Pranoko lūkesčius

Prieš Europos pirmenybes būsimojo čempiono trenerį Kęstutį Tadaravičių buvo apėmusi gera nuojauta. Tačiau kad jo sūnus užkops į tokias aukštumas jau šiais metais, jis nė nenumanė.

Europos čempionato „10-Ball“ (amžiaus grupė iki septyniolikos metų) varžybose Ą. Tadaravičius pranoko visus varžovus.

Podčetrtko mieste dalyviai (iki septyniolikos ir iki devyniolikos metų) žaidė „8-Ball“, „9-Ball“, „10-Ball“, „Straight Pool (14.1)“ ir komandų varžybose.

Nuo šešerių metų biliardo lazdą rankose laikantis kaunietis jau būdamas aštuonerių ėmė varžytis su suaugusiais varžovais, laimėjo gausybę turnyrų Lietuvoje ir užsienyje. Jaunuolio iš Kauno meistriškumą pripažino ir suaugę varžovai, kuriuos jis ne kartą įveikė Lietuvos čempionatuose.

Sėkmė: komandų varžybų Lietuvos atstovai nugalėjo norvegus. / Asmeninio archyvo ir epbf.com nuotr.

Triumfavo ir komanda

Pernai kaunietis iškovojo pirmą savo amžiaus grupės Europos čempionato bronzos medalį, o šiemet dukart užkopė ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio.

Ant Ą. Tadaravičiaus kaklo Slovėnijoje suspindo ir komandų (iki devyniolikos metų) varžybose iškovotas aukso medalis – kaunietis kartu su Kristupu Blažiu, Jokūbu Silantjevu ir Nikola Lukašiku laimėjo aštuonis susitikimus, o finale lietuviai po įtemptos kovos palaužė Norvegijos rinktinę.

Kai atrodo, kad pasirinkau tinkamiausią poziciją, tėtis pasiūlo kitokį variantą.

„Emocijos dar nespėjo susigulėti. Aukso medaliai ilgai laukti ir labai brangūs, nes yra didelio darbo rezultatas“, – grįžęs iš Slovėnijos pasakojo Ąžuolas.

Viršūnės dar nepasiekė

– Kokia taktika lėmė tavo pergalę Europos čempionato finale? – paklausėme Ą. Tadaravičiaus.

– Lemiamą mačą žaidžiau su daugkartiniu čempionu slovėnu Maksu Benko. Sužaidžiau beveik be klaidų. Nesiekiu palaužti varžovo jėga arba agresyvumu, kaip tai daro kai kurie kiti konkurentai. Man svarbiausia – žaisti protingai, be nereikalingos rizikos. Finale pavyko nepasiduoti emocijoms, gerai sužaisti techniškai ir taktiškai. Finalą žaidėme iki šešių pergalių, iš pradžių išsiveržiau į priekį 3:0. Slovėnas pasinaudojo penkių minučių pertraukėle ir pakeitė rezultatą į 5:4 savo naudai. Jis būtų laimėjęs auksą, bet nepataikė paskutinio, dešimto, rutulio. Išlyginau rezultatą. Vėliau sužaidžiau saugiai ir apdairiai – paslėpiau baltą rutulį už kitos spalvos rutulio, atlikau sudėtingą smūgį. Pavyko įristi visus aštuonis ant stalo likusius rutulius.

Stilius: Ąžuolas nesistengia palaužti varžovo jėga arba agresyvumu, mėgsta technišką ir taktiškai racionalų žaidimą / Asmeninio archyvo ir epbf.com nuotr.

– Koks buvo kelias iki finalo?

– Visos aštuonios čempionato dienos buvo įtemptos. Jautėsi poilsio trūkumas. Sužaidžiau net 24 susitikimus, iš kurių laimėjau devyniolika.

– Kaip ruošeisi Europos čempionatui?

– Treniruojuosi su tėčiu Kauno biliardo klube „Arena Billiards“. Tobuliname viską – žaidimo techniką, strategiją, psichologinį parengtumą, nagrinėjame įvairias situacijas. Laviname smūgių tikslumą, balto rutulio kontrolę. Treniruojuosi ir individualiai. Be to, kartu su tėčiu peržiūrime įvairių garsių žaidėjų vaizdo įrašus, aptariame, ieškome sprendimų, kurie tiktų mano žaidimo technikai, stiliui ir charakteriui.

– Kai treneris – tėtis, turbūt ir pasiginčijate?

– Būna visko. Kartais man atrodo, kad pasirinkau tinkamiausią smūgį ar poziciją, o tėtis siūlo kitokį variantą ir stengiasi paaiškinti, kodėl jis teisingesnis. Būna ir taip, kad liekame prie mano pradinio varianto, nes man jis patogesnis, lengviau įgyvendinamas.

– Tėtis – vienintelis tavo patarėjas?

– Dalyvauju ir kitų specialistų treniruočių stovyklose, seminaruose. Viena įsimintiniausių ir naudingiausių buvo stovykla Slovėnijoje, kuriai vadovavo Mitja Gradišnikas. Šio Slovėnijos vaikų rinktinės trenerio požiūris į žaidimą panašus į mūsiškį, todėl nieko nereikėjo iš esmės keisti.

– Šie metai – sėkmingiausi per tavo karjerą?

– Taip, nes pirmą kartą pasiekiau tokį lygį. Vasaros pradžioje laimėjau tarptautinį turnyrą Juodkalnijoje, jaunučių (iki penkiolikos metų) amžiaus grupės „9-Ball“ varžybas. Galiausiai – du aukso medaliai Europos čempionate.

Psichologija: anot Ą. Tadaravičiaus, suvaldžius jaudulį ir stresą, galima tikėtis gerų rezultatų. / Asmeninio archyvo ir epbf.com nuotr.

– Kokie tolesni tavo planai?

– Šiek tiek pailsėsiu, o vėliau – vėl treniruotės. Visi mano amžiaus žaidėjai turi dar labai daug ką tobulinti. Noriu progresuoti ir lygiuotis į pačius geriausius, todėl turiu dirbti daugiau nei konkurentai. Šiemet ir kitąmet noriu dalyvauti kuo daugiau tarptautinių turnyrų, susitikti su stipriausiais varžovais. Tokia patirtis labai padeda tobulėti psichologiškai, išmoko nugalėti jaudulį ir stresą. Mūsų sporto šakoje psichologinė būsena turi didžiulę įtaką rezultatams.

– Kelionės ir startai reikalauja nemenko biudžeto. Ar turi rėmėjų, kurie padeda?

– Esu dėkingas visiems rėmėjams, ypač „Etapas group“ ir Kauno rotariečių klubui „Sumus“. Be jų finansinės paramos negalėčiau kokybiškai ruoštis svarbiausiems sezono startams, keliauti į tarptautines varžybas.

Tobulėjo kartu

„Mūsų sportinis kelias prasidėjo nuo elementarių pasižaidimų prie pulo stalo. Tuo metu dar nebuvau treneris, tiesiog mėgavausi biliardu ir dalijausi su Ąžuolu tuo, ką pats mokėjau. Labai greitai paaiškėjo, kad sūnaus susidomėjimas pulu yra ne paviršutinis, rimtas. Pasižaidimai virto kryptingu darbu, – sakė Ąžuolo tėtis Kęstutis. – Supratau: jei noriu padėti sūnui eiti toliau, turiu augti pats. Taip startavo mūsų bendra kelionė, kurioje Ąžuolas brendo kaip sportininkas, o aš kartu su juo – kaip treneris. Gilinausi į biliardo techniką, žaidimo psichologiją, analizavau varžybų taktiką. Ugdėme taisyklingą stovėseną, balto rutulio kontrolę, smūgių tikslumą. Daug dėmesio skyrėme ir psichologijai: koncentracijai, savitvardai, mokėmės, kaip įveikti stresą, ugdėme pasitikėjimą savimi. Mūsų treniruotės ne visada lengvos – būna ginčų, skirtingų nuomonių, bet taip gimsta geriausi sprendimai. Bendras darbas su sūnumi padeda kryptingai ir nuosekliai formuoti jo žaidimo pagrindus.“