Jonas Mačiulis niekada neieškojo žodžio kišenėje. Tiesą pasakius, jo pastabos ar juokeliai dažnai būna tokie aštrūs, kad žodžių pritrūksta aplinkui esantiems žmonėms.

Kai beveik prieš dešimtmetį per vienas Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) rungtynes jis ištempė VDU komandą į pergalę, po rungtynių Jonas emocingas įbėgo į rūbinę ir VDU sporto katedros vedėjui garsiai pareiškė, kad už tokį pasirodymą jis nusipelno magistro laipsnio.

Vladas Juknevičius, tuometinių čempioniškų VDU komandų architektas, galėjo tik tyliai palinksėti galva. Ką galima atsakyti į tokį pareiškimą, kai žaidėjas ištempia tavo komandą į pergalę?

J.Mačiulis nebuvo toks iškalbingas po rungtynių vakar Lilyje, tačiau tai, ką jis išdarinėjo aikštėje, nusipelno mažų mažiausiai kokios atminimo lentos jo gimtojoje Rasos gimnazijoje Kaune.

Trisdešimtmetis krepšininkas surengė geriausią visų laikų pasirodymą Lietuvos rinktinėje, statistikos protokolą užpildydamas taip, kad kažkam tai pakartoti ar pagerinti gali prireikti ne vienų metų.

34 taškai, 6 atkovoti ir 4 perimti kamuoliai, 3 rezultatyvūs perdavimai, 2 blokai, vos du pramesti metimai, vienas neįtikėtinas dvitaškis su pražanga, vienas žiauriai svarbus tritaškis ir visos 9 taiklios baudos.

Dar keliose situacijose gynyboje jis prisidėjo prie perimtų kamuolių, nors protokole tai ir nesimato.

Visai tai susideda į 50 naudingumo balų.

50 naudingumo balų krepšinyje yra toks aukštasis pilotažas, kad šį tūkstantmetį Europos čempionatuose tokį skaičių buvo pasiekęs vos vienas krepšininkas – Dirkas Nowitzki 2001 metais surinko 52 naudingumo balus.

Tokie pasirodymai yra tokie reti, kad net Eurolygoje, kurioje sužaidžiama kur kas daugiau rungtynių nei Europos čempionate, nuo 2000 metų buvo vos 8 pasirodymai, kai žaidėjas surinko 50 naudingumo balų. Maža to, per paskutinius 10 metų Eurolygoje buvo tik vienas 50 balų siekęs pasirodymas.

Be to, kartais skaičiai nepasako visos istorijos. D.Nowitzki 2001 metais pelnė 43 taškus, atkovojo 15 kamuolių ir surinko 52 naudingumo balus, bet jo Vokietijos rinktinė vis tiek pralaimėjo mažąjį Europos čempionato finalą Ispanijai.

Eurolygos naudingumo balų rekordas priklauso Kauno „Žalgirio“ amerikiečiui Tanoka Beardui, kuris 2004 metų sausį pelnė 35 taškus, atkovojo 19 kamuolių ir surinko 63 naudingumo balus, tačiau jo komanda tada taip pat pralaimėjo Bolonijos „Skipper“.

J.Mačiulis surinko 50 naudingumo balų ir nuo pirmos iki paskutinės mačo su Gruzija minutės tarsi kartojo: „Mes šiandien nepralaimėsime“.

Ketvirto rungtynių su Gruzija kėlinio pradžioje jis perėmė kamuolį, nuskuodė per visą aikštę ir tarsi būtų galėjęs ataką pabaigti dėjimu, tačiau pasirinko variantą eiti į kontaktą su Tornike Šengelija, išprovokuoti pražangą ir tuos pačius du taškus susirinkti baudų metimais.

Nieko ypatingo, išskyrus tai, kad tai buvo penktoji rezultatyviausių gruzinų krepšininko pražanga.

Pierre Mauroy stadione Lilyje susirinkę lietuviai tuo metu skandavo „Jonai, Jonai“, nes buvo justi, kad aikštėje vyksta kažkas magiško. Kažkas, apie ką pasakosi savo draugams, tėvams ir vaikams.

