Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei patyrus visišką fiasko Europos čempionate, nesėkmės priežasčių bus ieškoma dar ilgai. Fizinio rengimo treneris Virginijus Mikalauskas mano, kad viena jų gali būti per daug sužaistų kontrolinių rungtynių.

Ilgametis vyriausiojo nacionalinės komandos trenerio Ramūno Butauto bendražygis V.Mikalauskas nemano, kad krepšininkams koją galėjo pakišti fizinis parengtumas. Tačiau jis nesikrato atsakomybės ir dalijasi ja kartu su visu trenerių kolektyvu. V.Mikalauskas leido suprasti, kad trauksis iš rinktinės kartu su R.Butautu. Tačiau jų keliai neišsiskirs – abu dirbs Ukrainoje, Donecko klube.

– Treneri, kaip vertinate žaidėjų fizinę būklę? – prieš paskutiniąsias Europos čempionato rungtynes su Serbija pasiteiravome V.Mikalausko.

– Mano nuomone, tikrai neturėjome problemų dėl žaidėjų fizinės būklės. Problemos prasidėjo tada, kai sugriuvome kaip komanda, paradome visiškai pasitikėjimą, o tai kirto per visas sistemas. Tada jau žaidimui atsiliepė ir tas, ir anas... Reikia laiko, kad viskas susigulėtų, atvėstų galvos, kad galėtume aiškiai suvokti, kas buvo, kas turėjo būti. Bet tikrai neturėjome fizinių problemų, nes, kai mums reikėdavo, susiimdavome, pradėdavome spausti varžovus ir sugebėdavome laimėti ketvirtuosius kėlinius. Tik pasitikėjimo stoka neleisdavo iki galo padaryti darbo. Dabar jau galima sakyti, kad visos organizmo funkcijos yra "sėdusios", nes esame taip gamtos sutverti, kad jeigu tu esi psichologiškai netvirtas, nepasitikintis savimi, viskas griūna. Tai yra skaudžiausia. Negalėjau baisiausiame sapne susapnuoti, kad taip atsitiks. Ir nėra vienos priežasties, dėl kurios taip žaidėme.

– Kokias priežastis įvardytumėte kaip svarbiausias?

– Labai daug emocijų išeikvojome užtikrintai laimėdami prieš ispanus Vilniuje. Kad ir kaip paradoksalu, dabar jau galima sakyti, kad ta patirta euforija savų žiūrovų akivaizdoje mums padarė meškos paslaugą. Bet atkreipkime dėmesį, kad ir ispanai po tų rungtynių vis dar vargsta žaisdami. Sunku suprasti, kas jiems nutiko, nors komandoje – ištisas žvaigždynas ir per pasirengimą jų beveik nebuvo įmanoma sustabdyti. Tad krepšinyje kartais įvyksta tokių nenumatytų dalykų, be to, komandoje – dvylika skirtingų žaidėjų ir ne visada juos pavyksta sujungti. Visada galvoju, kodėl mums taip nutiko? Du mėnesius sąžiningai rengėmės, bet kažkoks mechanizmo sraigtelis nesuveikė. Taip pat turiu prielaidą, kad sužaidėme per daug rungtynių pasirengimo laikotarpiu, gal kai kurias rungtynes sužaidėme per vėlai. Aš esu tokios nuomonės, kad žaidėjai į čempionatą turi atvažiuoti alkani krepšinio, o ne persivalgę jo. Tai, mano regis, gali būti viena priežasčių.

– R.Butautas prisiėmė kaltę dėl tokių rinktinės rezultatų.

– Ir aš taip pat prisiimu atsakomybę už tą rezultatą. Tai nėra vieno žmogaus, vieno vyriausiojo trenerio kaltė. Esame trenerių kolektyvas ir visi turime prisiimti atsakomybę, nors tai ir labai skaudu. Ramūnui dabar – pačios sunkiausios dienos, bet nepaliekame jo vieno.

– Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas viename interviu užsiminė, kad norėtųsi šiltesnių R.Butauto ir R.Kurtinaičio santykių.

– Negaliu šito komentuoti, nes taip nemanau. Abiejų trenerių santykiai yra normalūs, darbiniai. Kokie gali būti šiltesni ar šaltesni? Abu surėmę galvas spręsdavo, galvodavo, kaip ką nors pakeisti.

– Su R.Butautu toliau dirbsite Donecke?

– Taip. Po dviejų dienų (penktadienį – red. past.) jau turėsime būti Italijoje, Bormio mieste, kur komanda pradėjo treniruočių stovyklą.