Tomas Vitonis – nauja mūsų lengvosios atletikos viltis. Kaune, Lietuvos sporto universitete (LSU), mokslus kremtantis 21-ų rokiškėnas – vienintelis lietuvis, įvykdęs XXXII Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionato, vakar prasidėjusio Geteborge (Švedija), kvalifikacinį normatyvą.

Šiemet sausio pabaigoje Kuldigoje įvykusiose tarptautinėse varžybose, kuriose varžėsi atletai iš 8 šalių (Latvijos, Lietuvos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų), nugalėtoju tapęs T.Vitonis paskutiniuoju bandymu nušoko į tolį 8,03 m ir, pagerinęs savo asmeninį rekordą, tapo dešimtuoju per visą Lietuvos lengvosios atletikos istoriją šuolininku, kuriam pakluso 8 m.

Penktus metus su patyrusiu treneriu Alvydu Gavėnu dirbantis T.Vitonis neslėpė: pirmajame savo Europos čempionate jis sieks pakartoti asmeninį rekordą ir prasibrauti į finalą.

– Tai bus pirmasis rimtas startas per mano sportinę karjerą. Pasistengsiu, kad blynas neprisviltų. Mano fizinė forma gera, nuotaika – pakili. Tikiuosi, kad iš Švedijos grįšiu ne ką prasčiau nusiteikęs. Geteborge labai norėčiau pakartoti savo asmeninį rezultatą. Jei tai pavyktų, savo tikslą būsiu pasiekęs, – interviu „Kauno dienai“ sakė lengvaatletis.

– Tomai, ar tave patį sausio pabaigoje „Kuldiga kauss“ uždarų patalpų varžybose užfiksuotas rezultatas labai nustebino?

– Tas šuolis, kai įveikiau daugiau kaip 8 m, man buvo tikrai netikėtas. Kartu su treneriu pasvarstydavome, kad kryptingai treniruodamasis 8 m galėčiau nušokti vasarą arba galbūt tik kitais metais. Vis dėlto pavyko gerokai anksčiau ir tuo labai džiaugiuosi. Tąkart Kuldigoje savo asmeninį pasiekimą pagerinau net 28 cm. Toks galingas šuolis į priekį buvo sensacingas ir man pačiam, ir treneriams.

– Kas lėmė tokį pasiekimą?

– Manau, kad kryptingas pasiruošimas ir noras. Fiziniai testai ir rezultatai per treniruotes teikė daug vilčių.

– Kai kurie sportininkai pažymi, kad 8 m yra ribą šuolininkams įveikti sunku ne tik fiziškai, tačiau ir psichologiškai. Tu esi dešimtasis tai padaręs mūsų šalies lengvaatletis. Ar ilgai apie tai svajojai?

– Nepasakyčiau, kad jausdavau kažkokį vidinį virpuliuką. Kita vertus, pažįstu nemažai sportininkų, kurie per treniruotes dažnai įveikia vieną ar kitą ribą, tačiau varžybose to padaryti nepavyksta. Džiaugiuosi, kad mano atveju viskas buvo kiek paprasčiau. Sunkiai dirbau per treniruotes ir, pernelyg nesitikėdamas tokio tolimo skrydžio, ėmiau ir nušokau (šypsosi).

– Ar esi išbandęs jėgas kitose lengvosios atletikos rungtyse ar sporto šakose?

– Vaikystėje daug kuo domėjausi, kiek rimčiau – barjeriniu bėgimu. Pastaruosius aštuonerius metus skyriau šuoliams į tolį. Šia rungtimi susidomėjau gimtajame Rokiškyje. Prieš penkerius metus persikrausčiau į Kauną ir nuo tada dirbu su A.Gavėnu.

– Kol kas aukščiausius savo pasiekimus užfiksavai uždarų patalpų varžybose. Kur geriau jautiesi – maniežuose ar atviruose stadionuose?

– Uždarų patalpų varžybose sekasi išties neblogai, tačiau varžytis dideliuose stadionuose, stebint tūkstančiams žiūrovų, – kiekvieno sportininko siekiamybė. Yra ir kita svarbi detalė. Jei oras būtų palankus, pavėjui galėčiau pasiekti ir dar įspūdingesnį rezultatą.

– Tarp 25 Geteborge šuolių į tolį varžyboms užsiregistravusių sportininkų tavo rezultatas – aštuntas. Ar tokia pozicija finale tave tenkintų?

