Pereiti į pagrindinį turinį

Savo legendą J.Plaza Kaune kūrė ne tik pergalėmis

2013-06-09 05:00
Savo legendą J.Plaza Kaune kūrė ne tik pergalėmis
Savo legendą J.Plaza Kaune kūrė ne tik pergalėmis / Artūro Morozovo nuotr.

„Per laiką Kaune tapau geresnis žmogus ir geresnis treneris“, – šios savaitės pradžioje tarė Joanas Plaza ir paskutinį kartą užvėrė Kauno „Žalgirio“ komandos drabužinės duris. Per dešimt laikinojoje sostinėje praleistų mėnesių jausmingas katalonas ne tik pasisėmė idėjų savo trečiai knygai, tačiau ir paliko išskirtinį rėžį „Žalgirio“ gerbėjų ir žaidėjų širdyse.

Žodžio meistras

Aukštai iškelti nykščiai į viršų, liudijantys gražias pergales prieš Pirėjo „Olympiacos“, Vitorijos „Caja Laboral“, Stambulo „Anadolu Efes“, Maskvos CSKA, Malagos „Unicają“. Tiek Senojo žemyno grandų per visą sezoną žalgiriečiai buvo nugalėję tik 1999-aisiais, kai užkopė į Europos krepšinio olimpą.

Vis dėlto net šio istorinio triumfo pagrindinis kalvis Jonas Kazlauskas, susikūręs vardą preciziniais matematiniais ir taktiniais sprendimais, savo charizma, psichologiniu ir emociniu poveikiu ir užtaisu gerokai nusileidžia neaukštam Katalonijos matadorui.

J.Plaza, kaip nė vienas kitas jo pirmtakas Kaune, buvo puikiai viešuosius ryšius išmanantis specialistas. Be pergalių specialistas būtų niekas. Pergalės taip pat nebūtų tokios saldžios, jei treneris kaskart nebūtų skambiai priminęs apie save ir pretenzijas į „Žalgirio“ istorijos perrašymą.

Po pergalės Maskvoje treneris pabrėžė, kad kauniečiai niekada nebuvo įveikę CSKA jų teritorijoje nei VTB Vieningojoje lygoje, nei Eurolygoje. Taip pat treneris tarsi krepšinio istorikas spaudos konferencijose berdavo faktus, kad nuo 1999 m. „Žalgiris“ nebuvo baigęs Eurolygos su teigiamu pergalių ir pralaimėjimų balansu, nuo 2004-ųjų nebuvo laimėjęs „Top 16“ etape išvykoje, tapęs Eurolygos ir VTB Vieningosios lygos reguliarių sezonų nugalėtoju.

„Anksčiau “Žalgiris„ į Madridą ar Tel Avivą važiuodavo nusiteikęs pralaimėti, todėl džiaugiuosi, kad pavyko krepšininkams įskiepyti, kad galime laimėti. Suprantu, koks svarbus krepšinis šiai šaliai, tačiau “Žalgirį„ galima mylėti dar labiau“, – savo įgyvendintą misiją Kaune išvykdamas pažymėjo treneris.

Jautėsi savas

Iki šiol nė vienas kitas treneris „Žalgirio“ klubo vadovams nebuvo iškėlęs reikalavimų dėl savo aprangos. J.Plaza buvo kitoks. Vos atvykęs į Kauną strategas paprašė stilingo kostiumo, o savo susikurto aprangos kodo laikėsi faktiškai visą sezoną. LKL pirmenybių rungtynėse J.Plaza leisdavo sau po švarku apsivilkti juodus sportinius marškinėlius, tačiau Eurolygoje ir VTB Vieningojoje lygoje visuomet atrodė nepriekaištingai.

Jei ne Ūkio banko griuvimas ir traumų lavina, ispano pergalių kraitis su „Žalgiriu“ galėjo būti dar solidesnis, tačiau net ir to, ką šiemet laimėjo, pakako, kad J.Plaza sukurtų kelis artimiausius metus gyvuosiančią legendą.

Empatiškasis specialistas labai greitai perprato skirtingos šalies kultūrą ir dažnai kalbėdavo tai, ką lietuviai norėdavo girdėti. J.Plaza niekuomet neatsisakydavo duoti interviu, o per spaudos konferencijas demonstruodavo puikias oratorystės ir neurolingvistinio programavimo žinias.

