Raimondo Rumšo pavardė vėl šmėstelėjo ne vien mūsų šalies žiniasklaidos antraštėse – 2002-aisiais prestižinėse „Tour de France“ lenktynėse 3-iąją vietą iškovojęs legendinis Lietuvos dviratininkas laimėjo Italijoje vykusias mėgėjų lenktynes „Gran Fondo Inkospor“.

Prieš kelerius metus baigęs profesionalo karjerą, iš Pagėgių kilęs sportininkas dviračių nepamiršo. Su žmona Edita ir keturiais vaikais Toskanos regiono Lupatos miestelyje gyvenantis vyras kiekvieną savaitgalį sėda ant dviračio ir varžosi su Italijos ir kitų šalių šios sporto šakos entuziastais.

„Dviračių sportas – mano kraujyje. Būtų nelengva atsisakyti to, kuo iki šiol gyvenau ir tebegyvenu“, – dienraščiui prisipažino R.Rumšas.

2002-ųjų vasarą Eliziejaus laukuose „Tour de France“ lenktynių finišą pasiekęs ir tik už legendinio po Lance'o Armstrongo ir ispano Josebos Belokio nugarų likęs lietuvis dabar turi naują svajonę. Vienas geriausių visų laikų šalies dviratininkų viliasi, kad jo pramintais takais paseks ir atžalos. „Tikiuosi, kad kuris nors iš mano sūnų pratęs šeimos tradicijas ir dalyvaus profesionalų lenktynėse“, – atviravo lietuvis.

– Raimondai, dviračių mėgėjų lenktynėse „Gran Fondo Inkospor“ aplenkėte visus savo varžovus, tarp jų – ir legendinį italų dviratininką Mario Cipollini. Kas traukia garsenybes į tokias varžybas? – paklausėme R.Rumšo.

– Italija – dviračių šalis, ši sporto šaka čia labai populiari, tad kiekvieną savaitgalį rengiamos įvairiausios varžybos. Jose dalyvauja ne vienas buvęs profesionalas. Pavyzdžiui, šiose lenktynėse startavo Maximiliano Lelli, taip pat su L.Armstrongu „US Postal“ komandai atstovavęs britas Jamie's Burrow. Pajėgiems buvusiems profesionalams konkurenciją sudaro jaunesni dviračių sporto entuziastai. Mario dalyvavo pirmą kartą. Smagu buvo su juo pasivaržyti ir aplenkti (45-erių Italijos dviračių asas finišavo šeštas, nuo R.Rumšo atsilikęs 1 min. 44 sek. – aut. past.).

– Ar dažnai išmėginate savo jėgas?

– Varžybos vyksta kiekvieną savaitę, tačiau visose iš eilės nedalyvaujame. Esu „GFDD Altopack Promotech“ komandos narys, tad jei lenktynės organizuojamos Toskanos regione ar aplinkui jį, visuomet stengiamės pasivaržyti.

– Ką pastaruoju metu veikiate?

– Daugiausiai laiko ir toliau skiriu dviračiams. Treniruoju jaunuosius dviratininkus, tarp jų – ir abu savo vyriausiuosius sūnus. Jie dalyvauja jaunių varžybose. Aštuoniolikmetis Raimondas ir septyniolikmetis Linas atstovauja italų „G.S. Ubaldo Signori“ komandai. Kol kas jiems sekasi neblogai, sūnūs žengia tėčio pėdomis (šypsosi).

– Ar galima tikėtis, kad po kelerių metų vėl išvysime Rumšo pavardę profesionalų lenktynėse?

– Perspektyvos tikrai neblogos, tad norėtųsi, kad tuo viskas nesibaigtų. Jaunių amžiaus grupėje jau matyti – gali vaikinas tapti geru dviratininku ar ne. Visa kita lemia tik sunkus darbas. Džiaugiuosi, kad kol kas atkaklumo, noro Raimondui ir Linui nestinga.

– Ar nemėginote savo patirtimi pasidalyti su kuria nors profesionalų komanda?

– Turėjau pasiūlymų iš kelių jaunimo varžybose dalyvaujančių elitinių klubų, bet kol kas nuo šio darbo susilaikau. Galbūt, kai mūsų atžalos subręs, po kelerių metų ir imsiuosi naujų pareigų.

– Pernai dalyvavote trijose Baltijos šalyse vykusiose „Baltic Chain Tour“ lenktynėse. Kokių prisiminimų paliko šios varžybos?

– Buvo smagu po ilgos pertraukos vėl startuoti Lietuvoje. Iki pasirodymo „Baltic Chain Tour“ paskutinį kartą tėvynėje buvau lenktyniavęs 2006-aisiais, kai tapau šalies čempionu. Lietuvoje vykę etapai buvo suorganizuoti labai gerai. Už tai reikia padėkoti Lietuvos dviračių sporto federacijos generaliniam sekretoriui ir varžybų organizatoriui Vaclovui Šiugždiniui. Prasčiau buvo Latvijoje ir Estijoje. Jei tokios lenktynės bus organizuojamos ir šiemet, kaimynams reikėtų gerokai pasitempti.

– Galbūt planuojate startuoti ir šiemet?

– Niekada nesakyk niekada – viskas yra įmanoma (šypsosi).

– Ar domitės Lietuvos dviratininkų pasirodymais tarptautinėse trasose? Kas galėtų bent pakartoti jūsų istorinį pasiekimą „Tour de France“ varžybose?

– Džiugina, kad pastaruoju metu neblogai važiuoja Egidijus Juodvalkis. Gaila, kad neseniai per lenktynes Italijoje nuo dviračio nukrito ir raktikaulį susilaužė Ramūnas Navardauskas. Griūtys – dviratininkų kasdienybė. Dėl „Tour de France“ būsiu atviras: kol kas sunku tikėtis, kad šiose varžybose kuriam nors mūsiškiui pavyktų užkopti ant prizininkų pakylos. Žinoma, reikia turėti viltį. Linkiu, kad kas nors pakartotų ar netgi pagerintų mano pasiekimą.

R.Rumšo dosjė

Gimė 1972 m. sausio 14 d. Pagėgiuose. Karjera: 1996–1999 m. – „Mroz“ (Lenkija) komanda, 2000–2001 m. – „Fassa Bortolo“ (Italija), 2003–2004 m. – „Lampre-Farnese Vini“ (Italija), 2004 m. – „Acqua&Sapone“. Pasiekimai: 3-ioji vieta – „Tour de France“ (2002 m.), 1-oji vieta – „Giro di Lombardia“ (2000 m.), 5-oji vieta – „Vuelta a Espana“ (2000 m.), 6-oji vieta – „Giro d'Italia“ (2003 m.). Titulai: geriausias Lietuvos sportininkas (2002 m.), Lietuvos čempionas (2001, 2005 m.).