Renginys, atidėtas vieniems metams dėl koronaviruso pandemijos, vyksta beveik tuščiame 68 tūkst. vietų stadione.

Ceremonija vyksta be žiūrovų, dalyvaujant tik keliems šimtams kviestinių svečių, įskaitant Japonijos imperatorių Naruhito (Naruhitą), Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) ir JAV pirmąją ponią Jill Biden (Džil Baiden).

Pirmiausiai ekrane buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame matyti savo šalyse per koronaviruso pandemiją besitreniruojantys sportininkai. Po atgalinio laiko skaičiavimo į orą nuskrieji rausvi fejerverkai.

Imperatorius oficialiai paskelbs žaidynes atidarytomis.

Koronaviruso pandemijos aukos visame pasaulyje buvo pagerbtos tylos minute.

Japonijoje olimpiada sulaukė pasipriešinimo, baiminantis, kad susirinkus 11 tūkst. atletų iš viso pasaulio gali susidaryti viruso „superplatinimo“ židinys.

Organizatoriai taiko griežtas prevencijos priemones. Pirmąkart per olimpinio judėjimo istoriją žaidynės vyks nedalyvaujant užsienio žiūrovams, o žiūrovai iš Japonijos tiesiogiai galės stebėti tik saujelę rungčių.

Sportininkai, pagalbinis personalas ir žiniasklaidos darbuotojai privalo laikytis griežtų COVID-19 prevencijos protokolų, įskaitant reguliarų testavimą ir kasdienius sveikatos patikrinimus.

Apklausos nuolat rodė, kad dauguma japonų nusistatę prieš žaidynes. Nuomonės įvairavo nuo nuovargio paskatinto abejingumo iki atviro priešiškumo.

Vis dėlto likus kelioms valandoms iki atidarymo ceremonijos pradžios prie Olimpinio stadiono entuziazmo nestigo – šimtai žmonių buvo susirinkę tikėdamiesi pajusti šventės atmosferą ir pamatyti fejerverkus.

Prieštaringi vertinimai

Tradicinių vasaros žaidynių atidarymo ceremonijų svarbiausi momentai, įskaitant olimpinių delegacijų paradą ir Olimpinio fakelo uždegimą, Tokijuje bus drastiškai supaprastinti.

Prieš prasidedant ceremonijai prie stadiono keli šimtai žaidynių priešininkų susirinko išreikšti protesto.

Tokijas pastaruoju metu kovotojo su COVID-19 pliūpsniu. Sostinės regione buvo įvesta nepaprastųjų priemonių, įskaitant reikalavimą, kad barai ir restoranai užsidarytų iki 20 val. vietos laiku, jiems taip pat draudžiama pardavinėti alkoholį.

Be to, kelios stambios olimpiados rėmėjos, įskaitant „Toyota“, „Panasonic“, „Fujitsu“ ir NEC, demonstruodamos antipatiją žaidynėms nusprendė nesiųsti savo vadovų į atidarymo ceremoniją.

„Tai virsta olimpiada, kuri nesugeba gauti supratimo (iš visuomenės) įvairiais atžvilgiais“, – sakė „Toyota“ vadovaujantis pareigūnas Jun Nagata (Džun Nagata).

Tuo metu Japonijos imperatorius pripažino sunkumus, užgulusius olimpines žaidynes pandemijos metu. Kalbėdamas su Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentu Thomas Bachu (Tomu Bachu) jis pavadino tai „toli gražu ne lengva užduotimi“.

Tokie Naruhito komentarai pasirodė Tokijui ketvirtadienį užregistravus dar 1 979 naujus užsikrėtimo COVID-19 atvejus – daugiausiai per pastarąjį pusmetį.

Th. Bachas, ištisus mėnesius atmetinėjęs raginimus atšaukti ar darkart atidėti Tokijo olimpiadą, savo ruožtu tikina, kad žaidynes įmanoma surengti saugiai.

„Pastaruosius 15 mėnesių turėjome priimti daug sprendimų labai neaiškiu pagrindu, – šią savaitę sakė TOK vadovas. – Kasdien turėjome abejonių. Būta bemiegių naktų.“

„Pagaliau matome [šviesą] tamsaus tunelio gale. Atšaukimas niekad nebuvo mūsų variantas. TOK niekada neapleidžia atletų... padarėme tai dėl atletų“, – teigė jis.

Finansiniai stimulai

Svarbus veiksnys yra ir dideli finansiniai stimulai. Informuoti žmonės nurodo, kad TOK būtų praradusi maždaug 1,5 mlrd. dolerių (1,27 mlrd. eurų) pajamų iš transliavimo, jei žaidynės būtų atšauktos.

Tuo metu olimpiados organizatorių nebus galima kaltinti dėl palengvėjimo atodūsio, kad dėmesys po visų vargų ir nemalonumų pagaliau nukrypsta į sportą.

Pasirengimą olimpiadai temdė įvairiausi skandalai – nuo korupcijos siekiant teisės organizuoti žaidynes iki įtarimų plagiatu dėl jų logotipo dizaino.

Kontroversija tęsėsi ir olimpiados išvakarėse – ketvirtadienį dėl dešimtmečių senumo komiškos scenos paminint Holokaustą buvo atleistas atidarymo ceremonijos režisierius.

Kalbant apie sportą galima būtų spėti, kad per šias žaidynes iškils nauja olimpinių žvaigždžių karta, po dešimtmetį trukusio tokių sportininkų kaip Usainas Boltas ir Michaelas Phelpsas (Maiklas Felpsas) dominavimo.

Šeštadienį prasidėsiančiose plaukimo rungtyse į septynis aukso medalius galėtų pretenduoti amerikietis Caelebas Dresselas (Keilebas Dreselas).

Lengvosios atletikos padangėje galėtų įsižiebti tokių sportininkų kaip kliūtinio bėgimo atstovai norvegas Karstenas Warholmas (Kaštenas Varholmas) ir amerikietė Sydney McLaughlin (Sidni Makloklen) žvaigždės. Abu šie sportininkai šiemet pasiekė 400 m kliūtinio bėgimo pasaulio rekordus.

Tuo metu JAV gimnastė Simone Biles (Simon Bailz) bandys apvainikuoti savo įspūdingą karjerą Larisos Latyninos devynių olimpinių aukso medalių rekordo pakartojimu.

24 metų S. Biles yra viena iš nedaugelio superžvaigždžių, vėl dalyvaujančių olimpiadoje po Rio de Žaneiro žaidynių.

Tokijuje vyks ir naujų olimpinių sporto šakų varžybos: banglenčių sporto, riedlenčių sporto, laipiojimo sporto ir karatė.