„Manau, kad po šių septynių mėnesių, kuriuos esu čia, supratau, ką reiškia būti lietuviu ir žalgiriečiu“, – sparnuotą ispano frazę pasičiupo visos žiniasklaidos priemonės. Dar nė vienam išvykstančiam treneriui „Žalgirio“ aistruoliai nekūrė jausmingų vaizdo klipų ir nemeldė, kad jie liktų Kaune.

Taurelės nekėlė

J.Plaza labai kruopščiai formavo savo įvaizdį ir stengėsi būti neabejingas jį supančiai aplinkai. Krepšinio specialistas taip ir neištesėjo pažado pramokti lietuviškai, tačiau nuolat gilinosi į lietuvių kultūrą ir jos ypatumus. Neliko abejingas ir „Žalgirio“ istorijai bei klubo svarbai Lietuvai. Ir visai nesvarbu, kad aplink nuolat krito bombos ir griuvo pilys.

Ispanas niekuomet nevengė skambių ir sparnuotų pažadų. Po kelių Kaune praleistų mėnesių J.Plaza pažadėjo, kad vieną dieną išlenks taurelę stipresnio gėrimo. „Vieną kartą, kai man teks palikti Kauną, tikrai išgersiu degtinės. Nesvarbu, kad griūsiu po dviejų taurelių. Pažadu, kad tai padarysiu“, – juokavo J.Plaza.

Po LKL finalo žurnalistai priminė treneriui šį pažadą, tačiau J.Plaza išliko santūrus ir taktiškas. „Negersiu daug. Negaliu kaip lietuviai išgerti tris butelius degtinės ir jaustis gerai. Man užtenka šiek tiek, ir viskas“, – toliau savo legendą kūrė treneris.

Geriausias ambasadorius

Savo misiją svetimame krašte J.Plaza suprato labai plačiai. Jis visuomet pabrėždavo, kad gyvenimas ties įvykiai krepšinio aikštelėje nesibaigia. Kai Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pakvietė specialistą dalyvauti specialiame Katalonijai skirtame renginyje, jis net akimirkos nedvejojo, o vakare net sutiko pamokyti susirinkusiuosius Katalonijos švenčių dienomis miesto aikštėse šokamo tradicinio sardanos šokio pagrindinių žingsnelių.

„Žinau, žiniasklaida mano, kad esu pernelyg rimtas treneris. Galbūt šis mano šokis padės pakeisti nuomonę“, – demonstruodamas žingsnelius geros nuotaikos nestokojo J.Plaza.

Kaune treneriui teko prislopinti vieną savo aistrų. Tėvynėje J.Plaza labai dažnai galvą pravėdinti mėgdavo apsižergęs motociklą. Tokių sąlygų Lietuvoje specialistas neturėjo, tačiau buvo pažadėjęs sugrįžti į Kataloniją ant plieninio žirgo, jei kauniečiams būtų pavykę prasibrauti į Eurolygos finalo ketvertą.

Kita veido pusė

Kūryba – dar viena sritis, kur J.Plazos talentas tryško ryškiausiomis spalvomis. „Puikiai suprantu, kad mano knygas žmonės perka todėl, kad esu žinomas treneris, o ne todėl, kad geras rašytojas“, – niekada sau ir kitiems nemelavo 49-erių vyras, tačiau tai nesutrukdė jam Lietuvoje tapti bestselerio autoriumi.

Debiutinis J.Plazos romanas „Andželinos paklodės“ buvo šluojamas iš knygynų lentynų, o pristatymai vyko net kelis kartus. Stengdamasis parodyti, kad yra šiltas ir betarpiškai bendraujantis, į savo knygos pristatymus ispanas atsivesdavo net keturkojį augintinį

„Kaip krepšinio treneris, turiu išmanyti žaidėjų psichologiją ir įkvėpti juos žaidimui, bet, pasirodo, turiu galią įkvėpti žmones ir kitokiems dalykams“, – šypsojosi J.Plaza.

