Tačiau ne kiekvienas gali žaisti futbolą ar krepšinį. Visiems sportuoti norintiems vaikams tokią galimybę turėtų užtikrinti Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos – Vilniaus miesto sporto centras ir sporto mokykla "Tauras". Tačiau ir šie, į masiškumą orientuoti sporto centrai, negali patenkinti visų vilniečių poreikių.

Nepatenkina poreikio

Prieš penkerius metus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu mieste pradėjo veikti Vilniaus miesto sporto centras (VMSC), sujungęs šešių sporto mokymo įstaigų: dvikovės sporto šakų, vandens sporto, gimnastikos, lengvosios atletikos bei "Sietyno" sporto mokyklų, taip pat ir Olimpinio sporto centro – veiklą. Dabar tai yra didžiausia neformaliojo ugdymo įstaiga Lietuvoje, kurioje yra 30 sporto šakų, treniruotes lanko daugiau nei 2,5 tūkst. ugdytinių ir su jais dirba 142 treneriai. Vilniaus sporto mokykla "Tauras" kuruoja žaidimų sporto šakas: rankinį, tinklinį, žolės riedulį, stalo tenisą, regbį, beisbolą, badmintoną, taip pat šaškes ir šachmatus.

VMSC direktoriaus pavaduotojos ugdymui Inetos Jukonės teigimu šių įstaigų užduotis – per sportą skatinti vaikų ir jaunimo saviraišką, užtikrinti masiškumą, ieškoti talentingų sportininkų, galinčių deramai atstovauti Vilnių šalies ir tarptautinėse varžybose. Nors formaliai sporto centro ir sporto mokyklos durys turėtų būti atviros visiems, tačiau į kai kurias sporto šakas patekti galimybių faktiškai nėra. Pasak I.Jukonės, sudėtingiausia situacija yra plaukimo, lengvosios atletikos ir gimnastikos sporto šakose. "Plaukimas, lengvoji atletika ar ta pati gimnastika yra masinio pobūdžio sporto šakos. Į jas patekti nori labai daug vaikų, bet mes tiesiog negalime patenkinti to poreikio, nes neturime kur su jais dirbti. Nors pagal aprašą turėtume priimti visus norinčius, bent jau pradinio rengimo etape. Bet Vilniuje paprasčiausiai nėra tiek sporto bazių, kad būtų galima priimti visus norinčius lankyti, pavyzdžiui, plaukimo treniruotes", – "Vilniaus dienai" sakė I.Jukonė.

O gal prarandame talentus?

Vandens sporto šakų skyriaus vadovas Gintautas Bartkus pastebėjo, kad šiuo metu plaukimo treniruotes centre lanko apie 800 vaikų, bet poreikis yra kelis kartus didesnis. Anot jo, padėtis pagerėjo, kai šių metų pradžioje duris atvėrė Fabijoniškių baseinas, tačiau dabar visos grupės yra užpildytos ir naujų plaukikų priimti nėra jokių galimybių.

"Plaukimo pradinio rengimo grupės yra 7-9 metų vaikams. Bet šiais metais tos grupės nebus renkamos. Visos mūsų grupės yra užpildytos iki 95 proc. Tėveliai skambina, klausinėja, bet nieko gero jiems negalime pasakyti. Manau, kad per metus iš plaukimo išėjo apie 20-30 vaikų, tai tik tiek naujokų ir galėsime priimti, – teigė G.Bartkus. – Plėstis mes nebeturime kur. Galime pasidžiaugti, kad Vilniuje vyksta masinė antrokų pažintis su plaukimu, tose pamokose taip pat dirba mūsų centro treneriai, tad jie įsidėmi gabesnius, perspektyvesnius vaikus ir vėliau gali juos pasikviesti į savo grupes. Kai bus pastatytas Lazdynų baseinas, tada galėsime priimti bent 200-300 naujų vaikų. Iš tiesų, poreikis Vilniuje yra gerokai didesnis. Jei turėtume dar bent dešimt nedidelių, Fabijoniškių baseino pobūdžio baseinų skirtinguose miesto rajonuose, tada galėtume sakyti, kad vilniečių plaukimo poreikiai visiškai patenkinti."

Pamokose taip pat dirba mūsų centro treneriai, tad jie įsidėmi gabesnius, perspektyvesnius vaikus ir vėliau gali juos pasikviesti.

Be savų patalpų

Šiais metais infrastruktūros problemos skaudžiai kirto ir lengvosios atletikos bei gimnastikos sporto šakoms.

