Pirmajame naujos sudėties Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomajame posėdyje dar kartą pagerbti olimpinių žaidynių prizininkai. Į posėdį Atvyko Evaldas Petrauskas, Jevgenijus Šuklinas ir Aleksandras Kazakevičius. Laura Asadauskaitė, kaip teigiama, neatvyko dėl ligos, Rūta Meilutytė dėl per didelio užimtumo. LTOK ir federacijų atstovai apžvelgė praėjusios olimpiados rezultatus, aptarė didžiausias problemas ir trūkumus, su kuriais teko susidurti besiruošiant varžyboms. Vykdomasis komitetas vienbalsiai nusprendė, kad Lietuvos olimpinės rinktinės pasirodymas Londone turi būti įvertintas labai gerai.
Iššaukiančiu pasisakymu nustebino šiuolaikinės penkiakovės federacijos viceprezidentas Andrėjus Zadneprovskis. Olimpinis prizininkas atvirai kritikavo ilgametį LTOK prezidentą Artūrą Poviliūną ir dabartinę komiteto prezidentę Dainą Gudzinevičiūtę, - "Nors nebuvo gerų sąlygų, ypač žirgyno atžvilgiu, penkiakovėje pasiekėme puikių rezultatų. Varžyboms ruošėmės Lenkijoje. Nepaisant džiugių dalykų, mane ir mano žmoną Laurą Asadauskaitę vis dar žeidžia šlykšti istorija su automobiliu. Olimpinė čempionė buvo apjuodinta. Noriu perduoti kuo šilčiausius linkėjimus nuo tarptautinių parterių Artūrui Poviliūnui. Deja, iš savo pusės apie LTOK garbės prezidentą negaliu pasakyti nieko gero. Kreipiuosi į LTOK prezidentę Dainą Gudzinevičiūtę, - Išgyrėte Latvijos sporto centrus, tačiau nežinote kas darosi Lietuvoje. Bazėse olimpiniai čempionai priversti daryti apšilimą kartu su 30 vaikų“, - piktinosi A. Zadneprovskis.
Išsakė problemas ir trūkumus
Kiti pranešėjai pasisakė nuosaikiau ir sporto problematiką dėstė žymiai konstruktyviau. Pagrindinėmis problemomis įvardintos laiku nepasisavintos valstybės lėšos, atletų atsistatymo ir poilsio, sporto medicinos svarba. Taip pat siūlyta daugiau dėmesio skirti pirmiesiems sportininkų treneriams, labiau vertinti specialistų darbą savivaldybės lygmenyse.
prof. Algirdas Raslanas, Lietuvos olimpinės misijos Londone vadovas. Trūksta tikslingo planavimo, kol kas jo paklaida yra per didelė. Reikia tiksliai žinoti varžovų pasiruošimą ir fizines galimybes, kad galėtume realiai įvertinti savo šalies sportininkų pajėgumą dar prieš varžybas. Mes neadekvačiai žvelgiame į sportininkų poilsį. Didelis fizinis krūvis organizmą nuvargina, jis nespėja atsistatyti. Dažnas mūsų sportininkas jau startuoja nuvargęs. Praradome daug gerų atletų anksčiau laiko, nes jie buvo priversti baigti savo karjerą dėl nepakeliamų raumenyno skausmų. Turime atkreipti dėmesį į pilnavertį sportininko atsistatymą. Taip pat trūksta medicinos specialistų, nepakankama traumų prevencija.
Albinas Grabnickas, LTOK VK narys. Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas. Mačiau daug įvairių lentelių, tačiau nei vienoje iš jų nebuvo paminėta, kur didieji sportininkai pradėjo savo kelią. Jis prasideda savivaldos lygyje. Kai atletui sukanka 18-lika metų jam nebėra kur sportuoti. Juk ne visi tilps olimpiniame centre ir ne visi bus pretendentai į olimpinę rinktinę. Reikia spręsti savivaldybių, trenerių finansavimo klausimus. Juk treneris neretai prie sportininko paruošimo prisideda daugiau nei atitinkamos federacijos generalinis sekretorius. Būtų gražu, jei žiniasklaidos atstovai aprašydami sportininkus paminėtų ne tik Vilnių ir olimpinį centrą. Reiktų pasidomėti – iš kokio miesto, kokią sporto mokyklą yra baigęs sportininkas. Tai būtų akstinas dirbti ir tų mokyklų treneriams, jei jų vardas būtų girdimas plačiau.
prof. Aleksas Stanislovaitis, Lietuvos sporto universiteto sportininkų testavimo laboratorijos vedėjas. Mūsų universitetui pavyko po vieno stogu suburti itin patyrusį kolektyvą. Mes naudojame pažangiausią metodiką ir technologijas. Kažkuria prasme esame visuomenininkai. Tapti profesionaliais sportininkais svajoja ir siekia tūkstančiai, o jais tampa vienetai. Noriu atkreipti dėmesį, kad sporto mokslo mediciną prisimename tik tuomet, kai nepasiseka.
LKKSD vadovas Klemensas Rimšelis. Neatsimenu, kada pietavau su Vilniaus meru ir kalbėjausi sporto tematika. Nemanau, kad galėtume rasti bendrų taškų. Kai reikia spręsti konkretų konfliktą, įvairios komisijos dažniausiai atlieka balasto vaidmenį. Aktualus klausimas yra sveikatos draudimo reikalai. Sportininkai geriausius pasiekimus pasiekia atvirutėje – prie Trakų pilies esančiame ežere. Padarius dar vieną taką ši bazė patektų tarp penkių geriausių pasaulyje.
Metų pabaigoje skubiai reikia įsisavinti lėšas skirtas sportui, kad jos negrįžtų į valstybės biudžetą, nes metų pradžioje daugelis miestų dėl finansų perskirstymo kreipiasi į teismą. Išvada – pinigai įšaldyti, veiksmo nėra. Žinoma, pinigų niekam niekada nebus gana. Viltis yra ta, kad Prezidentė savo pasisakymuose atkreipė dėmesį į sportą. Seimo pirmininku taip pat išrinktas žmogus, kuris glaudžiai susijęs su sportu.
LTOK garbės prezidentas Artūras Poviliūnas žaidynes Londone įvardino kaip nervingas, - „Sulaukėme skambučių iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros - teko aiškintis dėl Tautinės giesmės sutrumpinimo. Iki Rio de Žaneiro olimpiados liko 1354 dienos. Laikas bėga greitai. Šiame pasirengimo cikle galime susidurti su techninėmis problemomis. Geriausi pasaulio sportininkai nori ant savo aprangos reklamuoti savo rėmėjus, tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) tai griežtai draudžia. Su panašiomis problemomis teks susidurti ir mums.
Lengvosios atletikos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva išdavė, kad olimpinis čempionas Virgilijus Alekna dar neplanuoja baigti sportinės karjeros, - „V. Alekna kitąmet ruošiasi startuoti pasaulio čempionate ir patekti į šešetuką. Austra Skujytė praleis ateinantį sezoną, tačiau turi rimtų ketinimų startuoti 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse. Lina Grinčikaitė vos pateko į olimpiados traukinį, joje užėmė 17-tąją vietą, tačiau pagerino Lietuvos rekordą. Nuvylė ėjikai. Vienintelė Kristina Saltanovič demonstruoja stabilius rezultatus. Galbūt kitiems reikia psichologo pagalbos? Jie yra pasiruošę žymiai geriau, nei pasirodo per varžybas“, - ataskaitoje teigė N. Medvedeva.
Naujausi komentarai