Ibrahimas „Ibi„ Jaaberas – vienas originaliausių legionierių per Kauno „Žalgirio“ istoriją Eurolygoje. Kasdien koraną atverčiantis, Bulgarijos piliečio pasą turintis amerikietis mėgaujasi kiekviena Lietuvoje praleista diena ir džiaugiasi atstovaujantis komandai, kuri kelia aukščiausius tikslus.

Nesavanaudis kovotojas

Į Kauną 28-erių gynėjas iš Naujojo Džersio atvyko spalį ir turėjo užpildyti spragą, kuri „Žalgirio" sudėtyje atsivėrė į Krasnodarą išvykus Mantui Kalniečiui. Dauguma krepšinio specialistų į naujoką žvelgė įtariai, tačiau I.Jaaberas lūkesčius pateisino su kaupu.

Visą praėjusį sezoną dėl traumos praleidęs krepšininkas gerųjų savo savybių neprarado – po pirmųjų kelių rungtynių Eurolygos ekspertai pakrikštijo žalgirietį vienu geriausių kamuolio vagių. Išskirtinėmis savybėmis ginantis I.Jaaberas stebino jau karjeros pradžioje, kai atstovaudamas Pensilvanijos universiteto komandai pagerino NCAA pogrupio rekordą, per ketverius metus 303 kartus perėmęs kamuolį.

Vos kelerių rungtynių I.Jaaberui užteko, kad jis Kaune užsirekomenduotų kaip labai greitas, vikrus, kibus krepšininkas. Gynėjas iš karto tapo ir vienu mėgstamiausių „Žalgirio" vyriausiojo trenerio Joano Plazos auklėtinių. Skirtingai nei daugumai į Europą atvykusių jo tautiečių, I.Jaaberui nerūpi naktinės linksmybės ir nuotykiai, o aikštėje jam svarbiausia – ne taškų medžiojimas, o patikima gynyba.

„Galbūt toks žaidimo stilius susijęs su mano įsitikinimais ir vertybėmis. Nedaug kas žino, kad aš esu kilęs iš didelės šeimos. Turiu 12 brolių ir seserų, tad savanaudiškumas man visuomet buvo svetimas. Kai kalbu apie savo ateitį, visuomet turiu galvoje tikrai ne vien save. Visuomet galvoju apie žmones, kurie mane supa", – paraleles tarp gyvenimo būdo ir aistrų krepšinio aikštelėje brėžė I.Jaaberas.

Sutrukdė ramadanas

Eiles rašyti mėgstantis diplomuotas sociologas pernelyg nedvejojo, kai 2008-aisiais Bulgarijos krepšinio federacija jam pasiūlė priimti šios šalies pilietybę. Jis padėjo bulgarams iškovoti kelialapį į Lenkijoje vykusį finalinį žemyno pirmenybių turnyrą, tačiau 2009-ųjų Europos čempionate I.Jaabero vietą užėmė kitas natūralizuotas amerikietis Earlas Jerrodas Rowlandas.

Kliūtimi tapo I.Jaabero tikėjimas ir su islamo religija susijusios ypatybės. Rungtyniaudamas Bulgarijos rinktinėje gynėjas nuolankiai laikėsi tikėjimo taisyklių ir pasninkavo per ramadaną.

Būtent mėnuo, kai musulmonai susilaiko nuo valgymo, gėrimų, rūkymo ir kitų žemiškų dalykų, buvo pagrindinė priežastis, kodėl krepšininkas neišvyko į Lenkiją, o vietoj jo buvo pasirinktas mažiau rūpesčių Bulgarijos krepšinio federacijai kėlęs E.J.Rowlandas.

„Žalgirio" treneris – išskirtinis

– Ibrahimai, per visą klubo istoriją „Žalgiris" dar niekada taip sėkmingai nebuvo pradėjęs Eurolygos sezono. Kaip manai, kokios pagrindinės priežastys? – pradėjome pokalbį su I.Jaaberu.

– Šiemet pavyko surinkti puikų ir darniai veikiantį kolektyvą. Turime daug gerų ir labai patyrusių žaidėjų, vieną geriausių Europoje specialistų J.Plazą. Labai svarbu, kad žaidėjai tikėtų treneriu ir visomis jo idėjomis, kurias šis nori įgyvendinti. Kol kas mūsų komandoje visa tai matau. Krepšininkai atiduoda visas jėgas, noriai dirba per treniruotes, pasitiki vienas kitu.

– Ar tave asmeniškai toks viltingas startas nustebino?