"Artimiausiu metu prasidės pagrindinės sostinės sportinės gimnastikos atstovų kalvės Kauno gatvėje rekonstrukcija. Jau dabar aišku, kad gimnastams tai bus labai sudėtingas periodas, jiems teks ieškoti prieglobsčio mokyklų sporto salėse, o ten gimnastai tikrai nėra laukiamiausi svečiai. Todėl šiais mokslo metais mes negalime priimti naujų narių į gimnastikos skyrių, nes privalome rūpintis jau esamais sportininkais. Turime jiems užtikrinti sklandų sporto ugdymo procesą, o tai padaryti bus labai sunku. Norint, kad gimnastai galėtų visavertiškai sportuoti mokyklų sporto salėse reikia perkelti jų techninius prietaisus, juos specialiai įtvirtinti. O tai reiškia, kad tose salėse jau negalės žaisti krepšininkai, futbolininkai, ar kitų sporto šakų atstovai, privatūs nuomininkai. Mokyklos praranda pajamas iš privačių nuomininkų, todėl jos labai nenoriai sutinka įsileisti gimnastus", – konstatavo I.Jukonė.

Į bendrojo lavinimo įstaigas dairosi ir lengvaatlečiai. Lengvosios atletikos skyriaus metodininkė Irena Bakšanska "Vilniaus dienai" sakė, kad birželį prasidėję Žemaitės gatvėje esančio lengvosios atletikos maniežo remonto darbai turėjo baigtis rugsėjį. Jos teigimu, dabar kalbama, kad gal pavyks užbaigti darbus iki gruodžio.

"Norime tikėti, kad taip ir bus, tačiau žvelgiame realistiškai ir ruošiamės blogiausiam scenarijui. Kol galime, treniruosimės lauke, Vingio parko stadione. O žiemą lengvaatlečiams taip pat teks glaustis mokyklų sporto salėse, nes be lengvosios atletikos maniežo kitų alternatyvų tiesiog nėra. Lengvosios atletikos treniruotes miesto sporto centre lanko apie 450 mokinių, treniruotes veda 27 kvalifikuoti treneriai, tad dabar mes sukame galvas, kur juos reikės visus sutalpinti per žiemą. Todėl ir naujų narių priėmimas į lengvosios atletikos grupes yra labai apribotas", – paaiškino I.Bakšanska.

Bus atrenkami vaikai

Masiškumą riboja ne tik sporto bazių trūkumas. Kiekviena sporto šaka turi ir konkrečias savivaldybės administracijos nustatytas naujų narių priėmimo taisykles, tam tikrą darbo su ugdytiniais valandų skaičių ir konkretų finansavimą.

"Priimdami naujus narius ir formuodami grupes mes turime vadovautis savivaldybės rekomendacijomis. Pavyzdžiui, pradinio rengimo grupėje turi būti ne mažiau kaip 12 sportininkų. Galime priimti šiek tiek daugiau, nes jau pirmais metais dalis jaunųjų sportininkų pasitraukia, pereina į kitas sporto šakas, tačiau tikrai negalime priimti į vieną grupę kelių dešimčių naujokų, nes mus riboja finansai. Savivaldybė skiria finansavimą tam tikram trenerių etatų skaičiui, o treneriai gali dirbti su keliomis grupėmis. Jei būtų didesnis finansavimas, galėtume samdyti daugiau trenerių, būtų didesnis pradinio rengimo sporto grupių skaičius, natūraliai būtų ir didesnės galimybės naujiems nariams. Tačiau tada vėl grįžtume prie sporto bazių problemos", – pastebėjo I.Jukonė.

Į tam tikrų sporto šakų treniruotes patekti norintys vaikai turės iš pradžių pademonstruoti ir savo fizinius sugebėjimus. Rugsėjo mėnesį specialias atrankas rengia VMSC lengvosios atletikos, dvikovių ir individualių sporto šakų skyriai, taip pat aerobinės bei meninės gimnastikos atstovai. Formaliai geriausiai nustatytus kontrolinius normatyvus išlaikę vaikai turės daugiau šansų patekti į norimos sporto šakos treniruotes. Tačiau pasak I.Jukonės, ši taisyklė galioja tik populiarioms sporto šakoms, į kurias nėra galimybių priimti visų norinčių.

"Tikrai nereikia baimintis, kad vaikas nepadarys maksimaliai gerai tų fizinių testų. Pagaliau, ta informacija labiau skirta treneriams, kad jie geriau įsivaizduotų, su kokiais vaikais teks dirbti. Tikrai nėra taip, kad mes atrenkame tik pačius geriausius, būsimus čempionus. Bet normatyvai reikalingi, kad žinotume, koks yra jų fizinis pasirengimas", – tikino I.Jukonė.

