Maratono olimpinį kelialapį jau užsitikrinusi šiaulietė, „Kauno maratono klubo“ narė Rasa Drazdauskaitė kartu su kitais klubo nariais, Remigijumi Kančiu, Remalda Kergyte, Eva Misiūnaite, Luku Gaudučiu ir Migle Juodeškaite, svarbiausiems sezono startams jau keletą savaičių ruošiasi stovykloje Portugalijoje.

Sportininkai tikina, kad tokios stovyklos yra itin svarbios pasiruošimui. Čia jie gali atrasti ramybę, nuo mokslų, darbų ir kitų pašalinių veiklų. Daugiau apie stovyklą ir ateities planus kalbamės su R. Drazdauskaite.

– Stovyklaujate jau keletą savaičių, kaip jos prabėgo?

– Pirma savaitė buvo šiek tiek sunkesnė. Reikėjo adaptuotis prie naujos vietos, nežymaus laiko skirtumo ir oro permainų. Taip pat įsivažiuoti į darbo ritmą. Sąlygos treniruotėms šiuo metu čia itin palankios. Oras puikus, nei per karšta, nei per šalta. Nors nuotraukose atrodo, kad kepina saulė, bet taip nėra. Esame prie vandenyno, čia nuolatos pučia gaivinantis vėjas. Šiuo metu treniruotės vyksta sklandžiai pagal planą.

– Daugumai lengvaatlečių užtenka stadiono. Bet ilgųjų nuotolių bėgikams reikia ilgų distancijų, gerų takų bėgimui. Ką radote Portugalijoje?

– Bėgiojimui ši vieta labai puiki. Yra daug skirtingų trasų, skirtingais paviršiais. Galima bėgti asfaltu, žvyrkeliu. Rinktis tarp kalnuotų ir lygių vietovių. Gražu bėgti netoli vandenyno, matyti šiam kraštovaizdžiui būdingus skardžius. Ateiname čia ir tiesiog vakare pabūti, pasivaikščioti. Vaizdas į vandenyną tiesiog nuostabus, kaip ir Portugalijos gamta bei architektūra. Man labai patinka čia vyraujantys balti namai. Bėgant jaučiasi gera atmosfera, aplink tenka sutikti daug draugiškų žmonių, sportuojančių mėgėjų bei profesionalų.

– Kaip skiriasi treniruočių rėžimas stovykloje nuo jums įprasto?

– Stovykloje galiu susikoncentruoti vien į treniruotes ir siekti kokybiško rezultato. Esu ne tik sportininkė, bet ir profesionali karė. Tarnauju Karaliaus Mindaugo husarų batalione. Lietuvoje dažnai tenka vykti į įvairius renginius, varžybas. Galiausiai visur lakstai ir nespėji gerai pailsėti tarp treniruočių. Būna dienų, kad kartais nebūna nei laiko pavalgyti. O čia viskas sustyguota, nėra jokių pašalinių darbų, skubėjimo. Galiu laikytis savo plano.

– Kaip atrodo Jūsų eilinė treniruočių diena stovykloje?

– Treniruotės prasideda anksti ryte 20 minučių, skiriamų mankštai. Po jos valandą ar pusantros bėgu. Parbėgusi dar skiriu laiko bendriems baziniams pratimams. Tai užtrunka dar iki valandos. Po tokios dviejų valandų treniruotės einu pavalgyti, pailsėti ar nusnausti. Vakare vėl pasimankštinu ir pabėgioju. Bent taip atrodo didžioji dalis dienų. Šiuo metu per dieną nubėgu apie 25-30 kilometrų. Pagal mano planą, šios stovyklos metu bėgu kiek mažiau kilometrų, bet daugiau dėmesio skiriu bendro fizinio lavinimo pratimams. Reikia prieš sezoną fiziškai sustiprėti.

– Ar stovykla kitoje šalyje pakeitė ir mitybos įpročius?

– Kiekvienoje stovykloje stengiuosi maitintis kiek įmanoma sveikiau, o vietinė virtuvė tikrai randa savo vietą. Nors maistas Portugalijoje panašus kaip ir Italijoje, kur ne taip seniai taip pat treniravausi, bet čia dažniau, nei kur kitur, renkuosi jūros gėrybes. Čia ypač skanios krevetės ir žuvies patiekalai.

– Į Lietuvą sugrįšite jau už keleto savaičių. Kokie ateinantys planai iki olimpiados? Ar dar bus kokių stovyklų? Rimtesnių startų?

– Kartu su Remigijumi Kančiu balandžio 3 dieną startuosime Varšuvos pusės maratono varžybose. Tai bus kontrolinės varžybos, kurių metu įsivertinsime savo formą ir po jų susidėliosime tolesnių treniruočių prioritetus. Nors iki olimpiados maratono varžybų tikrai nebėgsiu, bet laukia nemažai trumpesnių startų. Planuoju sudalyvauti iki olimpiados daugumoje didžiausių bėgimo renginių Lietuvoje. Vasarą, prieš olimpiadą dar vyksime į stovyklą Italijoje. Taip viena stovykla numatyta antroje pavasario pusėje.