Ir šį kartą tai nebus įprastinis kikbokso mūšis ringe, o kova pagal MMA (mišraus kovos meno) taisykles specialiame narve.

Tituluotas kikbokso kovų meistras pastarąjį dešimtmetį dažniausiai savo varžovus auklėjo pagal KOK taisykles. Tačiau S.Maslobojevui ir MMA kovos nėra naujiena. 2006–2009 m. jis 15 kartų grūmėsi pagal MMA taisykles, o paskutinį kartą tokio pobūdžio dvikovoje dalyvavo 2012 m. vasarį.

"Tuo metu aš jau buvau susitelkęs KOK varžyboms, bet vienas mano pažįstamas rusas organizavo Maskvoje MMA turnyrą ir pakvietė mane kaip vienos iš pagrindinių kovų dalyvį. Aš jam sakiau, kad jau senokai nesu kovojęs pagal MMA taisykles, bet jis pažadėjo surasti varžovą, kuris būtų stovėsenos, o ne parterio kovotojas. Taip ir atsitiko. Aišku, teko ir parteryje pasivolioti, bet kovą mes užbaigėme stovėsenoje", – prieš 7 metus vykusią 16-ą MMA kovą prisiminė S.Maslobojevas.

Simboliškai sutapo, kad artėjant sugrįžimui į MMA kovų narvą S.Maslobojevas priėmė dar vieną svarbų sprendimą – po 7 metus trukusios draugystės Vilniaus santuokų rūmuose sumainė aukso žiedus su savo ilgamete gyvenimo drauge Airine.

"Man niekada tai nebuvo svarbu, galima sakyti, kad ir dabar šis dalykas "nedegė". Bet mūsų gyvenime yra labai daug vietos ekspromtui, improvizacijai. Balandžio pradžioje kalbėjausi su Airine ir sutarėme, kad reikia mūsų santykius įprasminti vedybomis. Nieko nedelsdami užsiregistravome, susitarėme su liudininkais – ir po kelių savaičių susituokėme, – "Vilniaus dienai" sakė S.Maslobojevas. – Prisipažinsiu, kad nesitikėjau tokių stiprių emocijų. Pamenu, kai buvo likusios trys savaitės, lyg ir nieko ypatingo nejaučiau. Bet paskutinę savaitę pradėjo kilti jauduliukas, norėjosi, kad viskas įvyktų kuo greičiau. Na, o tą pačią svarbiausią dieną buvo visko: ir širdelė virpėjo, ir ašaros tekėjo, ypač klausantis jos kalbos, išgirdus, kad ji priima mano pavardę. Emocijos tikrai buvo stiprios. Ir nors buvau įsitikinęs, kad niekas dėl žiedų sumainymo nepasikeis, turiu pripažinti, kad klydau. Jaučiu džiaugsmą, ramumą, stabilumą. Dabar jau žinau, kad sprendimas priimtas ir jo teks laikytis. Nors man tai niekada nebuvo problema, nes savo viduje aš sprendimą priėmiau tą pačią pirmą dieną, kai susipažinau su Airine. Esu pastovus žmogus, lengvai nekeičiu nei draugų, nei antrų pusių. Bet dabar jau tvirtai žinau, kad čia ne šiaip draugė, o mano šeima, mano antroji pusė, mano asmenybės dalis."

– Ar vestuvės nesukliudys tinkamai pasirengti sugrįžimui į MMA narvą?

– Faktas, kad tokie dalykai atima nemažai energijos. Vestuvių dieną buvau gan stipriai "pasėdęs", maudė raumenis, skaudėjo visą kūną. Bet jau kitą dieną po vestuvių grįžau į treniruočių salę ir turėjau net tris treniruotes. Tad pasirengimas turnyrui vyksta visu greičiu. Beje, dar prieš MMA kovą turiu dalyvauti Jonavoje vyksiančiose Europos klubų kikbokso taurės varžybose. O po kelių dienų Vilniuje žengsiu į narvą.

– Kas lėmė sprendimą atsisakyti KOK kovų ir atsigręžti į MMA?

– Gal nuskambės banaliai, bet MMA yra geriau apmokamas sportas nei KOK. Per pastaruosius kelerius metus aš Lietuvoje pasirodydavau tik du kartus per metus, o visą kitą laiką dalyvaudavau užsienyje rengiamuose turnyruose. Galiausiai pagalvojau, kad reikėtų pabandyti nušauti du zuikius – dažniau kovoti Lietuvoje ir užsidirbti daugiau pinigų. O tai įmanoma tik priėmus MMA kovotojų iššūkį. Be to, mane jau senokai gundė galimybė prisiminti jaunystę ir atgaivinti savo MMA kovų įgūdžius. O čia pasitaikė gera galimybė pirmą kovos krikštą gauti Vilniuje, savoje aplinkoje. Tad ir nusprendžiau ja pasinaudoti.

Šis atvejis – ypatingas, nes po labai ilgos pertraukos atsidūriau naujoje, man tik miglotai pažįstamoje teritorijoje.

– Kokie yra esminiai MMA ir KOK kovų skirtumai?