– Nepasakyčiau, kad labai stebiuosi tuo, kas vyksta. Prieš atvykdamas čia jau žinojau, kad teks dirbti su puikiai man pažįstamais krepšininkais – Darjušu ir Kšištofu Lavrinovičiais, Rimu Kaukėnu, Marko Popovičiumi. Krepšinio pasaulio žmonės supranta, kad jei tokio lygio žaidėjai žaidžia pagal galimybes, rezultatai negali būti prasti (šypsosi).

– Kaip toli šiemet „Žalgiris" gali nužingsniuoti Eurolygoje?

– Kol kas turbūt dar ankstoka apie tai kalbėti. Daug kas priklausys nuo įvairių smulkių detalių, dar yra ką pagerinti. Privalome dar geriau suprasti savo trenerį, atidžiau gintis, kiečiau grumtis dėl kamuolio. Šį sezoną turime tikrai gerą galimybę, didelius šansus. Vis dėlto kažko tikėtis galime tik tuomet, jei ir toliau kiekvienose rungtynėse kovosime iš visų jėgų, iš savęs išspausime 100 proc. galimybių.

– Kas yra didžiausia „Žalgirio" stiprybė?

– Pirmiausia norėčiau išskirti gynybą. Tik puikiai gindamiesi esame pajėgūs kovoti su stipriausiomis žemyno komandomis – ar tai būtų čempionas Pirėjo „Olympiacos„, ar Vitorijos „Caja Laboral“, Stambulo „Anadolu Efes". Reikia tokį lygį išlaikyti kiek galima ilgiau.

– Šiemet „Žalgirio" klubo gerbėjai ir krepšinio ekspertai negaili liaupsių komandos treneriui J.Plazai. Ar galėtum šį specialistą palyginti su savo buvusiais treneriais?

– Negalėčiau teigti, kad kuris nors iš buvusių mano trenerių yra panašus į J.Plazą. Jo krepšinio supratimas, filosofija, darbo metodai – išskirtiniai. Iki šiol vienas įdomiausių trenerių, su kuriuo man teko dirbti, buvo Jasminas Repeša, treniravęs Romos „Lottomaticą".

– Šiemetis „Žalgirio" tvarkaraštis ypač intensyvus, tačiau turbūt jau susipažinai su Kaunu?

– Jaučiuosi čia tikrai puikiai ir patogiai. Oras, žinoma, nelepina, tačiau kol kas ir didelių šalčių dar nebuvo. Gaila, kad vakarais temsta anksti, tačiau gyvenimas Kaune man patinka. Žmonės mandagūs ir taikūs, yra pakankamai vietų, kur galima nueiti užkąsti ar papramogauti.

– Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?

– Šiuo metu su žmona Najla laukiame pirmagimio, tad visas mano dėmesys – būsimiems tėvystės rūpesčiams ir džiaugsmams. Stengiuosi dažniau būti namuose, padėti žmonai.

– Vos tik atvykęs į Kauną prisipažinai, kad esi labai religingas. Ar jau susiradai maldos namus, galbūt įsijungei į Lietuvos musulmonų bendruomenę?

– Žinoma. Penktadienis mums dažniausia – laisvesnė diena, todėl, kai tik yra galimybė, visuomet stengiuosi nuvykti į mečetę, pabūti kartu ir pasimelsti su tikėjimo broliais ir seserimis. Ši ramybė man padeda atitrūkti nuo krepšinio reikalų ir aistrų krepšinio aikštelėje.

– Galbūt laikaisi kokių nors ritualų prieš rungtynes?

– Tiesiog daug meldžiuosi. Prieš kiekvieną treniruotę, prieš kiekvienas rungtynes. Išlaikyti ryšį su Aukščiausiuoju man labai svarbu.

– Savo sportinėje biografijoje turi įdomų įrašą – esi atstovavęs Bulgarijos nacionalinei rinktinei. Kaip atsidūrei joje?

– Pirmąjį savo sezoną Europoje žaidžiau Graikijoje, „Egaleo" klube. Taip pat šioje šalyje dirbo tuo metu Bulgarijos krepšininkus treniravęs Pini Gershonas. Kartą jis priėjo prie manęs ir pateikė labai viliojamą pasiūlymą. Sutikau, nes tai buvo dar vienas šansas įsitvirtinti Europos krepšinyje.

– Ar norėtum vėl apsivilkti rinktinės marškinėlius?

– Tai buvo įdomi patirtis. Iki šiol bendrauju su Bulgarijos rinktinės žaidėjais. Neseniai buvo proga akis į akį susidurti su Vilniaus „Lietuvos ryte" rungtyniaujančiu Dejanu Ivanovu, susiskambiname ir su E.J.Rowlandu. Jei aplinkybės būtų palankios, kodėl gi dar kartą nepadėjus bulgarams?