Ramūnas Butautas per pastarąjį pusmetį girdėjo daugiau blogų naujienų nei gerų. Tačiau išsaugoti optimizmą Lietuvos rinktinės vyriausiajam treneriui padėjo įgimtas ryžtas.

Gegužę 45-ąjį gimtadienį atšventęs R.Butautas pastaruoju metu atrodo vis labiau susimąstęs, jo žvilgsnis – rūstesnis. Bet, pradėjus kalbėti apie krepšinį, jo balsas skamba taip, kad niekam nekyla abejonių, jog jis šventai tiki tuo, ką daro. O jeigu jo protą ir širdį graužia nerimas dėl trijų svarbiausių žaidėjų netekusios Lietuvos rinktinės galimybių, to jis niekam neparodo.

R.Butautas rinktinėje prasidėjusios kartų kaitos nedramatizuoja, nes Lietuva negali pristigti krepšininkų. Ir nė neketina nuleisti rinktinei iškeltos kartelės – Europos čempionate patekti į stipriausiųjų ketvertą.

– Neprailgo pusmetis be aktyvaus darbo? – pokalbį su R.Butautu pradėjome iš toliau.

– Prailgo, bet per jį padariau tokių darbų, kurių nebūčiau padaręs, jeigu būčiau dirbęs klube. Pirmiausia viską ramiai susisteminau, ką buvau sukaupęs per savo darbo metus, suvedžiau į kompiuterį ir išmečiau šūsnį popierių. Peržiūrėjau labai daug rungtynių, pradedant vaikų krepšiniu ir baigiant LKL, BBL mačais.

Rengiausi ir darbui su rinktine. Išstudijavau daugybę mūsų būsimų varžovų Europos čempionate rungtynių. Jau padariau skautingą (išsamią žaidimo analizę – red.) Bulgarijos komandai, kurios beveik visai nežinojome, taip pat turkų, serbų, italų rinktinėms. Mačiau daug lenkų varžybų, kurie bus kietas riešutėlis – namų čempionatui jie subūrė labai stiprią komandą. Kalbant apie galimus antrojo etapo varžovus, itin pajėgias komandas subūrė serbai su Nenadu Krstičium, apie kurį suksis visas žaidimas. Taip pat – seniai nieko nelaimintys slovėnai, kurie šiemet subūrė turbūt stipriausią visų laikų rinktinę. Slovėnų sudėtis šiemet keisis, todėl teks papildomai juos pafilmuoti. Labai pavojinga Anglijos rinktinė su Mensah-Bonsu, kuri, manau, savo grupėje gali privirti košės.

Tradiciškai bus stiprūs rusai, o apie ispanus net neverta daug šnekėti. Apie medalius kalba ir Jasmino Repešos treniruojami kroatai. Čempionatas bus įdomus, nes pretendentų į medalius bus daug, bet kas gali iššokti.

– Rinktinė su Šarūnu Jasikevičiumi, Ramūnu Šiškausku ir Dariumi Songaila būtų visai kitokia nei be jų. Ar nemanote, kad rinktinei turėtų būti keliami kuklesni uždaviniai?

– Be abejo, tai, kad praradome tris lyderius, mūsų užduotį daro dar sunkesnę, bet negaliu būti juokingas ir sakyti, kad Lietuvos rinktinei užtenka žaisti finaliniame etape. Mūsų visų, taip pat ir sirgalių, ambicijos reikalauja visada kovoti dėl medalių. Todėl mes to ir važiuosime. Kausimės su visais. Lietuviai negali sakyti, kad mes vykstame tik apšaudyti jaunimo, nes vyksta kartų kaita. Mums labai svarbu ir patekti į pasaulio čempionatą, kad kiti metai nebūtų tušti. Mano įsitikinimu, kuo aukščiau pakelsi kartelę, tuo geresnį rezultatą pasieksi. Jeigu važiuosi tik patekti į ketvirtfinalį, žiūrėk, kad neliktum dvyliktas. Be to, mūsų žaidėjai aukoja vasarą dėl to, kad iškovotų medalius, o ne šiaip sau pažaistų. Mums bus labai sunku, užduotis pasunkėjo trigubai, tačiau kovosime.

– Ar bendravote su Rimantu Kaukėnu, kai jis grįžo iš Italijos? Galbūt laukia dar vienas smūgis?