Oficiali atranka bus 13-oje sporto šakų, į jas planuojama priimti iki 180 naujokų. Pasak I.Jukonės, atrankos kriterijai padeda objektyviai atsakyti į klausimą, kodėl vienas ar kitas vaikas nepateko į norimą sporto šaką.

"Jei norinčių yra 50, o priimti galime tik 20, mes turime argumentuotai parodyti, kodėl priėmėme tuos, o ne kitus vaikus. Todėl kiekvienoje sporto šakoje yra tam tikri kriterijai, kad galėtume tėvams parodyti rezultatus. Vis dėlto, noriu atkreipti dėmesį, kad visi atrankoje dalyvavę vaikai, jų duomenys ir pasiekimai yra įtraukiami į specialią duomenų bazę. Būna, kad atrankoje gerai pasirodę vaikai vėliau nebenori sportuoti, tad mes kviečiame už brūkšnio likusius vaikus. Kita vertus, sporto centre iš viso turime net 30 sporto šakų. Jei vaikas nepatenka į lengvąją atletiką, mes galime jį nukreipti į kitą sporto šaką, kurioje yra vietų. Turime individualių sporto šakų, kur sunkiai surenkame pradinio rengimo grupes, todėl galime pasiūlyti lankyti dviračių, irklavimo, žiemos sporto šakų treniruotes", – paaiškino I.Jukonė.

Atvirų durų politika

Vis dėlto, dauguma sporto šakų naujokus priima be atrankų. VMSC Individualių sporto šakų skyriaus vadovė Vilija Jogėlienė atkreipė dėmesį, kad šiais metais atranka vykdoma tik į irklavimo ir dviračių sporto šakas, o į visas kitas jų skyriaus programas priėmimas yra gerokai paprastesnis.

"Tereikia susisiekti su konkrečiu treneriu, sutarti dėl apsilankymo treniruotėje, o tada treneris jau sprendžia priimti ar ne tą vaiką. Mes kviečiame išbandyti įvairias sporto šakas. Būna, kad vaikas po pirmos treniruotės supranta, kad tai ne jo sportas, tada siūlome nueiti į kitą sporto šaką. Pavaikšto savaitę, mėnesį, jei netinka - galima išbandyti kažką kitko. Pas mus priėmimas vyksta visus metus, durys atviros ne tik rugsėjį", – teigė V.Jogėlienė.

Atrankos barjerų nesureikšmino ir VMSC dvikovės sporto šakų skyriaus vedėjas Mindaugas Valackonis.

"Pas mus atranka vyksta į visas sporto šakas - boksą, imtynes, sambo, dziudo, sunkiąją atletiką. Teoriškai pagal įvykdytus normatyvus turėtume atrinkti geriausius, bet jei matysime, kad yra daugiau norinčių - priimsime visus. Tikrai neatstumsime nė vieno, - pažadėjo M.Valackonis. – Juo labiau kad planuojame Fabijoniškėse atidaryti naują sporto bazę, tad bent jau šiame rajone bokso ir dziudo sporto šakų atstovams bus nauja erdvė sportuoti. Ten grupės dar kol kas tuščios, tad šansą patekti turės visi."

Tuo metu sporto mokykloje "Tauras" specialių atrankų naujokams rengti neketinama.

"Mes atrankų nedarome, kas nori lankyti, tą ir priimame. Nesvarbu, ar vaikas nori siekti sportinio rezultato, ar jam tai tik laisvalaikio leidimo forma. Paskambinkite, informuosime kokius dokumentus reikia pateikti, kur vyksta treniruotės - ir lauksime atvykstant", – "Vilniaus dienai" sakė regbio treneris Vidmantas Valys.

Atviro priėmimo principai galioja ir rankinio, tinklinio, stalo teniso bei kitose sporto šakose. Pagrindinis kriterijus yra naujokų amžius. Pagal taisykles į pradinio rengimo grupes priimami 7-10 metų vaikai, o vyresni jau turėtų lankyti meistriškumo ugdymo ir sportinio meistriškumo tobulinimo grupes. Vis dėlto ir ši taisyklė turi išimčių.

"Kviečiame visus norinčius į atviras pradedančiųjų treniruotes. Jei patinka, po kelių bandymų pasirašome sutartį ir sportuojame. Pradedančiųjų grupes renkame nuo pirmokų-antrokų. Bet galėtų ateiti ir vyresni - ketvirtokai ar penktokai. Apskritai, rankinis yra toks sportas, kuriame niekada ne vėlu pradėti", – teigė sporto mokyklos "Tauras" rankinio treneris Raimondas Maldžius.

SM "Tauras" atstovų teigimu, informaciją apie treniruočių grafiką ir galimybes jose apsilankyti suteikia kiekvienos sporto šakos treneriai.