Rytis Vaišvila, debiutavęs kaip LKL vyriausiasis treneris, per sezoną patyrė ir šilto, ir šalto. Vis dėlto Atlantos olimpiados prizininko debiutas Klaipėdos "Neptūno" klube iš tiesų buvo įsimintinas.

Didžiausia bėda – pinigai

Šiandien 38-ąjį gimtadienį švenčiantis R.Vaišvila dar gyvena sveikinimų už įspūdingas pergales prieš pajėgesnius varžovus prisiminimais. Tačiau kelias į LKL pusfinalį šiam buvusiam žinomam geriausių laikų Kauno "Atleto" ir Lietuvos rinktinės žaidėjui buvo labai sunkus. Mažai kas žino, kiek dvasinių jėgų reikėjo R.Vaišvilai įtikinti žaidėjus treniruotis, kai klubas nemokėjo atlyginimų.

"Su "Neptūno" klubo direktoriumi Egidijumi Prižgintu žaidėjams paaiškinau situaciją dėl vėluojančių atlyginimų ir jie suprato, – kaip elgėsi per sunkias dienas, kurios iki šiol persekioja komandą, pasakojo R.Vaišvila. – Nemaldavau krepšininkų. Tiems, kurie bandė murmėti, rodyti charakterį ar nervus, liepiau sėdėti namie. Bet nė vienas krepšininkas neatsisakė treniruotis. Pavyko įtikinti juos, kad anksčiau ar vėliau pinigų bus, tačiau sportinė forma, jeigu jie nesitreniruos, bus prarasta ir jos sugrąžinti greitai nepavyks."

Ne vien finansinis stygius spaudė jauną trenerį. Prieš sezoną į komandą buvo priimta 12 krepšininkų, kurių kone kiekvieną mėnesį likdavo vis mažiau. 2008 m. baigiantis, su komanda atsisveikino vidurio puolėjas Gediminas Žylė, sausį – pagrindinis įžaidėjas Evaldas Dainys, o per LKL ketvirtfinalio rungtynes su Kėdainių "Nevėžiu" ekipa prarado Remigijų Trakimą, kuriam buvo sulaužyta nosis.

Dėl lėšų stokos klubas neieškojo, kuo juos pakeisti, o vertė LKL debiutuojantį strategą baigti čempionatą su likusiais krepšininkais.

"Atsarginių žaidėjų suolas, palyginti su kitomis komandomis, buvo trumpas. Pavargusius arba penkias pražangas užsidirbusius krepšininkus keisdavo, kas galėdavo, – ne kartą nepavydėtinoje padėtyje buvo atsidūręs R.Vaišvila. – Buvo laikas, kai treniruotėse prakaitą liedavo septyni krepšininkai. Tuomet mums, treneriams, gludinant derinius, tekdavo tapti žaidėjais."

Komanda brendo akyse

Nepaisant negandų, Atlanto olimpinių žaidynių prizininkui pavyko sucementuoti komandą. Baigiantis sezonui ir atėjus lemtingų kovų metui, "Neptūnas" parodė savo jėgą.

"Antroje sezono pusėje komanda sutvirtėjo, – šypsojosi specialistas. – Tvirtinau ir tvirtinsiu, kad suburti gerą komandą treneriui reikia dvejų metų. Tik trečiaisiais galima tikėtis norimų rezultatų."

R.Vaišvila, pateikęs pavyzdį, kaip iš pradžių žaidėjai rungtyniavo pavieniui, pasidžiaugė rezultatyvių perdavimų rodikliu, kuris akivaizdžiai pagerėjo baigiantis LKL čempionatui.

"Mano prašymai žaisti komandinį krepšinį iš pradžių nepasiekdavo žaidėjų sąmonės, – pripažino treneris. – Tik vėliau, sezonui persisvėrus į antrą pusę, vyrai suprato, kad be komandinio krepšinio nebus pergalių."

"Neptūno" strategas liko patenkintas komandos rezultatais – ketvirtąja vieta LKL pirmenybėse, vieta aštuntuke Baltijos krepšinio lygos (SEB BBL) "Iššūkio" taurės turnyre.

