Patikrinimai – kas rytą

Aklimatizacijos stovyklą Hiracukoje S.Jablonskytė pasiekė po parą trukusios kelionės. Iš Kauno į Vilniaus oro uostą, iš ten – į Helsinkį ir galiausiai – 10 val. trukmės skrydžiu į Japoniją. Atrodytų, kad nelengva kelionė turėjo nuvarginti olimpietę, tačiau vos išlipusi iš lėktuvo ji visą nuovargį it ranka nubraukė. Lietuvę prie viešbučio pasitiko vietinių pagamintas plakatas su jos atvaizdu ir sėkmės palinkėjimu. Tas pats plakatas ją lydi ir prie treniruočių salės.

Sportininkė šypsojosi, nes nežinojo, kodėl ji vienintelė iš visos mūsų šalies delegacijos sulaukė tokio išskirtinio dėmesio, gal tai lėmė japonų simpatijos. Tiesa, neaišku, kam labiau: jų nacionalinei sporto šakai arba pačiai lietuvei.

Japonijoje S.Jablonskytė praleis daugiau nei pusę mėnesio, todėl kelionei ruošėsi apgalvodama visus aspektus. Nemažai laiko pareikalavo visų būtinų kelionės ir kitokių dokumentų pildymas, įvairiausių duomenų įkėlimas į specialią telefono programėlę, kurią pasitelkę žaidynių organizatoriai seks duomenis apie kiekvieną sportininką, jo sveikatos būklę, kitus duomenis.

Taip pat atletų laukia COVID-19 testų maratonas. Nuo šios privalomos procedūros viešbutyje prasidės kiekvienas jų rytas. Tarp 7.30 ir 8 val. ryto į kambario duris kasdien belsis atsakingi pareigūnai, tad ilgiau pasnausti olimpiečiai negalės.

Treniruosis su gruzinais

Net ir patyrusiai keliautojai teko atkreipti dėmesį ir į tokį, atrodytų, elementarų aspektą, kaip lagaminų sukrovimas. Juose daugiausia vietos užėmė sportiniai drabužiai. Jei Lietuvos rinktinės aprangos komplektai yra standartiniai visiems mūsų olimpiečiams, tai treniruočių įrankiais ir kimono ji turėjo pasirūpinti pati. Kadangi iki olimpinio starto atletės laukia dar daug pratybų, ji įsidėjo net šešis kimono komplektus.

Hiracukoje S.Jablonskytę pasitiko jau pažįstama aplinka, nes drauge su kitais olimpiečiais ji čia lankėsi prieš keletą metų, kai buvo vertinamos olimpinės bazės. Ir tąsyk, ir dabar kaunietei puikų įspūdį paliko viešbučiai, treniruočių salės, bendras organizacinis lygis. Atletė, kurią namuose daugiausia ugdo treneriai Vigmantas Sinkevičius ir Danguolė Novikovienė, Japonijoje kol kas treniruojasi tik su D. Novikoviene. Vėliau ji prisijungs prie Sakartvelo sportininkų grupės, kurie atvyks kitos savaitės pradžioje.

„Sakartvele, padedama trenerio Eduardo Techovo, ne vieną mėnesį rengiausi olimpiadai, nes šios šalies atstovai yra gana stiprūs dziudo sporte, o mūsų federacija su jais yra užmezgusi draugiškus ryšius. Jie maloniai sutiko kartu padirbėti ir čia, Japonijoje. Man tai labai naudinga, nes dažniausiai sudėtinga rasti stiprių treniruočių partnerių“, – pasakojo S.Jablonskytė.

Laukia burtų sprendimo

Dziudo kovotoja iš pradžių planavo į Japoniją skristi gerokai vėliau, nes jos startas nusimato tik liepos 30-ąją. Kita vertus, bus daugiau laiko aklimatizacijai. Teoriškai skaičiuojama, kad norint visiškai apsiprasti prie Japonijos laiko juostos reikia apie dešimt dienų. Sandros žodžiais, olimpiadai ji ruošėsi planuodama, kad iš pradžių geriausią sportinę formą pasieks balandžio viduryje vykusiame Europos čempionate Portugalijoje. Ten atletė pakartojo savo geriausią rezultatą – užėmė 5-ąją vietą.

Po to sekė išvykos į tarptautinius turnyrus ir sunkios treniruočių stovyklos Sakartvele. Iš pradžių stovyklose buvo dirbama dukart per dieną, vėliau krūviai mažėjo. Likus porai savaičių iki olimpinio skrydžio į Japoniją, ji grįžo į Lietuvą, kur turėjo susitvarkyti susikaupusius buitinius reikalus ir susidėlioti paskutines kelionės detales.

Lietuvė kol kas nežino, kokią varžovę jai lems olimpiniai burtai. Faktas tik tas, kad silpnų priešininkių žaidynėse nėra.

„Žinant, kad čia patekome įveikusios didelę konkurenciją ir po ilgos atrankos, visos merginos – vertos čia būti. Nesu pasaulinio reitingo viršūnėje, todėl, žinoma, teks kautis su tituluotomis varžovėmis. Tik būtų gerai iškart negauti ko nors iš pajėgiausių aštuntuko“, – svarstė pašnekovė.

Svorio kategorijoje virš 78 kg startuosianti S.Jablonskytė taps tik antrąja Lietuvos dziudo olimpiete per visą mūsų šalies sporto istoriją.

Paklausta apie sau Tokijuje keliamą tikslą, kaunietė atsakė:

„Man tai bus olimpinis debiutas, esu dėkinga likimui ir treneriams už tokią galimybę. O noriu tik vieno: kad po žaidynių galėčiau sau nuoširdžiai pasakyti, kad Japonijoje padariau viską, kas buvo mano jėgoms.“