A.Palšytė planetos pirmenybes baigė 22-oje vietoje tarp 30-ies dalyvių. Bendraudama žurnalistais ji labiau akcentavo galimybę išbandyti aukšto rango jėgas varžybose, kurių dėl traumos nematė jau keletą pastarųjų mėnesių.

Trenerės Tatjanos Krasauskienės auklėtinė nuo šiol visą dėmesį sutelks pasirengimui 2020 metų Tokijo olimpiadai.

- Kaip pakomentuotumėte savo pasirodymą?

- Į Dohą važiavome kaip į eksperimentą, kad pasitikrintume savo esamą būseną. Ne veltui visą sezoną tylėjau, nedaviau jokių komentarų, nes situacija buvo labai sunki tiek morališkai, tiek fiziškai. Tai pareikalavo iš manęs begalę jėgų. Tikėjausi kiek kitokios baigties, nes jėgų, triūso, bemiegių naktų, emocijų buvo labai daug. Apmaudu, kad nepavyko savęs nustebinti.

- Ar jums sutrukdė dar gegužės 7 d. LAF taurės varžybose patirta nedidelė trauma?

- Nereikėjo ten dalyvauti. Jaučiausi puikiai, bet buvau labai pavargusi po visų stovyklų. Norėjosi pabūti gerai, savo krašte sudalyvauti, klubui padėti dėl taškų, garbės. Sąlygos nebuvo pačios geriausios, o nuovargio fone kiekviena smulkmena pakiša koją. Kryptelėjau ir atsispiriančioji koja išėjo iš rikiuotės daugiau nei trims mėnesiams. Lūžio nebuvo, bet po kelių savaičių padarytas magnetinis rezonansas parodė, kad trauma gerokai rimtesnė. Kai čia išsisuki koją su pusės tonos jėga, savijauta negera. Tris mėnesius buvau moralinėje duobėje. Pati nežinojau, kaip sveiksiu. Nežinojau iki pat dabar, kiek galiu šokti. Dabar žinau. Dar ir dabar koja ištinusi ir reaguoja į krūvį. Kad ir kiek darbo buvo įdėta, panašu, kad jo neužteko, kad Dohoje patekčiau į finalą.

- Ar traumuotai kojai gali prireikti ir operacijos?

- Negaliu sau leisti darytis operaciją ir tikėtis, kad atsigausiu iki Tokijo olimpiados. Su šia koja galiu šokti ir daug. Tokia rizika likus metams iki olimpiados yra per didelė. Darysime viską, kad kuo greičiau pasveikčiau, žiemą įvykdyčiau olimpinį normatyvą ir ramiai ruoščiausi vasarai be jokių startų Lietuvoje. Vis dėlto ne pasaulio čempionatas buvo mano tikslas, o olimpinės žaidynės. Tikiuosi, kad trečias kartas olimpiadoje man nemeluos.