Kaip moterų krepšinio komandos vyriausiasis treneris prieš pusmetį debiutavęs Dalius Ubartas įsitikinęs, kad šis sezonas "Lemminkainen" komandai buvo įdomus, turiningas ir sėkmingas.

– Sezonas komandai buvo nelengvas, – sakė gruodį prie komandos vairo stojęs D.Ubartas. – Kovojome trijuose frontuose: Lietuvos (LMKL), Baltijos (BWBL) moterų krepšinio lygų čempionatuose, debiutavome Europos taurės turnyre. Lietuvoje užimta trečioji vieta objektyviai atspindėjo mūsų pajėgumą. Vilniaus TEO ir Marijampolės "Arvi" komandos buvo gerai sukomplektuotos, stipresnės nei praėjusiais metais. Todėl mums jų nepavyko įveikti. Gal kiek gaila, kad nepatekome į lemiamas BWBL pirmenybių varžybas. Nedaug trūko, kad, įveikę Rygos TTT, mes būtume žaidę jose. Labai gera mokykla mums buvo varžybos su Europos komandomis. Nors dažniau pralaimėjome nei skynėme pergales, tačiau Rusijos ir Serbijos komandos buvo pernelyg stiprios, kad galėtume ja įveikti.

– Kaip vertinate savo, kaip vyriausiojo trenerio, debiutą?

– Praėjusiame čempionate padėjau Ramunei Kumpienei treniruoti žaidėjas, o šį sezoną ji man patikėjo komandos vairą. Tačiau prezidentė nenutolo nuo komandos – dažnai patardavo. Tapus vyriausiuoju treneriu, tiesiogiai teko pajausti miesto poziciją. Komandai, žaidusiai Europos varžybose, skynusiai pergales Lietuvoje ir Baltijos šalyse, buvo skirta juokinga suma – 30 tūkst. litų. Kiek žinau, komanda sumoka daugiau mokesčių valstybei, nei gauna pinigų iš miesto. Būtų galima kilti dar aukščiau, tačiau, matant Klaipėdos vadovų požiūrį, nenorom kyla klausimas, ar reikia stengtis. Kiek gali komandą išlaikyti vien rėmėjai? Praėjusiais metais "Lemminkainen" buvo vienintelė uostamiesčio komanda, iškovojusi medalius žaidimų sporto šakoje. Šįmet mes dar kartą iškovojome laurus. Gal mums kompaniją palaikys "Neptūno" krepšininkai, bet tai būtų viskas.

– Kurias krepšininkes, padariusias didžiausią pažangą, norėtumėte išskirti?

– Be abejo, didžiausią žingsnį žengė Eglė Šikšniūtė ir Lina Pikčiūtė, žaidimą pagerino ir Marina Solopova. Ateityje geromis krepšininkėmis turėtų tapti Gintarė Mažionytė ir Inesa Visgaudaitė. Kaip subrendusi krepšininkė žaidė Eglė Žigelytė. Šiandien ji – viena geriausių Lietuvos įžaidėjų. Už valią ir užsispyrimą, žemaitišką charakterį norėčiau padėkoti komandos lyderei Ritai Milieškienei, radusiai jėgų atsistoti po sunkių traumų ir tapti naudingiausia LMKL žaidėja.

– Kokių permainų komandoje reikėtų tikėtis po šio sezono?

– Kol kas anksti apie tai kalbėti. Didelių tikrai nebus. Pagrindinės žaidėjos turi galiojančias sutartis. E.Šikšniūtę ir L.Pikčiūtę pas save nori matyti stipriausios Lietuvos komandos, tačiau jų kontraktai su ekipa dar neišsekę. Nebent su R.Kumpiene į "Lemminkainen" ekipą pakviesime dar kelias jaunas krepšininkes.

– Daug metų treniravote vyrus, su "Naftos-Uni-Laivitės" komanda laimėjote Nacionalinės krepšinio lygos auksą. Ar didelis skirtumas treniruoti vyrus ir moteris?

– Didžiulis. Nekalbant apie lyčių fizinius pajėgumų skirtumus, ypač skiriasi psichologija. Nesu iš tų strategų, kuris drįstų rėkti ant moterų. Tenka kartais spręsti kartu su žaidėjomis jų problemas. Džiugu, kad man pavyko įtikinti, jog tik sunkiu darbu galime laimėti. Jei nebūtų buvę supratimo – nebūtų medalių.