„Ruošiamės kaip visi, nieko ypatingo“, – sakė Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos medalių laimėtojų Prienų „Rūdupio“ krepšininkų vyriausiasis treneris Virginijus Šeškus.

– Treneri, kokios nuotaikos pasitinkate naują krepšinio sezoną? – paklausėme V.Šeškaus.

– Viskas lyg ir neblogai, nors neseniai mūsų komandoje treniravosi tik aštuoni krepšininkai. Tikimės, kad netrukus jų bus dešimt ir dar daugiau. Šiuo metu sutartis yra pasirašę Darius Šilinskis, Artūras Valeika, Paulius Ivanauskas, Žygimantas Janavičius, Gintaras Kadžiulis, Artūras Milaknis, Gediminas Orelikas, Tautvydas Šležas, Domantas Šeškus. Deramės su Laimonu Kisieliumi, Justu Sinica, Siimu Sanderiu-Vene.

– Kodėl užsitęsė komandos komplektavimas?

– Tebesilaikome labai svarbios nuostatos – kad „Rūdupiui“ atstovautų vien lietuviai. Kiti klubai dėl to nesuka galvos. Krepšinio agentai žino, kad norime lietuvių, todėl dažnokai tuo naudojasi ir pakelia žaidėjų kainas. Jeigu Kauno „Žalgiryje“ išugdyto esto S.Sanderio-Venės nelaikytume užsieniečiu, gal niekas mūsų už tai nekaltų prie kryžiaus? Viską suderinti yra labai sunku.

– Ar nekilo minčių nusižengti principams ir į Prienus pasikviesti legionierių?

– Tokių minčių dažnai kyla, kai ieškome vidurio puolėjų. Šį sezoną mūsų komandoje ši pozicija ir vėl bus silpna. Pasiūla buvo, bet vieni – labai brangūs, kitų žaidimo lygis neatitinka mūsų lūkesčių. Kalbėjomės su Martynu Andriuškevičiumi, kurį tikriausiai matysime Klaipėdos „Neptūno“ gretose. Jo kaina nemaža, nors žaidėjas ką tik atsigavo po traumos. Klaipėdiečiai deklaruoja, kad taikys į stipriausiųjų ketvertuką, o aš manau, kad jie bus trečiosios vietos komanda.

– Kaip klostosi derybos su „Rūdupiui“ jau atstovavusiu J.Sinica?

– Justas lyg ir norėtų sugrįžti į Prienus. Tačiau šie metai mums – sunkūs. Norėdami dalyvauti Europos taurės turnyre privalėjome sumokėti 140 tūkstančių eurų. Be to, rinkimai į Seimą, todėl visi taupo pinigus. Sunkus periodas rėmėjams. Mūsų klubo biudžetas sumažėjo, tačiau nežymiai. Nesiskundžiame. Pernai turėjome pigesnių žaidėjų, šiemet pabandėme išlaikyti balansą, tad jau sukirtome rankomis ir su brangesniais.

– Jūsų balsas nėra žvalus...

– Kai žaidėjai po atostogų pradėjo rinktis į Prienus, rūpinausi, kur juos apgyvendinti, netgi prireikė imtis gydytojo ir fizinio rengimo trenerio pareigų. Anksčiau tokį nuovargį pajausdavau tik prieš atkrintamąsias varžybas. O dabar net pačiam baisu – su komanda dar nieko nenuveikėme, o jau jaučiuosi išsekęs.

– Ar „Rūdupiui“ jau iškelti tikslai?

– Oficialių užduočių mes niekada neturėjome. Visi dėlto kalbėdavo: gerai būtų trečioji vieta, o mes tyliai galvodavome: galime būti treti. Vis dėlto ir šį sezoną pažadais nesimėtysime.