėgau tik pusę maratono, dar pusė liko“, – nusijuokė R.Kančys.

Pakoreguoti poziciją geriausių Lietuvos maratonininkų sąraše tikisi ir I.Brasevičius. Šiuo metu jo rezultatas tarp visų lietuvių yra septintas.

„Savo asmeninį rekordą tikrai realu gerinti, einu link to ir kiek įmanoma stengsiuosi. Apie Lietuvos rekordą negalvoju, bet 2 val. 13 min. man yra tikrai įmanomas rezultatas. Reikia dar daug treniruotis, dar daug visko padaryti, žiūrėsime, kaip seksis. Maratonas yra tokia distancija, kada vieną planuoji ir gali atsitikti kitaip, bet anksčiau ar vėliau tikrai pagerinsiu šį savo rezultatą“, – sakė I.Brasevičius.

Abu Lietuvos maratonininkai turi galimybių vykti į Tokijo olimpines žaidynes. Tą padaryti galima dviem būdais – įvykdžius normatyvą arba užėmus atitinkamą poziciją planetos reitinge. Tačiau normatyvas į žaidynes aukštesnis net už šalies rekordą – 2 val. 11 min. 30 sek.

„Manau, tiek man, tiek Remigijui patekti pagal reitingą nėra jokių šansų, o vienintelė galimybė patekti į žaidynes yra įvykdžius normatyvą. Jei yra nors vienas procentas, kad tai yra įmanoma, tiek Remigijus, tiek aš bandysime tą padaryti“, – pažadėjo I.Brasevičius.

Dar nėra žinoma, ar pernykščiai Kauno maratono čempionai dar kartą išbandys jėgas Kaune. Šiemet didžiausias Laikinosios sostinės sporto renginys vyks balandžio 26 dieną.