Savo debiutinėje knygoje treneris nestokojo pretenzijų rasti atsakymus į Sigmundo Freudo neatsakytus klausimus. Austrų neuropatologas yra pareiškęs, kad per savo gyvenimą nesugebėjo atsakyti tik į vieną klausimą, kuris dar niekada ir nebuvo atsakytas: ko nori moteris?

„Andželinos paklodės“ buvo rašomos žvelgiant iš moters pozicijų, o knygos pristatymuose specialistas buvo pristatomas kaip žmogus, žinantis, kaip išplėšti pergalę vyrams, ir radęs atsakymus, ko nori moterys.

Ispanų Napoleono nesustabdė net ir tai, kad žmona Margarita į šį jo pomėgį visada žiūrėjo labai skeptiškai. Sezono pradžioje treneris mįslingai kalbėjo apie savo gyvenimo moterį ir svarstė, kad galbūt lietuviškas klimatas jai bus per atšiaurus. Viskas apsivertė aukštyn kojomis: įpusėjus sezonui Margarita mielai pozavo su gyvūnų prieglaudos „Penkta kojos“ augintiniais, rengė socialines akcijas ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių, galinčių sulaikyti trenerį Kaune.


Komentarai

Kšištofas Lavrinovičius

„Žalgirio“ klubo puolėjas

J.Plaza man labai priminė Simone Pianigiani, su kuriuo ilgai teko dirbti Sienos „Montepaschi“ klube. Iš karto galima pastebėti, kad tai – aukščiausio lygio specialistas, kuris iki smulkmenų išaiškina, ko ir kaip nori. Savo darbus jis paskirsto irgi preciziškai tiksliai. Viskas per treniruotes veikia tarsi laikrodis.

Modestas Paulauskas

Olimpinis čempionas

Tokio lygio krepšinio specialisto „Žalgiris“ neturėjo jau seniai. Atėjus J.Plazai, dauguma žalgiečių pradėjo demonstruoti daug kokybiškesnį žaidimą. Treneris varžovus išnarstydavo iki smulkmenų. Visi suprato, kad šis sezonas – neeilinė galimybė pademonstruoti rezultatus, kurie įeitų į istoriją. Gaila, kad traumų virtinė ir finansiniai rūpesčiai neleido atskleisti viso savo potencialo tiek treneriui, tiek visai komandai.

Mindaugas Kuzminskas

„Žalgirio“ klubo puolėjas

Esu dėkingas treneriui už man suteiktą progą. Tik J.Plazos dėka šiemet padariau tokį progresą. Specialistas puikiai moka dirbti su jaunimu ir tą puikiai įrodė šis sezonas.

Marko Popovičius

Buvęs „Žalgirio“ klubo gynėjas

Šį sezoną buvome daugiau nei komanda, o J.Plaza – daugiau nei treneris. Joanas – neeilinė asmenybė. Jis buvo ir mūsų treneris, draugas, ir tėvas bei guodėjas.

Saulius Štombergas

Buvęs J.Plazos asistentas

J.Plaza – labai aukšto lygio specialistas. Reikėjo laiko priprasti vieniems prie kitų, tačiau, kai pajautėme vienas kitą, dirbti su J.Plaza tapo vienas malonumas. Šis treneris puikiai išmano savo sritį, o treniruotės suplanuojamos mažiausių smulkmenų tikslumu.


Įdomiausios J.Plazos citatos

Gyvendamas Lietuvoje pastebėjau keletą keistų dalykų. Niekaip nesuprantu, kodėl klubo vadovai ant automobilio užrašė mano vardą ir pavardę.

Praradome beveik visus aukštaūgius. Kautis tokiomis sąlygomis yra tas pats, kas kovoti peiliais prieš lazerius.

Esame lyg boksininkas, kuriam netrukus gresia nokautas, tačiau atsilaikome, pakylame ir toliau kovojame, kovojame ir kovojame.

Gal kažkam ir patiktų, kad finalą laimėtume Kaune, nes būtų graži šventė, bet ne tam keliavau daugiau nei 3 000 kilometrų ir pasikviečiau čia savo motiną, jog tyčia pralaimėtume Vilniuje.