Esu matęs, kai kuris nors žaidėjas „užsidega“ puolime ir pataiko viską, ką meta. Bet man asmeniškai tai buvo pirmas kartas, kai mačiau žaidėją, taip nesulaikomai rungtyniaujantį abejose aikštės pusėse. Gynyboje atrodė, tarsi laksto 5 Mačiuliai. Jono buvo pilna visur.

Gynyba yra ta aikštės pusė, kurioje J. Mačiulis jaučiasi geriausiai. Jis kas kartą akcentuoja, kad svarbiausia rungtynėse yra apsiginti. Jis visada žino, kas yra kaltas dėl nepavykusių gynybos rotacijų ir visada ras laiko tai priminti kaltajam komandos draugui. Ir jis visada pakels ranką, jeigu suklys pats.

Tie du baudų metimai padėjo lietuviams atitrūkti 70:67, bet svarbiausi reikalai dar laukė ateityje. Po dar vieno J.Mačiulio dvitaškio Lietuvos rinktinė priešpaskutinę mačo minutę nutolo iki 79:71, tačiau gruzinai nesudėjo ginklų. Jie laimėjo atkarpą 8:1 ir priartėjo iki taško – 79:80.

Iki rungtynių pabaigos tada liko 30 sekundžių ir tai reiškė, kad lietuviai negalėjo laikyti kamuolio iki pabaigos arba tikėtis gruzinų pražangos. Reikėjo pataikyti, nes varžovams bet kuriuo atveju dar liks laiko atsakomajai atakai.

Tada J.Mačiulis dar kartą gavo kamuolį į rankas ir dar kartą jį pasiuntė į krepšį. Paskutinė lietuvių ataka buvo beįstringanti, kai kamuolys pasiekė J.Mačiulį ir bingo! Tritaškis metimas, likus žaisti 11,2 sekundės, padėjo nutolti per dvi atakas – 83:79.

Jacobas Pullenas baudų metimais dar sumažino atsilikimą iki 2 taškų (81:83), tačiau dvi J.Mačiulio baudos padėjo tašką rungtynėse.

„Jeigu aš nepataikau, tai todėl, kad su metimu kažkas ne taip, o ne su charakteriu“, – tai dar viena J.Mačiulio frazė, pasakyta bičiuliams treniruotėje prieš gerą dešimtmetį.

Jis niekada nebijojo imtis svarbių ar sudėtingų metimų. Kai Madrido „Real“ šių metų Eurolygos finalą pradėjo strigdami, J.Mačiulis pakilo nuo suolo, smeigė tris metimus, pelnė 9 taškus ir Madrido komandos puolimui įpūtė tokį vėją, kad jo užteko nutraukti nuo 1995 metų trukusį titulų badą.

Visi prisimins pergalingą J.Mačiulio metimą į Estijos rinktinės krepšį paskutinėmis sekundėmis, tačiau ne mažesnį žygdarbį jis atliko ir kitose rungtynėse su Čekija, kai ketvirto kėlinio pabaigoje blokavo Tomašo Satoranskio metimą iš po krepšio, nors jau atrodė, kad du čekų taškai – garantuoti.

J.Mačiulio žaidimas šiame čempionate yra milžiniška priežastis, kodėl Lietuvos rinktinė vis dar turi galimybes kitais metais žaisti olimpinėse žaidynėse.

Aštuntfinalyje jis surengė istorinį pasirodymą ir vienintelis dalykas, ko nepadarė po rungtynių, tai nepasakė jokios skambios frazės.

Ar tai karjeros rungtynės? – žurnalistai paklausė J.Mačiulio.

„Matyt, kad taip. Tikiuosi, kad ne paskutinės“, – atsakė J.Mačiulis ir apsisuko eiti į rūbinę, tarsi nenorėdamas daugiau kalbėti apie save.

Ką čia daugiau ir bepasakysi, kai ką tik surinkai 50 naudingumo balų. Šį kartą Mačiulio darbai kalbėjo garsiau už jį patį.