– Padėtis dėl jo nėra aiški. Jeigu Rimanto nebus, problemos dėl gynėjų taps dar aštresnės. Bet gyvenimas eina į priekį, anksčiau ar vėliau kartų kaita turėjo prasidėti, su tuo susiduria kiekviena komanda ir dėl to nereikia verkti. Turime ieškoti naujų krepšininkų, lyderių, kurie galėtų žaisti toje pozicijoje. Ir ieškoti naujų žaidimo schemų, kad kokybiškai nenukentėtų mūsų žaidimas.

– Tad kuris žaidėjas turi daugiausia galimybių tapti pagrindiniu rinktinės įžaidėju ir kiek jų išvis ketinate vežti į Europos čempionatą?

– Visus tris kandidatus – Mantą Kalnietį, Giedrių Gustą ir Andrių Mažutį – vešiuosi į Kiniją su rezervine rinktine, ten norėsiu juos išbandyti. Iš pradžių planavau, kad M.Kalnietis prisijungs tik pagrindinėje stovykloje, bet vėliau pagalvojau, kad jam bus gera repeticija pažaisti man vadovaujant. Mantas – šaunuolis: jis iškart pakeitė savo vasaros planus.

Manau, taktiniai sprendimai gali padėti užtušuoti ryškaus įžaidėjo spragą. Jau esu prisibraižęs pačių įvairiausių schemų. Bet pirmiausia svarstau, kiek dvyliktuke reikia turėti įžaidėjų. Yra variantas vežtis tik vieną, o antrasis būtų iš atakuojančių gynėjų – Rimantas Kaukėnas, Tomas Delininkaitis arba Mindaugas Lukauskis. Jie – ne įžaidėjai, bet yra šias pareigas epizodiškai atlikę. Esu numatęs šioje pozicijoje išbandyti ir Artūrą Jomantą. Turėti pakankamai aukštą įžaidėją būtų tam tikras privalumas, taip mėgsta žaisti Ettore Messina, kroatų komandos. Tuomet galima išnaudoti ūgio persvarą. Artūras yra žaidęs "pirmuoju numeriu" mano komandose – jaunimo rinktinėje, Šiauliuose, bet dabar jam šie mano žodžiai bus naujiena, nes su juo dar nekalbėjau. Paskaitęs interviu galės pradėti pratintis prie šios minties. Niekas nenori žaisti ne savo pozicijoje, tačiau mums reikia ieškoti išeities.

Turėsime žaisti labai agresyviai gynyboje. Esu apgalvojęs kelis variantus, kaip gintis pagal kelias schemas, priklausomai nuo sudėties, kuri tuo metu bus aikštėje. Ką reiškia aktyvi gynyba? Pirmiausia – atkovotas kamuolys ir greita ataka. Būtinai naudosime vadinamąjį "transition" (angl. perėjimas – red.) – ankstyvąjį du prieš du derinį. Manau, daug žaisime per aukštaūgius. Turime gana gerai gintis galinčių krepšininkų, greitų, mokančių žaisti du prieš du.

– Ar rinktinės žaidimo taktika ši vasarą labai keisis?

– Taip. Puolimą keisime praktiškai visą, turbūt neliks nė vienos pernai naudotos kombinacijos. Gynyboje, kaip ir minėjau, taip pat bus didelių pasikeitimų. Juk šių metų rinktinė bus beveik nauja komanda, todėl, manau, varžovams taip pat užminsime nemažai mįslių.

– Turbūt mažiausiai galvą skauda dėl puolimo linijos?

– Skauda, bet kitaip – kaip visus panaudoti? Puikų sezoną turėjo Robertas Javtokas, Marijonas Petravičius, Paulius Jankūnas, broliai Lavrinovičiai. Ir konkurencija tarp aukštaūgių yra labai didelė, kaip ir tarp "trečiųjų numerių". Bus nelengva juos atsirinkti. Keturių sunkiųjų ir vidurio puolėjų tarsi ir užtektų, bet jų jau yra daugiau. O jeigu dar į šį būrį įtrauktume ir Liną Kleizą? Šešių aukštaūgių panaudoti per rungtynes neįmanoma.

– O Linui Kleizai kuri pozicija numatoma?

– Jis daugiau žaidžia lengvuoju krašto puolėju, tačiau jam labiau patinka būti sunkiuoju ir visada prašo, kad leistume jam žaisti toje pozicijoje.