Stengiuosi nusipelnyti to, ką turiu gyvenime. Dirbau Barselonoje, Madride, Sevilijoje. Iš visų vietų man liko gerų prisiminimų. Turiu gerų prisiminimų ir iš Kauno. Turbūt gausiu nuotrauką, kurią šiandien padarė sirgaliai. Noriu pažymėti, kad nebandau būti geriausiu treneriu pasaulyje, bet bandau būti vienu iš geriausių.

Susiklostė juokinga situacija ne todėl, kad verkiau ar fotografavau savo pėdas toje vietoje, kurioje gavau pasiūlymą iš Madrido „Real“ . Su žmona norėjome atšvęsti, tačiau miestelyje netoli Dublino, kuriame apsistojome, buvo tik vienas baras. Negeriu alaus ar viskio. Kad ir kaip būtų, tame bare tai buvo vieninteliai gėrimai. Mano žmona užsisakė tamsaus alaus, o aš pasakiau: gerai, gersiu viskį pirmą kartą savo gyvenime. Gėriau viskį, šventėme ir, manau, kad nuo tos dienos mano žmona pradėjo dar labiau tikėti manimi

Jei kažkas mano, kad didelį skirtumą sudaro baudų metimai ir apie tai daug kalba, turbūt nelabai išmano krepšinį ir tik bando provokuoti. „Nižnij Novgorod“ visiškai nežaidžia baudos aikštelėje, jie tik atlieka perdavimus vienas kitam aplink baudos aikštelę, o „Žalgiris“ visada bando perduoti kamuolį aukštaūgiams ir natūralu, kad, kai tu žaidi baudos aikštelėje, prieš tave prasižengia. Jei niekada nesiverži ir žaidi kaip rankininkų komanda – iš kur bus tos pražangos.

Aš suprantu, kad negaliu kontroliuoti tokių sprendimų, žinoma, man tai nauja. Per savo karjerą komandoje niekada neturėjau žaidėjų politikų.

Kai žaidėjai sėdi atsipalaidavę, aš juos norėčiau užmušti. Krepšininkai turi būti tokie pat ambicingi kaip ir aš.

Nesu dar matęs tiek daug problemų per vieną sezoną, bet mes išgyvename ir toliau tęsiame darbą. Visa Europa stebisi mūsų ryžtu.

Galbūt aš kaltas. Aš ispanas, bet kvailas ispanas. Kažkas sakė, kad turėjau gimti kitoje šalyje, nes nesu toks emocingas.

Aš švenčiu, kai esu savo namuose su šeima, o priešais mane tupi mano šuo. Jūs turite suprasti, kad daugelis sakė, jog esu kvailas, nes atvykau čia. Kai kurie žaidėjai galbūt negerbė manęs, galvojo, kad keistas ispanų treneris atvyko, bet aš įskiepijau savo filosofiją ir mes kartu šį tą nuveikėme.

Niekas nesakė man, kad reikia leisti penkis jaunus žaidėjus žaisti startiniame penketuke, bet aš priėmiau tokį sprendimą. Talentai iš niekur neišauga, reikia duoti jiems rungtyniauti. Badalonoje užaugo Ricky Rubio ir Rudy Fernandezas, „Reale“ – Nikola Mirotičius, Sergio Llullas. Jais buvo pasitikima ir buvo leidžiama žaisti svarbiose rungtynėse.

Kauno „Žalgiris“ – ne tik miesto, bet ir visos Lietuvos vėliava. Jei išnyks „Žalgiris“, išnyks Lietuvos vėliava.

Bandau sukurti sieną aplink komandą. Tik nežinau, kokio aukščio ją galiu suręsti. Tai sunkus uždavinys, nes nesu stipriausias žmogus pasaulyje. Vienas dalykas, kurį galime sau leisti – pasvarstyti apie savo pajėgumą.

Paulius Motiejūnas tikrai stengiasi, žmonės juo pasitiki, tačiau juk jis negali sukurti Disneilendo per vieną dieną

Lengva būti ekipos lyderiu, kai laimi visus mačus. Lyderio savybes reikia demonstruoti sunkiais momentais. Mano širdis, kūnas sako man, kad turiu visam tam priešintis ir atiduoti visas likusias jėgas iki sezono pabaigos

Mano komanda visuomet kovoja. Keliu dešinę ranką ir atsakau už savo žaidėjus.

Nesvarbu, kiek buvo problemų, viską pakartočiau iš naujo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų