Po penkiakovininkės Donatos Rimšaitės išvykimo į Rusiją Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas Vyriausybei siūlo maksimalias sportininkų stipendijas padidinti beveik dvigubai, tačiau patrumpinti sąrašą, kas į jas galėtų pretenduoti.

Departamentas siūlo pakeisti Vyriausybės nutarimą "Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo".

Pagal projektą, maksimali valstybės stipendija sportininkui būtų nebe 1963 litai, o 3497 litai. Neįgaliems sportininkams ji būtų pakelta iki 1963 litų. Kartu siūloma praplėsti neįgalių sportininkų, galinčių pretenduoti gauti valstybės stipendijas, sąrašą.

Siūlymą didinti stipendijas departamentas grindžia būtinybe užtikrinti sportininkams bent vidutinį pragyvenimo lygį.

"Siekis padidinti valstybės stipendijas siejamas su tuo, kad sportininkai, galintys pretenduoti į valstybės stipendiją dažniausiai yra 25-35 metų, tačiau pajamas jie gauna tik iš sportinės veiklos (...) Gaunamas pajamas sportininkas naudoja ir tokiems būtiniems poreikiams, kaip sveikatos draudimas, pensijos kaupimas, nes šiomis garantijomis didelio meistriškumo sportininkas turi rūpintis pats", - teigiama departamento parengtame aiškinamajame rašte.

Valstybės stipendijos mokamos sportininkams, kurie pagal savo meistriškumo lygį patenka į atitinkamos sporto šakos pasaulinių reitingų dešimtukus, laimi medalius arba būna arti jų pagrindinėse tarptautinėse varžybose taip garsindami Lietuvą pasaulyje.

Aiškinamajame rašte departamentas primena, kad kitos valstybės moka gerokai didesnes stipendijas savo sportininkams. Pateikiamas Rusijos pavyzdys, šios šalies olimpinės rinktinės sportininkai, besirengiantys 2014 metų Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms, gauna nuo 3023 iki 10,3 tūkst. litų atlyginimą.

"Tokia disproporcija tarp šalių, suprantama, apspręsta ir šalies finansinėmis galimybėmis, tačiau sudaro prielaidas paties aukščiausio lygio sportininkų pasirinkimui atstovauti kitą šalį pagrindinėse tarptautinėse varžybose", - teigia Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Lietuvos sporto pasaulį sukrėtė žinia, kad geriausia Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės atstovė Donata Rimšaitė netikėtai paliko Lietuvą ir išvyko gyventi bei treniruotis į Rusiją. Ji teigė tai padariusi dėl geresnių sąlygų sportuoti ir didesnės stipendijos.

Kūno kultūros ir sporto departamento duomenimis, 2009 metais Lietuvos sportininkų stipendijoms išmokėta 856 tūkst., 2010 metais - 692 tūkst. litų. Neįgalių sportininkų stipendijoms 2009 metais panaudota 355,1 tūkst. , 2010 metais - 630 tūkst. litų.

Padidinus stipendijas iki siūlomų dydžių, pagal dabartinės Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų rezultatus šiemet, prognozuojama, reikės apie 1 mln. litų valstybės stipendijoms. Tačiau departamentas teigia, kad papildomai biudžeto lėšų nereikės ieškoti, nes šias lėšas planuojama sukaupti optimizavus olimpinių, parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių programų įgyvendinimui skirtas lėšas.

Tačiau, pagal projektą, norima iš gaunančiųjų valstybės stipendijas sąrašo išbraukti sportininkus, kurie pasiekė aukštų rezultatų olimpinės sporto šakos pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose. Sporto valdininkų teigimu, pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose dalyvauja 16-21 metų sportininkai, kurių pasiekti rezultatai dar neužtikrina atitinkamo rezultato tarp suaugusiųjų ateityje.

Šių sportininkų išlaikymą esą planuojama užtikrinti organizuojant jų dalyvavimą treniruočių stovyklose, sudarant sąlygas naudotis sporto bazėmis, skiriant trenerius ir apmokant jų darbą, aprūpinant maitinimu, medikamentais, apmokant jų dalyvavimo varžybose išlaidas.

Be to, projektu siūloma, kad stipendijas gautų 1-4 vietas olimpinių sporto šakų suaugusiųjų Europos čempionatuose užėmę sportininkai, o nebe 1-6 vietas, kai valstybei varžybose gali atstovauti vienas atstovas. Stipendijų nebegautų ir 7-8 vietas užėmę sportininkai, kai valstybei gali atstovauti du ar daugiau sportininkų arba komandų.