– Skirtumų yra labai daug. Pradedant nuo stovėsenos ir puolimo, nes MMA ringe stovėsenoje taip lengvai nepadirbsi, ypač atsargiai reikia smūgiuoti koja, nes visada yra rizika, jog varžovas pagaus už jos ir pargriaus. Kikbokse taip pat gali pagauti, bet viskas baigiasi trumpais apsikabinimais, vadinamaisiais klinčais. O MMA ringe, jei varžovas tave apkabins, tu garantuotai skriesi aukštyn kojomis ant žemės. Be to, čia visai kitoks kovos pobūdis, kitokia distancija. Man asmeniškai labai patinka dirbti vidutinėje ir artimoje distancijose, bet čia reikės dirbti tik tolimoje. Yra ir daugiau niuansų.

– Akivaizdu, kad pereinant į MMA kovų arenas jums teks palikti savo komforto zoną. Ar dėl to nejaučiate papildomos įtampos?

– Kovodamas Lietuvoje aš prieš kiekvieną dvikovą jaučiu įtampėlę, bet šis atvejis ypatingas, nes po labai ilgos pertraukos atsidūriau naujoje, man tik miglotai pažįstamoje teritorijoje. Galima sakyti, esu ne savo košėje. Ir suprantu, kad visi norės pamatyti, kaip aš reaguosiu, kaip susidorosiu su naujais iššūkiais. Vis dėlto reikia pasakyti, kad man tai nebus absoliučiai nauja patirtis. Paprasčiausiai, dabar tokie laikai, kai visi gerbėjai labiau mėgsta kovas stovėsenoje. Tad ir aš stengsiuosi kuo daugiau laiko praleisti taip. Bet jei varžovas perves kovą į parterį, ką gi, manęs tai neišgąsdins. Imtynės parteryje anksčiau man labai patiko, o dabar aš intensyviai darbuojuosi su graplingo meistrais, graikų-romėnų imtynių paslapčių mane moko olimpinis prizininkas Aleksandras Kazakevičius. Tad manau, kad būsiu tinkamai pasirengęs visiems išbandymams.

– MMA kovose aktyviai dalyvavote 2006–2009 m. Kaip pasikeitė MMA per praėjusį dešimtmetį?

– Pokyčiai yra labai ryškūs, iš esmės gal net negalima lyginti MMA kovų 2009 ir 2019 m. Anksčiau būdavo labai ryškus pasidalinimas į stovėsenos kovotojus ir imtynininkus, o dabar varžosi labai universalūs kovotojai. Gal Lietuvoje MMA iki šiol yra kažkokia naujovė, bet pasaulyje ši kovos rūšis sparčiai evoliucionavo. Ji kuria universalius kovotojus, kurie yra puikiai pasirengę kovai stovėsenoje, bet taip pat gali pademonstruoti gerą kojų judėjimą bei imtynių įgūdžius. Galima sakyti, kad dabar MMA kovotojai moka viską ir nusipelnė atskiros sporto šakos vardo.

– Kokią įtaką kovai turės jos aplinka – specialus narvas?

– Man narvas visą laiką patikdavo, tokia aplinka mane jaunystėje labai įaudrindavo. Įdomu, kad praėjusią vasarą aš turėjau dvi kovas narve pagal KOK taisykles. "One Championship" rengiamose varžybose teko susitikti su kroatu Antonio Plazibatu ir prancūzu Florentu Kaouachi. Abi kovas laimėjau, jausmas buvo labai įdomus. Kita vertus, esminis skirtumas buvo tas, kad varžovas nesistengė manęs prispausti prie narvo ir pargriauti ant grindų. Taip pat skyrėsi ir pirštinės – pirmoje dvikovoje kovojome su KOK pirštinėmis, o antroje – su MMA. Su KOK pirštinėmis lengviau gintis nuo varžovo smūgių, o su MMA labai neprisidengsi, reikia daugiau judėti, vengti smūgių, judinti galvą. Iš tikro MMA ringe kiekvienas smūgis gali būti lemtingas. MMA pirštinaitės smulkesnės, tad kiekvienas smūgis yra aštresnis, jo sugerti ir paskirstyti po visą kūną taip lengvai nepavyks.

– Žinant jūsų kikbokso kovų įgūdžius, gal tai taps jūsų pranašumu?

– Čia gali pasisekti bet kuriam kovotojui, nes pataikyti galiu ne tik aš, bet ir mano varžovas. Visgi aš tikiu, kad mano priešininkas nebus kikboksininkas. Manau, kad jis bus tradicinis MMA kovotojas, įpratęs prie tokių kovų ir jam čia nebus naujiena. Tad šiuo atveju visi nepatogumai teks man. Vis dėlto manęs tai nebaugina. Kartu su Lietuvos bušido federacija mes jau kurį laiką deriname sutarties sąlygas su "Rizin" organizacija iš Japonijos, kuri rengia prestižinius turnyrus pagal MMA taisykles. Tad Vilniuje aš turėsiu puikią progą pasitikrinti save, atlikti žvalgybą, išsiaiškinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. O po to galėsiu ramiai ruoštis akistatoms su elitiniais MMA kovotojais.