Tarp tūkstančių aplink zujančių žmonių Barselonos „Palau Sant Jordi“ arenos koridoriuose dažną dieną galima sutikti inteligentišką, iš pažiūros, kuklų ir iš margos minios neišsiskiriantį vyriškį.

Tiesa, su šiuo lankytoju noriai bendrauja ir ryškiausios pasaulio plaukimo čempionato Barselonoje žvaigždės, ir jų treneriai, ir FINA (Tarptautinės vandens sporto šakų federacijos) vadovai.

„Labas. Smagu, kad pažinote“, - lietuviškai pasisveikina vyras ir smagiai nusišypso.

Buvęs kaunietis Genadijus Sokolovas, fiziologas, mokslininkas, kompiuterinių programų ir treniruočių metodikų kūrėjas, iš tiesu, čia yra viena įdomesnių figūrų. Tiesa, ne eiliniams aistruoliams, o plaukimo specialistams iš viso pasaulio.

Norint apibūdinti daugiau nei dešimtmetį JAV gyvenančio lietuvio profesiją, būtų galima pasakyti ir glaustomis frazėmis: lipdo ateities ir dabarties čempionus. Kuria tobulus atletus, kaip kad geriausias visų laikų pasaulio sportininkas Michaelas Phelpsas. Tituluočiausias ir galbūt geriausias atletas žmonijos istorijoje.

M.Phelpsas, Ryanas Lochte, Natalie Coughlin, Rebecca Soni , Dara Torres – jei sudėtume visus JAV atletų, su kuriais dirbo ir dirba mokslininkas iš Lietuvos, titulus, matyt, reiktų atskiros kompiuterinės programos, norint suskaičiuoti, kiek medalių pelnė Amerikos plaukimo žvaigždės, padedamos lietuvio.

Buvęs penkiakovininkas, užsienyje studijavęs, vėliau Lietuvos kūno kultūros akademijoje dirbęs G.Sokolovas amerikiečių dėmesio sulaukė dėl savo kuriamų unikalių kompiuterinių programų ir duomenų bazių, padedančių sudaryti tokias pat išskirtines treniruočių metodikas, nustatyti plaukikų spragas technikos, fiziologijos ir kitose srityse. G.Sokolovas tapo JAV plaukimo federacijos fiziologijos direktoriumi, su jų plaukikais dirbo trijose olimpiadose. Dabar sėkmingai plėtoja savo verslą – su žmona Birute įkūrė konsultacinę įmonę, rengiančia vandens sporto šakų, triatlono, penkiakovės treniruočių stovyklas. Moksliškai testuoja profesionalius atletus, dirba su ligoniais.

Pastaruoju metu, lietuvio metodika itin domisi FINA specialistai, su juo vysto bendrus projektus visame pasaulyje. Gali būti, kad G.Sokolovas netrukus gaus daugiau progų padirbėti ir savo tėvynės labui.

Juolab, kad mokslininkas visa širdimi serga už Lietuvos plaukikų pergales ir teigia niekada neatsisakysiąs padėti Rūtai Meilutytei ir ne tik jai.

Ar gali būti, kad mūsų plaukimo deimančiukas, spindintis taip ryškiai, kaip įmanoma, dar turi nemenkų rezervų? Tikrai - taip, neabejoja mokslininkas. Atletų be trūkumų nebūna. Gera žinia, kad Rūta dar gali tobulėti bei plaukti dar greičiau!!!

Pirmojoje pokalbio dalyje - mokslininko mintys ir įspūdžiai apie darbą su tituluočiausiu atletu žmonijos istorijoje Michaelu Phelpsu. Rytoj pateiksime antrąją pokalbio dalį, kurioje G. Sokolovas atskleis, kas lėmė stulbinamą Rūtos šuolį, kokie pavojai jos gali tykoti ateityje, kokie garsiausių plaukimo superžvaigždžių pergalių receptai ir daugelį kitų įdomybių.

Padeda FINA ir JAV rinktinei

- Kokie jūsų įspūdžiai iš šio vandens sporto šakų pasaulio čempionato Barselonoje?

- Barselona labai gražus miestas. Mes čia su amerikiečių rinktine dalyvavome pasaulio čempionate prieš 10 metų. Tąsyk varžybos buvo taip pat įspūdingos. Jose legendinis Michaelas Phelpsas laimėjo savo pirmuosius medalius. Atvažiavo 18-metis vaikinas ir pasiėmė, berods, šešis medalius. Ne visus aukso, žinoma. Šiemet įspūdingas tuo, kad atsiranda daug naujų plaukikų. Senoji karta nueina, pasirodo naujoji – dar greitesnė. Ir, be abejo, man čempionatas įspūdingas tuo, kad Rūta Meilutytė plaukia labai įspūdingai, gerina pasaulio rekordus.

- Kaip sekasi jums ir JAV rinktinei?

- Šiuo metu JAV komandoje vyksta kartų kaita. Karjerą baigė M.Phelpsas, baiginėja ir kitos vyrų bei moterų plaukimo žvaigždės. Bet JAV rinktinė pirmaisiais metais po olimpiados atrenka daug  jaunimo. Tai vyksta ne dirbtinai, o natūraliai. 

- Kokia jūsų misija Barselonoje?

- Šiuo atveju aš čia ne su JAV rinktine, o su FINA (Tarptautine vandens sporto federacija). Jie vysto projektą, skirtą pakelti plaukimo lygį besivystančiose šalyse. Mes, mano tyrimų kompanijos atstovai: aš, mano žmona ir mano verslo partneris dirbame su tokiais plaukikais. Jie dažniausiai yra niekam nežinomi, neturi taip vadinamų laiko standartų, bet jie stengiasi tai padaryti. Šalys nėra turtingos, neturi patirties, nežino kaip tai padaryti. Jie nežino treniruočių technikos, metodikos.

Mano dienotvarkė čia gana intensyvi. Iš ryto tariamės su treneriais, kokie sportininkai pas mus ateis. Paskui einu į apšilimo zoną, ten vykdau analizę praėjusios dienos testavimų. Žiūrime video, analizuojame kokias klaidas jie daro. Po rytinės sesijos ištuštėja baseinas ir aš galiu filmuoti bei testuoti sportininkus. Tai trunka apie 3 – 4 valandas. Ir taip kasdien. Spėju pabendrauti ir su lietuviais, per rytines lengvesnes treniruotes. Persimetame žodžiais ir su treneriais.

- Kokias pastebite dabartines plaukimo tendencijas?

- Prieš keletą metų, kai buvo leidžiami „greitieji“ poliuretano plaukimo kostiumai, buvo masiškai gerinami pasaulio rekordai. Tik vienas kitas išsilaikė. Kai kuriose rungtyse net apie dešimt sportininkų ėmė plaukti greičiau nei buvęs pasaulio rekordas, pasiektas be kostiumo! Tai buvo neįtikėtinas šuolis ir jokiom treniruočių metodikom jo nepaaiškinsi. Tik dėl kostiumų, kurie atletams suteikė “plūdumą”, jie slydo vandens paviršiumi. Visi galvojo, kad tų kostiumų nebegalima atšaukti, nes pasiekti rekordai, kurių be kostiumų niekas nepagerins dar dvidešimt metų. Bet aš žinau, kad žmogaus galimybės plaukti greičiau yra neribotos. Kas dabar atrodo fantastiškai greita, po 5 metų bus normalus rezultatas. Amerikoje mes turime grupę jaunuolių, kurie jau gerina M.Phelpso ir kitų buvusių lyderių rekordus. Jie plaukia greičiau nei buvę fenomenai, kai jiems buvo tiek pat metų.

Kaip sukurti naują M.Phelpsą

-  JAV rinktinei neatstovauja M. Phelpsas – tituluočiausias ir galbūt geriausias atletas žmonijos istorijoje. Ar teigiate, kad amerikiečiai turi jam lygiavertę pamainą?