Bus konkurencija ir tarp lengvųjų puolėjų – Jono Mačiulio, Artūro Jomanto, Simo Jasaičio, to paties Kleizos. Būsime priversti iš jų kažką pastumti į atakuojančio gynėjo poziciją. Tarp šių pozicijų aš nematau didelio skirtumo, o mūsų visi lengvieji puolėjai gynyboje gali puikiai žaisti prieš atakuojantį gynėją.

– Kurie iš rinktinės, vadinkime, jaunimo jau turėtų šansų tapti lyderiais?

– Manau, šis Europos čempionatas ir parodys. Dabar man truputį neramu, kad neturime tokio ryškiai išreikšto lyderio, kaip Š.Jasikevičius ar R.Šiškauskas. Bet sužaisime nemažai kontrolinių rungtynių ir, tikiuosi, per jas atsiskleis mūsų smogiamoji jėga.

– Ar užteks laiko gerai pasirengti Europos čempionatui?

– Treneriui, kaip ir studentui, visada pritrūksta vienos nakties. Bet, manau, mes visus planus sudėliojome neblogai. Liepos 20 d. susirinkę į pirmąją pagrindinės rinktinės stovyklą negaišime laiko fiziniam parengimui – treneris Virginijus Mikalauskas jau yra išsiuntinėjęs visiems rinktinės kandidatams individualius pasirengimo planus. Čempionatai šiemet baigėsi anksčiau, atostogoms skirto laiko buvo daug, todėl 20 d. visi turės atvykti jau praėję fizinio rengimo kursą.

– Antroje sezono pusėje turėjote progos daugiau stebėti Lietuvos krepšininkus. Kuo labiausiai domėjotės?

– Anksčiau ieškodavome aukštų, dabar – mažų žaidėjų. Džiaugiuosi, kad ir trenerių požiūris keičiasi. Dabar, atėjęs į vaikų varžybas, trenerių pirmiausia klausiu, ką turi iš mažų žaidėjų. Keista ir blogai, kad atsirado tokia praraja auginant gynėjus, nes prieš kelis dešimtmečius jų turėjome užtektinai. Tikiuosi, kad, pasikeitus požiūriui, šią spragą užlopysime. Juk talentų tikrai galime atrasti: juk žinome, kiek vaikų Lietuvoje žaidžia krepšinį.

– Ar rudenį norėtumėte imtis darbo klube?

– Pusę metų neturėjau aktyvaus darbo ir nenorėčiau toliau likti be komandos. Bet krepšinio rinkoje vyksta nesuprantamų dalykų. Krizė, manoma, gali užsitęsti ir du sezonus, konkurencija – milžiniška. Daug yra laisvų trenerių, o klubų, kurie keis trenerius, mažai. Ir dauguma samdo vietinius specialistus. Be to, darbą su rinktine baigsiu rugsėjo pabaigoje, todėl negalėčiau dalyvauti jokiai komandai pasirengiant sezonui. O aš kol kas dar nesu nusiteikęs atsisakyti darbo su rinktine.

– Labai rimti šaltiniai yra teigę, kad jus kalbino tapti jungtinės "Kauno" ir "Aisčių" komandos treneriu.

– Vyko tik pokalbiai, kuriuos pavadinčiau neoficialiais. Dabar net nenoriu apkrauti savo galvos papildomais rūpesčiais – mano rūpestis yra rinktinė, o klubu rūpinasi agentas.

Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas

Žaidėjai, kurie kviečiami į pirmąją Lietuvos rinktinės stovyklą*

Gynėjai: Andrius Mažutis (Rygos ASK), Martynas Gecevičius (Vilniaus "Lietuvos rytas"), Reinaldas Seibutis (Bilbao "Iurbentia"), Giedrius Gustas (Kavalos "Panorama"), Mantas Kalnietis (Trevizo "Benetton").

Puolėjai: Mindaugas Katelynas (Milano "Armani Jeans"), Tautvydas Barštys (Kauno "Aisčiai"), Steponas Babrauskas (Vilniaus "Lietuvos rytas"), Justas Sinica (Vilniaus "Lietuvos rytas"),  Povilas Butkevičius (Kauno "Žalgiris").

Vidurio puolėjai: Martynas Andriuškevičius (Alikantės "Lucentum") ir Michailas Anisimovas (Vilniaus "Lietuvos rytas").

*ši rinktinė liepos 6 d. išvyksta į turnyrą Kinijoje, po kurio dalis žaidėjų tęs pasirengimą Europos čempionatui su pagrindiniais kandidatais.