"Sezoną pagal penkiabalę vertinimo sistemą įvertinčiau ketvertu su dideliu pliusu, – ekipos pasirodymą apibendrino klaipėdietis, beje, per savo karjerą nė karto nežaidęs už gimtojo miesto komandą. – Jei būtume patekę į SEB BBL "Iššūkio" taurės finalą, būtų reikėję be poilsio žaisti LKL ketvirtfinalio rungtynes su Kėdainių "Nevėžiu". Ir tuomet nežinia, ar mums būtų pavykę įveikti juos. Tad šiandien krepšinio gerbėjai gali įvertinti, kuris kiškis vertingesnis. Esu įsitikinęs, kad tikrai galėjome patekti į Lietuvos krepšinio federacijos taurės finalą, tačiau tuo metu komandoje dėl neišmokėtų atlyginimų situacija buvo kebli. Tomis dienomis džiaugiausi, kad krepšininkai treniruojasi, o ne burbuliuoja.

Stabilumu išsiskyrė V.Vasylius

Paprašytas išskirti geriau ar blogiau žaidusius krepšininkus, R.Vaišvila atsisakė tai daryti, nes, anot jo, visi vyrai verti tik gerų žodžių.

"Kai atsisveikinome su į "Lietuvos rytą" perėjusiu Evaldu Dainiu, pagrindinio įžaidėjo našta gulė ant Arvydo Eitutavičiaus pečių. Po kelių mėnesių jis apsiprato, įgijo pasitikėjimo, o per lemiamą čempionato fazę tapo komandos lyderiu. Jis ne tik gerai skirstė kamuolį, bet ir taikliai atakavo iš tritaškio zonos, – pavyzdį po pavyzdžio teikė treneris. – Kai dėl lūžusios nosies anksčiau laiko sezoną baigė pagrindinis vidurio puolėjas Remigijus Trakimas, per trumpą laiką pažangą padarė Paulius Morkeliūnas. Iki tol dėl didelio noro kovoti jis greitai susirinkdavo pražangų ir negalėdavo komandai padėti. Vėliau Pauliaus žaidimas tapo brandesnis ir davė ekipai daug naudos."

Vis dėlto vieną žaidėją R.Vaišvila išskyrė.

"Labiausiai nudžiugino Valdas Vasylius, – sakė jį į ekipą priėmęs strategas. – Jį ypač vertinu už stabilų žaidimą, nes buvo pastebimas kiekvienose varžybose. Prieš sezoną Valdas klausė, kiek jam leisiu žaisti. Prižadėjau krepšininkui, jog žais tiek, kiek turės jėgų. Džiugu, kad jis pateisino mano pasitikėjimą ir ne kartą buvo didžiausiu pergalės kalviu."

Galioja viena sutartis

Šiandien, jau pasibaigus sezonui, trenerį kankina nežinia. Išskyrus Vytenį Petkų, turintį sutartį su "Neptūnu", kitių žaidėjų kontraktai baigėsi.

"Dėsiu visas pastangas, kad komandoje išliktų visi krepšininkai, – dievagojosi R.Vaišvila. – Kad bent trys pagrindiniai krepšininkai turėtų sutartis, galėčiau ramiau laukti kito sezono. Dabartinė padėtis primena plyną lauką, kuriame nėra net pamatų namui statyti."

Jei norėtų, galėtų palikti "Neptūną" ir pats R.Vaišvila. 2008-aisiais jis su klubu sudarė sutartį metams su galimybe ją pratęsti dar sezonui. Ji negaliotų, jei viena pusių turėtų rimtų pretenzijų. Vargu ar "Neptūno" vadovai gali pasakyti bent vieną žodį treneriui, atvedusį komandą pirmą kartą taip arti medalių. Iškeisti uostamiesčio nenori ir specialistas: "Buvo šiokių tokių pasiūlymų, tačiau apie juos nenoriu kalbėti. Norėčiau likti Klaipėdoje. Mano likimas didele dalimi priklausys ir nuo klubo finansinės padėties, nes ji lems, kokio lygio žaidėjai gins komandos garbę kitą sezoną."