Dukart olimpinis čempionas, 40-metis disko metikas Virgilijus Alekna patenkintas savo rezultatu Londono žaidynėse ir tvirtina, kad dar neatsisveikino su didžiuoju sportu.

– Virgilijau, kokios nuotaikos išvykstate iš Londono? – vakar paklausėme V.Aleknos.

– Baigėsi mano olimpinė kelionė. Tai buvo paskutinės mano olimpinės žaidynės. Dabar tik tenka prisiminti debiutą Atlantoje bei penktąją vietą ir pabaigtuves – ketvirtąją vietą Londone. Nėra blogai: kaip pradėjau, beveik taip ir baigiau. Juk per tą laikotarpį iškovojau tris olimpinius medalius. Nėra dėl ko liūdėti.

– Nejaugi nenorėjote dar vieno medalio?

– Visą laiką jų norisi. Juk dėl jų sportininkai ir dalyvauja varžybose. Visi galvojame apie medalius.

– Ketvirtoji vieta – vos vienas žingsnis iki medalio. Ar ne apmaudu?

– Yra taip, kaip yra. Apie apmaudą nenorėčiau kalbėti. Jeigu būčiau planavęs 2016-aisiais vykti į Rio de Žaneirą, dabar drąsiai sakyčiau, kad apmaudu. Prisiminus, kaip man sekėsi kvalifikacinėse varžybose, telieka džiaugtis, kad patekau į finalą. Juk galėjo būti ir blogiau. Dabar – visai neblogai. Dauguma sportininkų apie ketvirtąją vietą olimpinėse žaidynėse gali tik pasvajoti.

– Ko pritrūko, kad diskas nulėktų toliau?

– Nemanau, kad kažkas kišo koją. Londono oras buvo puikus. Mano rezultatas tokiomis sąlygomis – gana aukštas. Šiemet diską numečiau ir 68, ir 69 metrus, tačiau tada pūtė palankus vėjas. Todėl manau, kad Londone pasiektas rezultatas Lietuvai gėdos nedaro. Žinoma, papildomas pusmetriukas ar metriukas būtų neprošal, tačiau jau nieko nebepakeisime.

– Kaip vertinate Gerdo Kanterio protestą prieš Roberto Hartingo pergalę dėl aptvarstyto piršto?

– Taisyklės yra taisyklės. Jų privalu laikytis. Jeigu yra pažeidimas, jis turėtų būti išaiškintas. Natūralu, kad kalbame apie sveiką konkurenciją ir garbingą kovą.

– Iškart po varžybų susiruošėte į namus. Jūsų nedomina olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija?

– Savo misiją jau atlikau, čia jau niekam nebūsiu naudingas. Seniai mačiau šeimą, norėčiau daugiau laiko skirti būtent jai. Vykstu namo, nors jokių atostogų dar nesuplanavau, nes dar lauks kelerios varžybos.

– Kalbų apie jūsų karjeros pabaigą buvo nemažai, tačiau sakėte, kad baigėsi tik olimpinė karjera. Kaip bus iš tikrųjų?

– Olimpinė karjera tikrai baigėsi. Jau šiais metais buvau mažiausiai panašus į sportininką. Londone daug kas į mane kreipėsi kaip į trenerį, ne vieną kartą įrodinėjau, kad esu sportininkas, rodžiau akreditacijos kortelę. Net nenoriu pagalvoti, kas būtų po ketverių metų. O dėl dar vieno sezono – kodėl gi ne? Juk būtų negerai staigiai viską mesti. Bent Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kitąmet tikrai dalyvausiu.

– Ar jūsų nevilioja trenerio darbas?

– Apie tai kol kas negalvojau. Manęs dar laukia varžybos. Treneriais dirba buvę disko metikai olimpiečiai Romas Ubartas, Vaclovas Kidykas, jie šaunūs specialistai. Aš dar turiu subręsti pedagoginiam darbui.