– Pirmiausia aštuntąją vietą užimti reikėtų kvalifikacinėse varžybose. Tuomet patekčiau į finalą, o jau tada matytume, kaip bus. Visi pagrindiniai mano varžovai – čia, Geteborge, tad kova bus sunki. Manau, aštuntukas tikrai nebūtų blogas rezultatas, jei debiutiniame čempionate pavyktų prasibrauti tarp finalininkų (šypsosi). Prognozuoti šuolių į tolį rezultatus yra gana sudėtinga. Daug kas priklausys nuo to, kaip sektoriuje seksis ne tik man, bet ir varžovams.

– Neseniai buvai patyręs traumą. Ar ji nesutrukdys Geteborge siekti maksimalių rezultatų?

– Buvau pasitempęs čiurnos raiščius, tačiau, atrodo, kad blogiausia – jau praeityje. Vėl atsistoti ant kojų mums padėjo Dalius Barkauskas. Labai norėčiau padėkoti šiam aukščiausio lygio specialistui.

– Šuolių į tolį sektoriuje Lietuvoje vienas pagrindinių tavo varžovų – vilnietis D.Aučyna. Ar konkurencija padeda siekti aukštumų?

– Darius yra labai rimtas konkurentas. Jo asmeninis rekordas – aukštesnis nei mano (8,11 m – aut. past.). Su Dariumi puikiai sutariame, akivaizdu, kad konkurencija naudinga mums abiem. Be to, vėl aktyviai sportuoti pradėjo Povilas Mykolaitis. Varžytis vien su savimi būtų daug sunkiau ir kažin ar įdomiau.

Komentaras

Alvydas Gavėnas, T.Vitonio treneris

Tomas – mano kraštietis. Aš taip pat kilęs iš Rokiškio, o šį perspektyvų sportininką rekomendavo mano klasės draugas. Tai labai perspektyvus vaikinas, teikiantis nemažai vilčių. Svarbiausia, kad jauno sportininko nepersekiotų traumos.

Pagrindinis tikslas Geteborge – kaupti patirtį ateities kovoms. Šią vasarą T.Vitonis dalyvaus Europos iki 23 metų čempionate, tad varžybose Švedijoje bus vienas pasirengimo etapų būtent šiam startui. Šiemet Lietuvos lengvosios atletikos federacija į žemyno pirmenybes nusprendė siųsti jaunus ir perspektyvius sportininkus, kuriems svarbu įgyti kuo daugiau patirties.

Konkrečių tikslų Tomui nekeliame. Jei jam pavyktų įveikti 8,03 m ribą, būtų galima svajoti apie finalą, o galbūt net ir aukštesnę vietą. T.Vitonis – kovotojas ir nemanau, kad Švedijoje turės psichologinių problemų, nors tai ir bus pirmasis rimtas išbandymas jo sportinėje karjeroje.

Tvirtą charakterį jis pademonstravo jau pernai, kai Baltijos šalių čempionate aplenkė visus varžovus, nors trys iš jų turėjo aukštesnius asmeninius rekordus. Ne ką prasčiau jis pasirodė ir Kuldigoje, kur buvo pajėgių varžovų iš Italijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų. Ten savo geriausią rezultatą jis atliko paskutiniu – šeštuoju – bandymu. Tai patvirtina, kad sportininkas moka kovoti, susikaupti reikiamu momentu.

Šiuo metu turime nemažai pajėgių šuolininkų – be Tomo, D.Aučyną, P.Mykolaitį, Dovilę Dzindzaletaitę, tačiau šios rungties puikiomis tradicijomis Lietuva garsėjo ir anksčiau. Galime prisiminti Vilhelminos Bardauskienės laikus. Tuomet taip pat buvo dar trys sportininkės, kurios nušoko toliau nei 7 m – Irena Oženko, Nijolė Medvedeva, Margarita Butkienė.

Labai gerai, kad šiuo metu yra net keli pajėgūs šuolininkai. Jei būtų tik vienas Tomas, neabejoju, kad jis tobulėtų lėčiau ir ne taip kryptingai, kaip dabar.

Lietuvos šuolininkų į tolį „Top 10“

1. Povilas Mykolaitis – 8,15 m (2011 06 04)

2. Vladimiras Cepelevas – 8,13 m (1982 06 05)

3. Darius Aučyna – 8,11 m (2012 09 15)

4. Tomas Bardauskas – 8,10 m (2000 08 19)

5. Artūras Voitovičius – 8,08 m (1987 05 31)

6. Arvydas Sabonis – 8,06 m (1980 02 03)

7. Redžinaldas Stasaitis – 8,04 m (1989 07 15)

8. Tomas Vitonis – 8,03 m (2013 01 19)

9. Vytautas Seliuka – 8,02 m (2005 06 11)

10. Antanas Vaupšas – 8,01 m (1964 09 12)