Penktadienio rytą dauguma Lietuvos futbolo mėgėjų užgniaužę kvapą laukė žinių iš Monako, kur sprendėsi tolesnis Vilniaus “Žalgirio” futbolo klubo likimas Europos lygoje. Rezultatą jau žinome: burtai lėmė, kad puikiai pirmuose trijuose etapuose pasirodžiusi ir gražiu žaidimu stebinusi sostinės komanda savo pasirodymą Europos lygoje baigė. 

Pasak Prezidento R.Pakso, reikia pripažinti, kad, deja, reprezentacinių mūsų klubinių komandų egzistavimas šiandien dažnai priklauso nuo atsitiktinumo: geros savivaldybių valios, Vyriausybės rezervo fondo gausumo ar pavienių privačių rėmėjų dosnumo. Kaip galėjo atsitikti, kad geriausių mūsų klubinių komandų likimą Europos varžybose nulemia burtų kamuoliukas? Atsakymas aiškus: Lietuvoje iki šiol nėra sukurtos sisteminės valstybės klubinio sporto finansavimo politikos.

„Paklauskim savęs, kodėl tapo įprasta girdėti naujienas apie krepšinio ar futbolo žaidėjams neišmokamus atlyginimus ar bankrutuojančius sporto klubus?
Mes dažnai ir daug kalbame apie užsienio investicijų pritraukimo politiką, tačiau visiškai neišnaudojame potencialo, kurį jau turime. Privalome skirti klubiniam sportui deramą dėmesį, kurio jis jau seniai nusipelnė. Turime atsisakyti „gaisrų gesinimo“ ir gelbėjimo nuo bankrotų politikos ir pereiti prie sisteminio klubinio sporto finansavimo politikos, “- sakė R.Paksas.

Krepšininkams, tiesa, iš dalies pasisekė ir po 2011 metų Europos čempionato Lietuvoje bent jau yra kelios modernios ir aukščiausius standartus atitinkančios arenos, kurios kartu tapo ir naujais kultūros židiniais. Tačiau Europos standartus atitinkančio futbolo stadiono sostinėje iki šiol nėra, legendinis “Žalgirio” stovi apleistas, puikias futbolo tradicijas turinčioje Klaipėdoje nėra tinkamos infrastruktūros, o Kauno stadione nebeliko kam žaisti. Nejaugi lauksime Europos futbolo čempionato Lietuvoje, tikėdamiesi permainų? Galime ir nesulaukti...

Neseniai paskelbta DnB banko studija teigia, kad krepšinio poveikis Lietuvos ūkiui pastaraisiais metais siekia 1 milijardą litų kasmet ir kad kiekvienas šiai sporto šakai skirtas litas atnešė 40 procentų grąžą. Ne mažesnis tikriausiai yra ir futbolo -populiariausios sporto šakos pasaulyje ir masiškiausios Lietuvoje vaikų ir mėgėjų tarpe - poveikis Lietuvos ekonomikai, nors atskiros studijos apie tai niekas ir nedarė.  O juk sportas – tai ne tik ekonomika. Tai ir šalies įvaizdis, tai ir turiningas laisvalaikis, tai, pagaliau - mažiau išlaidų sveikatos apsaugai.

Vyriausybė ir Seimas turėtų nuspręsti, kaip geriausiai tai būtų galima padaryti: kuriant specialų Sporto fondą su naujais finansavimo šaltiniais, taisant Labdaros ir paramos įstatymą ar priimant naują Sporto rėmimo įstatymą.

„Viena aišku: ilgiau delsti ir stebėti, kaip vegetuoja geriausi šalies klubai ir išsivažinėja geriausi Lietuvos sportininkai, būtų tiesiog nusikalstamas aplaidumas. Nesame tokie turtingi, kad galėtume sau tai leisti,“ – tvirtino partijos Tvarka ir teisingumas vadovas.