- Nepakeičiamų žmonių nėra. Jaunimas labai stipriai tobulėja būtent ir dėl to, kad M. Phelpsas užleido vietą jiems. Iki to laiko talentingam plaukikui Amerikoje buvo beveik neįmanoma patekti į svarbiausias varžybas, jei jis plaukė tose rungtyse, kur karaliauja Michaelas. Būdavo kuriozinių situacijų – žmogus – trečias pasaulyje, bet negali dalyvauti pasaulio čempionate, nes neįveikia JAV atrankos barjero. O tam turi aplenkti arba 18 kartų olimpinį čempioną M.Phelpsą, arba Ryaną Lochte (penkis kartus olimpinį čempioną). Jaunuoliai sakydavo: tai neįmanoma! Ir keisdavo rungtį. Taip Amerika netekdavo beveik garantuoto bronzos medalio.
Žinoma, žiūrint strategine prasme, pasaulyje susidomėjimas plaukimu kažkiek nuslūgo, nes nėra tokios superžvaigždės kaip M.Phelpsas. Būtent jo fenomenas aistruolių akyse smarkiai pakėlė plaukimo prestižą.

- Beje, 2008 metais plačiai nuskambėjo istorija, kai M.Phelpsas per Pekino olimpines žaidynes vieną savo aukso medalių įteikė jums...

- Taip, labai malonūs prisiminimai. Po vienos paskutiniųjų rungčių jis priėjo prie manęs ir nusišypsojo: „Čia medalis – tau. Aš turiu jų pakankamai“ (juokiasi. – aut. past.). Jis - geras draugas, bendraujame iki šiol. Jis buvo atvykęs ir į Barseloną keletui dienų.

- Daugelio žmonių nuomone, M.Phelpsas sportinę karjerą baigė per jaunas, berods 27-erių. Sakoma, kad ilgesnį laiką profesionaliai nebesportuojantis žmogus, niekada nebebus toks pat geras, kaip karjeros viršūnėje. Ar, jūsų nuomone, jis dabar panorėjęs galėtų grįžti į tą patį fenomenalų lygį, kuriame buvo?

- Žinoma! Galbūt jam būtų sunkiau grįžti į 200 metrų nuotolio rungtį, bet savo šimtą metrų jis galėtų plaukti taip pat gerai, kaip iki tol. Paskaičiuokime: 100 metrų laisvu stiliumi, 100 m ”delfinu”, dvi estafetės – ir potencialiai Amerika turi 4 aukso medalius kitoje olimpiadoje (šypsosi – aut. past.). Manau, jam sugrįžimui pakaktų metelių, pusantrų. Kita vertus, ar jis dar turėtų motyvacijos. Jis man sakė: “Na, gerai: 20 aukso medalių ar 18-ka. Koks skirtumas?”.

- Vis dėlto tokių atletų kaip M.Phelpsas pasaulyje nebuvo ir, jei kalbėtume apie titulus, būkime atviri, matyt, nebebus. Išduokite šio sporto fenomeno paslaptį?

- Daug dalykų susitelkė viename žmoguje. Pirmiausia, fiziologija. Jis puikiai sutvertas plaukimui. Ilgas kūnas, trumpos kojos. Jo balansas, pusiausvyra vandenyje yra geresnis. Jei ilgesnės kojos, jos labiau senka į vandenį. Trumpesnės lengviau laikosi vandens paviršiuje. Dėl to kūno padėtis yra kitokia. Jis ilgiau būna horizontalioje padėtyje, todėl išeikvoja mažiau energijos išlaikyti kūną paviršiuje. Jo rankos – didžiulės, turbūt ilgesnės už jo kojas. Tai leidžia atlikti ilgesnį grybšnį, kai jis plaukia. Darbštumas – viena pagrindinių savybių plaukikams. Michaelas buvo pasišventęs darbui. Jis vandenyje treniruodavosi po 3 – 4 kartus kasdien. Dar ardavo ir salėje. Aš nežinau jokio kito plaukiko, kuris tiek laiko praleistų vandenyje. Ir visa tai jis darė nuo 6 metų iki 27-erių. 21-erius metus!

- Atrodytų, kad turint šias savybes talentui ir nebelieka vietos?

- Anaiptol. Dievas jam davė kūną. O jis išsivystė dar ir talentą darbui. Be abejo, jam tiko ir treniruočių metodikos, ir moksliniai testavimai. Viskas idealiai sutapo ir įsižiebė tokia megažvaigždė.

(antroji dalis - rytoj)